Nuo 2025-ųjų bus galima rezervuoti daugiau SGD terminalo pajėgumų ilgam laikui

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį pritarė terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ pasiūlytiems pakeitimams – pagal juos terminalo naudotojai 2025–2032 metais papildomai galės rezervuoti tris pajėgumų paketus po 3 teravatvalandes (TWh) – iš viso 9 TWh per metus.

Tuo metu 2033–2044 metais jie galės rezervuoti septynis pajėgumų paketus po 4 TWh (iš viso 28 TWh) per metus.

VERT nurodo, jog „Klaipėdos nafta“ keisti taisykles pasiūlė dėl pernai pareikštos didelės pajėgumų paklausos.

„2022 metais skirstant pajėgumus jų poreikis ženkliai viršijo ilgalaikiais pagrindais siūlomus SGD terminalo pajėgumus. Po šios procedūros metinių pajėgumų paskirstymo metu rinkos dalyviai taip pat išreiškė pasiūlą viršijusį susidomėjimą SGD išdujinimo pajėgumais“, – teigiama pažymoje.

Šiuo metu apie 60 proc. terminalo pajėgumų 2023–2032 metams – keturi paketai po 6 TWh per metus – suteikti keturiems didiesiems Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjams. Likusią dalį sudaro vieneriems metams arba neatidėliotiniems „spot“ sandoriams skirti pajėgumai.

Be to, vienam naudotojui galės būti paskirstyta iki dviejų trečdalių nominalių terminalo metinių pajėgumų – apie 22 TWh per metus.

Planuojama, jog 2024 metais terminale bus išdujinta apie 34 TWh dujų – tiek pat, kiek šiemet, į Klaipėdos uostą atplauks 34 dideli dujovežiai, o terminalo paslaugomis kitąmet naudosis iš viso 6 klientai.

Nuo šių metų pradžios iki liepos 23 dienos į Klaipėdą atplaukė 20 didžiųjų SGD dujovežių, iki šių metų pabaigos jų laukiama dar antra tiek.

BNS žiniomis, terminalu 2024 metais naudosis elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“, didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, bendrovė „Imlitex“, Latvijos energetikos koncernas „Latvenergo“, Estijos dujų bendrovė „Elenger“ („Eesti Gaas“) ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

SGD terminalo išdujinimo pajėgumai siekia 3,75 mlrd. kubinių metrų, per metus jis gali priimti maždaug 38-39 didelius krovinius. Šiuo metu svarstoma galimybė pajėgumus išplėsti iki 5–6,25 mlrd. kubinių metrų.