„Šešėlinis laivynas“ tampa Baltijos bėda

Laivai vaiduokliai ir šešėliai

Po to, kai Danijos jūrų administracija nesutiko praleisti į Baltijos jūrą link Klaipėdos norėjusio plaukti laivo „Ruby“ su salietra, galima manyti, kad danai galėtų pradėti reguliuoti ir Baltijos jūros šešėlinį laivyną.

Prekybinių laivų sekimo kompanija „AXS Marine Research“ pateikė duomenis, kad visame pasaulyje yra apie 700 vadinamųjų šešėlinių tanklaivių. Iš jų apie pusė susijusi su Rusijos naftos produktų prekyba.

„AXS Marine Research“ nelegalia veikla užsiimančius tanklaivius netgi skirsto į dvi grupes. Vieni jų yra laivai šešėliai, kurie plaukioja išjungdami laivų sekimo sistemas tose vietose, kur iš kitų šalių perima arba perduoda sankcionuotas prekes. Šie laivai daugiausia gabena Rusijos, Irano ir Venesuelos naftą.

Kita grupė tanklaivių vadinama laivais vaiduokliais. Tai – seni, vidutiniškai 20–30 m. tanklaiviai. Jie gali gabenti ir Rusijos, ir kitų šalių naftą ar jos produktus.

Įprasta, kad tokie laivai visiškai nesinaudoja laivų atpažinimo sistemomis. Po jūras ir vandenynus jie slankioja tarsi vaiduokliai, vengdami bet kokio sąryšio su civilizuotų šalių jūrų tarnybomis.

Įprasta, kad laivai vaiduokliai priklauso nedidelėms, dažnai netgi vieno laivo bendrovėms. Jos būna įslaptintos ir sunkiai susekamos. Seni laivai naudojami todėl, kad, jei jie būtų susekti ir areštuoti, nebūtų gaila jų prarasti.

„AXS Marine Research“ duomenimis, laivų vaiduoklių daugėja. Vien 2024 m. jų skaičius išaugo 15 proc.

Analogija su „Ruby“ laivu

Tikėtina, kad laivai vaiduokliai į Baltijos jūrą nepakliūva, nes visiškai įsislaptinę jie negalėtų perplaukti Danijos sąsiaurių. Tvarka yra tokia, kad laivo savininkas privalo kreiptis į Danijos jūrų administraciją, kad ši praleistų per Danijos sąsiaurius ir skirtų locmaną.

Baltijos jūroje dominuoja šešėliniai tanklaiviai. „AXS Marine Research“ duomenimis, jų kiekis taip pat smarkiai didėja. Visi šešėliniai laivai, kurie įplaukia į Baltijos jūrą, per Danijos sąsiaurius tarsi plaukia legaliai, įsijungę visas laivams pagal tarptautinę laivybos praktiką priklausančias laivų sekimo sistemas (AIS).

Kai kurios tarptautinės organizacijos, kaip „Greenpeace“, reikalauja visiškai uždrausti gabenti rusišką nafta per Baltijos jūrą.

Įprasta, kad tokie laivai priklauso didelėms ir rimtoms tarptautinėms laivybos kompanijoms. Dažnai jie plaukioja su pasaulyje gerbiamų jūrinių valstybių vėliava. Pavyzdys yra minėtas laivas „Ruby“, kuris registruotas su Maltos vėliava. Esmė tai, kad to laivo operatorius yra kompanija iš Sirijos, kurios atsekti nėra paprasta.

Įprasta, kad atplaukę prie Rusijos krantų, kur ir vyksta naftos perpylimas iš rusiškų laivų, šešėliniai laivai išjungia jų sekimo sistemas. Tai daroma tam, kad nebūtų nustatomos vietos, kur vyksta naftos perpumpavimas iš vienų laivų į kitus.

Baltija – be rusiškos naftos

Tai, kad šešėlinis laivynas auga, įskaitant ir Baltijos jūrą, nebėra jokia paslaptis. Jau netgi yra sudaryti galimų Baltijos jūros šešėlinių laivų sąrašai. Nors laivai ir žinomi, pritaikyti jiems sankcijas nesiimama, nes jų veikla, nors ir yra „ant įstatymų ribos“, jos tarsi neperžengia.

Yra duomenų, kad per metus Baltijos jūra praplaukia apie tūkstantis laivų, kurie susiję su kroviniais iš Rusijos uostų. Ne visi šie laivai laikomi šešėliniais, o tik tie, kurie rusišką naftą gabena į tas šalis, kurios jai taiko sankcijas. Pirmiausia tai yra ES šalys.

Neseniai pasaulinė aplinkos sergėtojų organizacija „Greenpeace“ surengė protesto akciją prieš tanklaivį „Seagull“, kuris gabeno naftą iš Rusijos per Baltijos jūrą į Indiją. Formaliai tai nėra šešėlinis maršrutas, nes Indija legaliai iš Rusijos perka naftą.

Esmė ta, kad šio tanklaivio maršrutas eina per Baltijos jūrą, kuri iš dalies laikoma vidine NATO ir ES šalių jūra. ES yra paraginusi viso pasaulio šalis neteikti techninės ir finansinės pagalbos, tarpininkavimo paslaugų tanklaiviams, kurie gabena rusišką naftą.

Tuo remdamasi „Greenpeace“ laikosi nuostatos, kad per Baltiją rusišką naftą gabenantys tanklaiviai yra šešėliniai laivai. Aktyvistai iškėlė šūkį, kad „Nafta žudo“, turima galvoje, kad naftos pinigais finansuojama Rusijos agresija prieš Ukrainą.

„Nenorime šešėlinio laivyno Baltijos jūroje! Reikalaujame uždrausti gabenti Rusijos naftą šioje jūroje. Tanklaivių su šia nafta srautas Baltijos jūroje pernelyg didelis. Priklausomybė nuo iškastinio kuro yra ne tik žalinga planetai, bet ir padeda diktatoriams išlaikyti valdžią“, – savo pranešime skelbė „Greenpeace“.