Po bankroto – vėl į banką?

Įsidarbino Norvegijoje

Šalia Gargždų nuosavą namą stačiusią porą į skolų liūną įklampino vyro nesėkmės versle.

Sutuoktinius į emigraciją pastūmėjo vienintelė viltis – atsikratyti finansinės naštos.

Emigrantų šeima kantriai skraidė iš Norvegijos į uostamiestį, kur Klaipėdos miesto apylinkės teisme vyko bylos nagrinėjimas.

"Kiekvienam, pateikusiam prašymą pradėti asmens bankroto bylą, privalu sudaryti mokumo atkūrimo planą. Ankstesnės redakcijos įstatymas buvo numatęs, kad mokumo atkūrimo planas gali trukti iki penkerių metų. Dėl to ir kildavo daugiausia ginčų. Kreditoriai reikalaudavo ilgiausio termino. Naujesnės redakcijos įstatyme pažymėta, kad šis terminas sumažintas iki trejų metų", – aiškino I.Lengvinas.

Neteko namo

Dėl bankroto į teismą Klaipėdos rajono gyventojai kreipėsi 2013 m.

Finansinės bėdos šeimą užgulė po 2008 m. krizės. Darbų vadovu dirbęs vyras turėjo įkūręs įmonę. Jo sutuoktinė taip pat gaudavo algą.

Pasiskolinusi pinigų iš banko šeima statėsi namą Klaipėdos rajone. Dar kelis tūkstančius eurų sutuoktiniai skolinosi iš privataus asmens namui įrengti", – pasakojo bankroto administratorius.

Ši istorija, anot I.Lengvino, unikali tuo, kad nors šeimos svajonės įsikurti naujame būste ir žlugo, tačiau lietuviai rado būdą, kaip išbristi iš skolų.

"Jie abu išvyko dirbti į Norvegiją. Gavo ten darbą. Išsiaiškinus, kiek šeimai reikia lėšų bent minimaliems poreikiams tenkinti, apskaičiavome, kiek galima gauti už parduodamą būstą ir kokią sumą galima grąžinti bankui", – aiškino I.Lengvinas.

Paklaustas, kokią kredito dalį dažniausiai pavyksta išmokėti skolininkams bankroto bylose, I.Lengvinas patikino, kad statistika Lietuvoje – liūdna.

"Buvo skelbta, kad tik du procentus įsiskolinimų pavyksta grąžinti. Bet mūsų praktikoje buvo ir tokių atvejų, kai pavykdavo atsiskaityti visiškai", – akcentavo bankroto administratorius.

Turtą slėpė užsienyje

Šiuo metu Klaipėdos apskrityje vyksta 460 asmens bankroto procesų.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad bankroto įstatymas yra landa ne pagal pajamas pamėgusiems gyventi piliečiams.

Tačiau bankroto administratorius I.Lengvinas tikino, kad tai nėra absoliuti taisyklė ir tik galimybė atsikratyti skolų naštos.

"Faktiškai kiekvienoje bankroto byloje galima rasti ir skaudžių išgyvenimų, ir šeimos tragedijų. Juk Lietuvoje dažnai pasitaiko, kad, pašlijus santykiams, byra ir santuokos. Kiekviena byla yra specifinė. Bankroto procedūra ne kažkokio mygtuko paspaudimas, nurašant skolas. Tačiau kartais lietuvaičiai gudrauja. Vienoje byloje netikėtai paaiškėjo, kad bankrutuojantis asmuo Anglijoje turi namą, gerą automobilį", – prisiminė I.Lengvinas.

Baudų nenurašys

Neseniai į teismą dėl asmens bankroto bylos pradėjimo kreipėsi skandalais išgarsėjęs buvęs krepšininkas G.Einikis.

Ne viena administracine bauda baustas klaipėdietis, pavyzdžiui, negalėtų nurašyti baudų bankroto procedūros metu.

"Pagal įstatymą negalima nurašyti tų priteistų žalų, jei buvo sužalotas žmogus. Nenurašomi įsipareigojimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Nenurašomas ir priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, paskirtos baudos", – aiškino bankroto administratorius.

Nenurašomi fizinio asmens nesumokėti įsipareigojimai valstybei.

Nenurašomi ir įkeitimu ar hipoteka užtikrinti kreditoriniai reikalavimai, jeigu kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.

Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jei paaiškėja, kad žmogus savo turtą pragėrė.

Jei paaiškėja, kad asmuo tapo nemokus dėl žalingų įpročių – piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, azartiniais žaidimais, teismas atsisako kelti bankroto bylą.