Svetimšaliui žvejyba Lietuvoje – lyg apgraibomis?

Klausimas dėl dydžio

Vyras prie Gargždų karjerų pasirodo užsuka ne pirmą kartą, žvejyba jį gelbsti nuo streso.

Pažindamas pajūrio kraštą, ukrainietis gyrė, kad prie vandens telkinių švaru ir tvarkinga.

Paklaustas, ar turi leidimą žvejoti, vyras su šypsena išsitraukė mobilųjį telefoną.

„Viskas pas jus skaitmenizuota, leidimo niekur nereikia važiuoti. Kaip Europoje“, – džiaugėsi atvykėlis.

Nejau pas jus nebūna iš kitų šalių atvykstančių turistų?

Bešnekant vyrui užkibo lynas. Ištraukęs žuvį į krantą, vyras susimąstė, ar gali jį pasiimti.

„Bus virš 20 centimetrų ilgio. Niekur neradau informacijos apie sužvejoti leidžiamų žuvų dydžius. Aš ne tik rusų kalba skaitau, moku ir angliškai. Bent jau Aplinkos ministerija anglų kalba kur nors informaciją būtų patalpinusi. Nejau pas jus nebūna iš kitų šalių atvykstančių turistų?“ – stebėjosi vyras.

Taisykles kaitalioja

Paaiškėjo, kad Aplinkos ministerija iš tiesų neskelbia tokios informacijos kitomis kalbomis.

Priežastis – per dažnai keičiamos žvejybos taisyklės. Valdininkai nespėtų taisyti vertimų į kitą kalbą.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės specialistas Povilas Paukštė, kuruojantis mėgėjiškos žūklės klausimus, pareiškė, kad prieš kurį laiką ministerija buvo išvertusi žvejybos taisykles, bet jos taip ir nebuvo paviešintos.

„Pagrindinė priežastis ta, kad taisyklės dažnai keičiasi. Buvome užsakę vertimo paslaugas ir taisykles buvome išvertę. Bet tuomet būtų reikėję nuolat atnaujinti tą informaciją“, – aiškino P. Paukštė.

Pagrindinė priežastis ta, kad taisyklės dažnai keičiasi.

Nesupranta rusiškai

Tiek rusų, tiek anglų kalba žvejybos taisyklės nėra skelbiamos.

„Bet jei žmogus parašytų užklausimą anglų ar rusų kalba, jam būtų atsakyta. Na, aš pats rusų kalbos nesuprantu, bet perduotume kolegoms ir žmogui atsakytų“, – patikino P. Paukštė.

Valdininkas pareiškė, kad visa informacija turi būti teikiama valstybine kalba.

„Kitaip reikėtų samdyti paslaugoms teikti vertėjus. Aš, kaip mėgėjų specialistas, galiu pakonsultuoti, kur galima žvejoti, kokias žuvis galima imti. Bet dėl viešinimo klausimų reikia kreiptis į Komunikacijos skyrių. Tai labai subtilu ir labai subjektyvu. Reikia aiškintis, kiek ir kokių gyventojų, kokiomis kalbomis norėtų būti konsultuojami. Gal ir lenkų kalba Vilniuje aktuali. Bet taip nebus. Konsultacijos turi vykti lietuvių kalba. Aš suprantu, jei yra poreikis, turi būti sprendžiamas sisteminis klausimas“, – kalbėjo P. Paukštė.

Aplinkos ministerija vėliau patikslino, kad užsieniečiai, kurie naudojasi Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis, leidimus žvejoti gali užsisakyti ALIS sistemoje. Yra svetainės versija anglų kalba https://www.alisas.lt/, kuri yra reguliariai atnaujinama.

Detalesnės informacijos kitomis kalbomis dėl žvejybos taisyklių galima teirautis, paskambinus Aplinkos apsaugos departamento konsultacijų telefonu 8 700 02022 arba Turizmo informacijos centruose.