Senojo kariljono dėlionė

Reikalai juda į priekį

Prieš tris mėnesius Klaipėdos miesto taryba pritarė kariljono perdavimui viešajai įstaigai fondui „Augustus“.

Klaipėdos savivaldybė gavo fondo prašymą leisti neatlygintinai naudoti miestui priklausančius 40 varinių (tiksliau, bronzinių) varpų.

Fondo atstovai nurodė, kad šie varpai galėtų būti įrengti jų valdomoje senojo Klaipėdos dujų fabriko didžiojoje dujų saugykloje Liepų g. 47.

Šioje vietoje nutarta sukurti ir įrengti erdvę, kurioje būtų sumontuotas stacionarus kariljonas.

Šiame pastate vyktų garso ir vaizdo menų parodos, meninės akcijos, ekspozicijos bei edukacijos.

Klaipėdos politikai priėmė sprendimą 20 metų (maksimalus įstatymo leidžiamas terminas) senuosius kariljono varpus su priedais valdyti ir naudoti patikėjimo teise perduoti fondui „Augustus“.

Sprendimui įgyvendinti miesto biudžeto pinigų nereikės.

„Kas nuveikta per tuos tris mėnesius po tarybos sprendimo? Su savivaldybe pasirašyta sutartis, aplankyti kariljono meistrai Olandijoje, su kuriais pradėtos derybos dėl kariljono sutvarkymo. Dabar turime susirinkti į vieną vietą visus varpus. Paskui teks juos vežti į Olandiją pas meistrus, kitaip tariant, darbai vyksta. Kariljonas – ne balalaika, kad pavyktų greitai jį surinkti ir suderinti“, – teigė A. Urbis.

Dovanos: vieną kariljono varpą Klaipėdos savivaldybė padovanojo Šilutės rajono Katyčių bendruomenei (kairėje), o kitą – Šilalės savivaldybei, kur jis papuošė paminklą Bijotų kaime. / A. Urbio archyvo nuotr.

Išblaškyti po pašalius

Šitie kariljono varpai, dar vadinami varpų meistro Peterio Schillingo kariljonu, buvo pagaminti 1984–1987 m. tuometės Rytų Vokietijos Apoldos varpų gamykloje. Ir sumontuoti specialiai ta proga restauruotame Klaipėdos pašto bokšte, o 1987 m. lapkričio 13 d. pirmą kartą jais buvo skambinama.

Naujieji varpai, nulieti Olandijoje, į Klaipėdą buvo atvežti 2006 m. ir per Kalėdas jau gaudė mieste.

Tuomet senieji buvo padėti į Klaipėdos universiteto (KU) saugyklas ir nenaudojami.

Anot A. Urbio, pirmiausia šie varpai saugoti Klaipėdos savivaldybės administracijos sandėliuose, vėliau saugojimui buvo perduoti Mažosios Lietuvos muziejui ir dar vėliau – KU.

KU saugojimui perėmė 48 kariljono varpus.

2014 m. buvo aptikta, kad dingo šeši varpai, kiekvienas jų svėręs po kelias dešimtis kilogramų.

Varpai tiesiog buvo pavogti.

Apie tai buvo pranešta policijai, bet rasti jų taip ir nepavyko.

Dar trys didieji varpai yra miesto viešosiose erdvėse. Jie nuo 2016 m. puošia Karlskronos aikštę, yra pastatyti Tiltų bei Turgaus gatvėse.

O du varpai padovanoti Šilutės ir Šilalės savivaldybėms.

Kariljonas – ne balalaika, kad pavyktų greitai jį surinkti ir suderinti.

Bandys atsiimti dovanas

2016 m. sausį Šilutės rajono taryba priėmė sprendimą, kad „sutiktų priimti turtą iš Klaipėdos miesto savivaldybės“.

Tų pačių metų balandį Klaipėdos taryba „nusprendė perduoti Šilutės rajono savivaldybės nuosavybėn Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą – varinį varpą“.

Tarybos sprendime nurodoma, jog varpo „svoris – 470 kg, įsigijimo vertė – 1 809,93 euro, likutinė vertė – 0,0 eurų“.

2017 m. lapkritį priimamas analogiškas sprendimas, tik šiuo atveju tokios pat vertės varpas padovanotas Šilalės rajono savivaldybei.

Pradžioje akcentuota, kad varpai bus iškelti šiose savivaldybėse esančių bažnyčių bokštuose, tačiau, kaip paaiškėjo, viskas įvyko kiek kitaip.

