Klaipėdos universiteto ligoninėje – pertvarka: medikai linki į šią mėsmalę geriau nepakliūti

Kas baugina pacientus?

Socialiniai tinklai – ne pats patikimiausias informacijos šaltinis.

Vis dėlto po ligoninių sujungimo juose gerokai padaugėjo asmeninių istorijų apie bandymą patekti pas vieną ar kitą specialistą, apie neretą susidūrimą su abejingumu, apie cinizmą, kai bejėgiškoje situacijoje tikiesi pagalbos, o sulauki kone spjūvio į veidą.

Žmonių išlieta patirtis – gluminanti, o jų pateikiamos istorijos – pernelyg šokiruojančios.

Vis dėlto patys medikai pripažįsta, kad chaosas dėl reorganizacijos pacientams kol kas – ne į naudą.

„Daug labai patyrusių profesionalų išėjo iš KUL, nėra ką slėpti. Išėjo nusivylę, sugniuždyti. Vietoj jų palaipsniui ateina nauji, jauni gydytojai. Tai mato ligoniai, kurie čia gydosi, jie žiūri išsigandusiomis akimis, klausia, ką reikės daryti, į ką kreiptis? Pacientai nebegali tiesiogiai kreiptis į jo pasitikėjimą užsitarnavusį specialistą, nes jokio medicininio išsilavinimo neturinti administratorė vadybininkė nusprendžia, kas ką konsultuos ir ką gydys. Ligoninėje viskas keičiasi, ne tik personalas, patalpos, įranga, procesai, net požiūris į žmogų, tiek darbuotoją, tiek į pacientą keičiasi, tik ne visada į gerą pusę“, – tik anonimiškai sutikęs kalbėti nuoskaudos neslėpė didelį darbo stažą turintis medikas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Darbuotojai, taip pat ir profesinės sąjungos atstovai esą prašė neskubėti, pertvarką vykdyti lėčiau, kad nebūtų tokios sumaišties.

„Bet buvo pasakyta „ne“, viskas bus čia ir dabar, tad mes jau atvirai kalbame, kad neduok Dieve susirgti ir atsidurti ligonių vietoje. Būsiu atviras, vadovavimą perima jaunoji karta, kurios mąstymas grįstas dirbtiniu intelektu, algoritmais ir begaliniu pasitikėjimu savo teisumu, o tai sudaro sąlygas įvairioms klaidoms“, – pabrėžė medikas.

Kas prarado pasitikėjimą?

Gydytojas be jokios ironijos dėstė, kas dabar dažniausiai laukia ligonio, atvykusio į gydymo įstaigą: „Į Priėmimo skyrių patekęs pacientas kelias valandas laukia, kol bus nuspręsta, ką su juo daryti. Pasitaiko, kad jis nusiunčiamas į kitos ligoninės Priėmimo skyrių. Ten jis vėl laukia keletą valandų, kol staiga apsigalvojama, kad jis turi grįžti į ankstesnę ligoninę, nes šita – ne to profilio. Jis vėl grįžta atgal. Tuo metu paprastai nutinka koks nors rimtesnis būklės pablogėjimas, ir žmogus patenka į Reanimacijos skyrių arba jis tiesiog netenka kantrybės ir išvyksta namo.“

Dienraščio žiniomis, šiltuoju metu, kai paprastai visų ligoninių Priėmimo skyriai būna perpildyti, šią vasarą pacientų buvo labai ženkliai sumažėję visose Klaipėdos ligoninėse.

„Tai nereiškė, kad žmonės sirgo mažiau. Negaliu tvirtinti, tačiau tikėtina, kad krito pasitikėjimas gydymo įstaigomis, atsirado ir baimė, kad jie nesulauks reikiamos pagalbos. Sveikatos apsaugos sistema ir taip jau buvo apgriuvusi, o šita netvarka (KUL reorganizacija – A. D.) įnešė dar didesnį chaosą tiek pacientų, tiek ir darbuotojų galvose“, – įsitikinęs gydytojas.

Abejonės: KUL dirbti likę medikai labai abejoja naujosios struktūrinės pertvarkos nauda, kuri, panašu, įstaigai kainuos tikrai nepigiai. / Asociatyvi Regimanto Zakšensko nuotr.

Stebi situaciją

Beje, priimant sprendimą dėl ligoninių reorganizacijos pacientų atstovai nedalyvavo ir tai esą buvo blogas sprendimas.

„Dabar mes sekame esamą situaciją, nes negali negirdėti tų labai garsių diskusijų dėl susidariusios sudėtingos KUL finansinės padėties. Lygiagrečiai girdime ir dėl Santaros klinikų bei Nacionalinio vėžio instituto veiklos konsolidacijos. Tokie reikšmingi sprendimai turi būti priimami labai gerai viską apsvarsčius ir įvertinus rizikas“, – kalbėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Tačiau, jos teigimu, po Klaipėdos gydymo įstaigų sujungimo esą nėra gauta netipinių, kitokių nei ligi tol pacientų skundų.

