Dukrą į Rusiją išvežusiam A. Švaniui teismas apribojo tėvo valdžią, priteisė išlaikymą

Teisme buvo sprendžiama ne tik dėl tėvo valdžios apribojimo, bet ir nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės keitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

„Mūsų ieškinys tenkintas pilnai“, – Eltai sakė šioje byloje vaiko motinai atstovaujantis teisininkas Tomas Ryzgelis.

Pasak jo, vaiko pavardę prašyta pakeisti dėl įvykio paviešinimo, vaiko tuometinis vardas ir tuometinė pavardė anksčiau buvo paskelbta viešai. A. Švaniui taip pat priteistas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis.

A. Švanys šiame procese dėl tėvo valdžios apribojimo nedalyvavo, juo nesidomėjo, teismo iniciatyva jam buvo paskirtas advokatas. Antradienį priimtas teismo sprendimas kol kas nėra įsiteisėjęs ir per 30 dienų gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

„Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. Švaniui. Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir ieškinį tenkino“, – Eltai sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Tenkinant ieškinį, buvo atsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus. Byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.

Kaip skelbė ELTA, Lietuvos Generalinė prokuratūra kreipėsi į Rusiją, prašydama išduoti vaiko pagrobimu ir neteisėtu sienos kirtimu įtariamą A. Švanį, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė, Lietuvos pareigūnai tebeieško įtariamojo, tyrimas nebaigtas.

Pernai rugpjūtį Lietuvos, kaip paaiškėjo vėliau, ir Rusijos pilietybę turintis 37 metų A. Švanys tuomet savo devynių mėnesių dukrą nuplukdė į Rusiją. Motina kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo ir neteisėto valstybės sienos perėjimo.

Vaikas rugsėjo 5 dieną buvo grąžintas į Kaliningradą iš Lietuvos atvykusiai motinai, padedant Lietuvos diplomatinėms tarnyboms, vaiko teisių gynėjams, su Lietuvos institucijomis bendradarbiavo ir Rusijos vaiko teisių institucijos.

Lietuvoje vyras yra pripažintas įtariamuoju dėl savo vaiko pagrobimo ir neteisėto valstybės sienos perėjimo. Pernai lapkritį iš jo buvo atimta Lietuvos pilietybė. Pagal Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė negalima.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teisininkai sako, jei A. Švanys Lietuvoje turi turto, jei išlaikymo vaikui nemokės ir susikaups tam tikra suma, galima skelbti varžytynes ir parduoti Lietuvoje esantį jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Žiniasklaida skelbė, kad vyras pajūryje turi apie 20 ha žemės ir ją nuomojo.

A.  Švanys yra biochemikas, aplinkos inžinierius, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras, dalyvavo aplinkosauginėse akcijose, pastaruosius keletą metų jis dirbo Klaipėdos universiteto Botanikos sode.