„Šilalės rajone varpas pakabintas skverelyje kaip nepriklausomybės simbolis, o Šilutėje – varpinėje, šalia vadinamųjų maldos namų. Bet juk varpus padovanojo savivaldybių administracijoms. O nuo kada jos pas mus yra kulto įstaigos? Tai yra savivaldybių, o ne bažnyčių turtas. Matote, kiek melo yra šioje istorijoje“, – piktinosi A. Urbis.

A. Urbis neslėpė, kad taip keistai Šilutei ir Šilalei Klaipėdos tarybos sprendimu padovanotus senojo kariljono varpus fondas norėtų atgauti, nes tai – svarbi muzikos instrumento dalis.

Vis dėlto po Klaipėdos tarybos sprendimo varpai tapo Šilutės ir Šilalės savivaldybių turtu.

Ir tik šios savivaldybės gali nuspręsti, atiduoti dovanotus varpus, ar ne.

„Kaip išsiaiškinome, šis instrumentas turi didelė kultūrinę vertę. Tai yra labai žymaus kariljono meistro vienas paskutiniųjų darbų. Mes inicijuosime jo įtraukimą į kilnojamo kultūros paveldo registrą. Ir tegul tada man Šilutė ir Šilalė pamėgina parodyti špygą. Nes taip elgtis su tokiu instrumentu negalima. O tie, kurie jį išparceliavo, tegul irgi jaučia atsakomybę. Olandų varpų meistrai nustebę, kokią vertybę turime, o mes, nesuvokdami, ką turime, dalijame varpus tai į kairę, tai į dešinę“, – kalbėjo A. Urbis.

Situacija: kol senojo kariljono varpai dulkėjo KU saugyklose, šeši jų paslaptingai prapuolė, o kaltųjų niekas lig šiol nerado. / Vytauto Petriko nuotr.

Varpus panaudojo skulptūrai?

Dėl dingusių šešių varpų, kurie taip ir neatsirado, fondo „Augustus“ vadovas turi savo nuomonę.

Jis teigia, kad, pradėjus neoficialias paieškas, pasigirdo įvairių gandų.

„Žinoma, pavogtu varpu kambario nepapuoši, bet jį galima išlydyti. Visai tikėtina, kad tie šeši pavogti varpai yra išlydyti. Kam jų prireikė? Gal verta pasidairyti, kas per tą laiką viešosiose erdvėse atsirado iš bronzos. Ir iš kur ta bronza atsirado? Suprantu, kad tai rimti įtarimai. Ir tam reikia atlikti vadinamąjį metalo DNR“, – kalbėjo A. Urbis.

Fondo „Augustus“ vadovas su olandais sutarė, kad jie atgamins tuos varpus.

Tam meistrams reikės atlikti varpų metalo sudėties tyrimą, nes jie turės padaryti lygiai tokius pačius varpus, kaip dingusieji.

„Manote, man nepakaks ryžto paimti mėginius nuo kai kurių bronzinių daiktų mieste palyginimui, kad išsiaiškintume, ar jų sudėtyje nėra pavogtų ir išlydytų kariljono varpų likučių? Tam turiu ir moralinę, ir etinę teisę. Turiu spėjimą, kurį norėčiau įrodyti arba paneigti. Nesiimčiau to, jei olandai nebūtų akcentavę, kad mes turime unikalų, pasaulyje garsaus meistro instrumentą, kuris štai taip brutaliausiu būdu buvo išniekintas“, – teigė A. Urbis.

Reikės solidžios sumos

Dokumentuose parašyta, kad varpai – variniai, tačiau iš tiesų tai yra alavo, vario ir švino lydinys, kuris buityje vadinamas bronza.

Iš viso reikėtų atkurti šešis (jei būtų grąžinti padovanotieji du) arba aštuonis varpus.

Varpų pagaminimui reikės mažiausiai 1 250 kg bronzos.

„Olandų meistrai tikina, kad jie gali atkurti dingusių, taip pat ir padovanotų varpų metalo sudėtį bei formą, tai yra du pagrindinius dalykus, kurie varpui suteikia atitinkamą skambesį. Fondui visa tai kainuos brangiai. Ir tai bus ne vienas šimtas tūkstančių eurų. Po visų techninių sprendimų pirmasis senojo kariljono koncertas galėtų būti surengtas tik po dvejų trejų metų“, – tvirtino A. Urbis.