- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rudenį į Kuršių marias bus atvertas dar vienas kelias – laivybai bus pritaikytos Pakalnės upės ištakos, Rusnaitės upės žiotis ir ten esanti išplauka į marias.
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas sako, kad gilinimo darbai bus pradėti rugpjūčio pabaigoje ir užtruks vos daugiau nei savaitę. Jo teigimu, projekto itin laukia vietos gyventojai, tikimasi, kad jis pagyvins turizmą.
„Iš tiesų pačių darbų apimtis yra gana nedidelė, jie duotų didelį efektą, bet pačio darbo nėra daug. Tikriausiai apie savaitę, galbūt pusantros su mūsų galinga žemkase būtų galima tą praplaukimą sutvarkyti“, – BNS teigė jis.
Anot V. Vinokurovo, Šilutės valdžia projektą įgyvendinti norėjo jau seniau, tačiau tam trukdė aplinkosaugos reikalavimai.
„Vidaus vandens kelių direkcija jau prieš porą metų yra gavusi Šilutės savivaldybės administracijos paklausimus. (...) Anksčiau turėjome tiesiog visišką Saugomų teritorijų tarnybos draudimą daryti bet kokią veiklą, (...) tokia buvo ankstesnės vadovybės pozicija“, – sakė V. Vinokurovas.
„Pasikeitus vadovybei pavyko susitarti ir įrodyti, kad žalos gamtai nebus, o bus tik nauda, nes net ir žuvų migracija, kai pagilėja vandens srovė, didėja, čia viskas buvo dėl aplinkosauginių draudimų“, – komentavo direkcijos vadovas.
Pasikeitus vadovybei pavyko susitarti ir įrodyti, kad žalos gamtai nebus, o bus tik nauda.
Anot jo, didžiojoje dalyje ruožo užteks tik išvalyti susikaupusias sąnašas, o gilinti dugną daugiausia reikės Kuršių mariose.
„Problema yra būtent tik dėl seklumos, kuri yra Kuršių mariose, nes visa rytinė Kuršių marių pakrantė yra labai sekli, tai tik toje vietoje. Tose (ne Kuršių marių – BNS) vietose pravalius tiesiog susikaupusias sąnašas ir pasiekus projektinį, berods, 1,2 metro gylį būtų galima užtikrinti beveik visiems Lietuvos pramoginiams laiveliams praplaukimą“, – teigė V. Vinokurovas.
Anot jo, šio projekto įgyvendinimo itin laukia netoli gyvenantys žmonės, ypač turintys sodybas.
„Ten yra fantastinė vieta plaukti, yra kelios sodybos, tai gyventojai galės džiaugtis turistais, turėti kažkokios papildomos apgyvendinimo veiklos. Ta vieta, kuria yra laivuojama, kaip matome, dabar rytinėje pakrantėje, kaip atsigauna Dreverna, Svencelė, tai iš tiesų galima tikėtis šiokio tokio pagyvėjimo“, – kalbėjo V. Vinokurovas.
„Šios vietos buvo tiesiog tokios apleistos, nes nebuvo kaip išplaukti į Kuršių marias“, – teigė jis.
Laivybos pritaikymo darbus atliks pati direkcija. Kiek lėšų prireiks darbams, kol kas neaišku.
V. Vinokurovo teigimu, šiuo metu į Kuršių marias laivai dažniausiai plaukia Atmatos upe.
Nemuno delta ir Kuršių marios yra ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, skirtos buveinių ir paukščių apsaugai, kuriose saugomos Europos bendrijos svarbos buveinės ir rūšys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariai sugrįžo namo
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai šiandien, gruodžio 21-ąją, grįžo iš penkis mėnesius trukusios NATO vykdomos tarptautinės operacijos „Brilliant Shield“ (liet. „Briliantinis skydas“). Džiaugsmingais sveikini...
-
„Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje bus apklausiami užsienio specialistai
Artimiausiuose bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylos posėdžiuose bus apklausiami specialistai iš užsienio, penktadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas. ...
-
Kalėdos bus be sniego
Šių metų Kalėdas švęsime be sniego. Anot sinoptikų, orai per šventines dienas anaiptol neprimins žiemos. Laikysis teigiama oro temperatūra, protarpiais palis, labiau vėjuota bus tik šį savaitgalį. Šventinėmis dieno...
-
„Klaipėdos vandens“ direktorius: iššūkių būta įvairių
Vakar vykusiame susitikime įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai žurnalistams atskleidė, su kokiais iššūkiais šiemet teko susidurti ir kokie pokyčiai laukia kitąmet. ...
-
Šventinė nuotaika kasmet vis ryškesnė: klaipėdiečiai miestą puošia patys
Klaipėdiečiai nelaukia, kol kas nors kitas papuoš jų aplinką – šventinės puošmenos mieste atsiranda gyventojų ir čia veikiančių įmonių ir įstaigų pastangomis. Žmones vienijantis siekis, kad tamsiausias metų laikas mies...
-
Uostamiesčio gyventojams ramybės neduoda kaimynų barniai ir šunys
Uostamiesčio gyventojus vis siutina triukšmingi kaimynai. Skundžiamasi garsia muzika, svetimais barniais, įgrysta ir šunų lojimas. Vis dėlto teigiama, kad šiemet uostamiestyje viešosios tvarkos pažeidimų užregistruota mažia...
-
Prieš šventes – graži iniciatyva: rinko paramą sunkiau besiverčiančioms šeimoms
Artėjant gražiausioms metų šventėms, Rumpiškės kvartale gyvenantis klaipėdietis ėmėsi gerų darbų – rinko ir vežė paramą sunkiau besiverčiančioms klaipėdiečių šeimoms. Viliamasi, kad iki Kalėdų dar pavyks aplankyti...
-
Tapytojo kelias į Klaipėdą – per Vokietiją: į Lietuvą atviliojo meilė1
Klasikinės tapybos meistras Serghei Ghetiu jau keliolika metų gyvena ir kuria Klaipėdoje. Moldavų ir ukrainiečių kraujo turintį dailininką į Lietuvą atviliojo meilė. Lietuvaitę Aušrą jis sutiko studijuodamas kalbas Rostoko universitete. &Sc...
-
Pasibaisėjo idėja: išmanusis laikrodis – sekti vaiką3
Viena klaipėdietė socialiniame tinkle iškėlė aršias diskusijas lėmusį klausimą. Moteris klausė, kur įsigyti laikrodį, kuris turėtų klausymosi įrangą. Tokio prietaiso jai esą prireikė, kad galėtų klausytis paauglio sūnaus pokalb...
-
Iš auditorijos suolo – į pažintinę logistikos kelionę keltu po Klaipėdos uostą
Klaipėdos miestas garsėja ne tik jūrine dvasia, bet ir išvystyta jūrų inžinerine pramone bei aktyvia krovinių krovos ir logistikos veikla. Vienos iš pasaulyje plačiai veikiančių „Hegelmann“ grupės ekspedijavimo įmonių &nd...