„Tiesa, onkologiniai pacientai yra kiek kitoje, išskirtinėje situacijoje, nes jiems yra sudaryti vadinamieji žalieji koridoriai, dirba atvejo vadybininkai, jiems galioja papildomos greitesnės eilės. Tad kažkokių išskirtinių nusiskundimų, prasidėjus KUL reorganizacijai, nelabai pastebėjome. Remiantis ankstesnėmis apklausomis, yra bendra tendencija, kad pusė pacientų nepatenkinti visų Klaipėdos gydymo įstaigų paslaugų prieinamumu“, – teigė N. Čiakienė.

POLA direktorės teigimu, pacientai skundžiasi, kad KUL sumažėję chirurgų, ginekologinio profilio specialistų.

„Pacientai kelia stacionarios ir ambulatorinės reabilitacijos prieinamumo ir kokybės problemas. Mes planuojame rengti visų pacientų Lietuvoje apklausą apie paslaugų kokybę, poreikius ir signalus. Po kelių savaičių tikimės gauti atsakymus, tad gal tada bus ryškesnis vaizdas ir galimybė palyginti situaciją prieš KUL reorganizaciją ir po jos“, – teigė N. Čiakienė.

„Sulaukta 123 padėkų“

Į klausimus apie pacientų problematiką, kilusią pradėjus reorganizaciją, atsakė KUL generalinio direktoriaus pavaduotoja valdymui ir ekonomikai Jūratė Grubliauskienė.

– Kiek šiuo metu ligoninėje yra lovų? Jų padaugėjo ar sumažėjo po įstaigų sujungimo?

– Klaipėdos universiteto ligoninėje, sujungus tris gydymo įstaigas, buvo 1 620 lovų. Po reorganizacijos turėtų likti 1 402 lovos.

– Kiek laiko į ligoninę atvykusiam pacientui tenka laukti Priėmimo skyriuje, kol jį apžiūrės gydytojas ir nustatys, kokią pagalbą suteikti ir ar žmogų reikia hospitalizuoti?

– KUL Skubios pagalbos skyriuje medikai pagal galimybes visada stengiasi pacientus priimti kuo greičiau. Čia griežtai laikomasi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytų skubiosios pagalbos teikimo algoritmų ir tvarkos. Pacientai yra skirstomi į kategorijas, nuo kritinių iki nesunkių būklių. Pagalbos teikimo greitis priklauso nuo paciento būklės sunkumo. Pirmiausia apžiūrimi sunkiausios būklės pacientai. Tai reiškia, kad anksčiau atvykęs pacientas galbūt bus apžiūrėtas vėliau nei atvykęs po jo, nepriklausomai nuo to, ar jį atvežė greitosios pagalbos automobilis, ar atvyko pats. Skubios pagalbos skyriuje apie pagalbos teikimo tvarką ir laiką informuojama iškabose. Paciento ištyrimas, gydymas ir stebėjimas Skubios pagalbos skyriuje gali užtrukti iki 24 val.

Tai negali nepaliesti pacientų, kai ligoninės darbuotojai nerimauja dėl darbo sąlygų, kai darbo krūviai nėra tinkamai sureguliuoti.

– Kokių sričių specialistų šiuo metu įstaigoje trūksta? Kaip tai atsiliepia pacientams?

– Šiuo metu labiausiai trūksta gydytojų psichiatrų, dermatovenerologų, gydytojų anesteziologų-reanimatologų, taip pat labai kviečiame medikus dirbti Skubios pagalbos skyriuje.

– Ar įstaiga per pastarąjį pusmetį sulaukė skundų (žodinių ar raštiškų), galbūt pretenzijų, iš pacientų dėl netinkamos paslaugų kokybės? Jei taip, kokio jie pobūdžio ir kokių veiksmų ėmėsi ligoninės vadovybė, kad išspręstų problemas?

– KUL nuoširdžiai siekia, kad teikiamų paslaugų, aptarnavimo standartų ir bendravimo kultūros kokybė atitiktų aukščiausius medicininius bei komunikacijos lūkesčius. Ji pirmoji ir vienintelė šalyje įsteigė Pacientų gerovės tarnybą, kur pacientai bei jų artimieji gali kreiptis iškilus klausimams ir nesusipratimams. Šiemet ligoninėje pradėjusi dirbti pacientų gerovės specialistė konsultuoja įstaigoje besigydančius pacientus arba jų atstovus neklinikiniais klausimais, susijusiais su paslaugų kokybe, tarpininkauja nagrinėjant pacientų prašymus, atsiliepimus ir skundus bei informuoja apie ligoninėje teikiamas paslaugas. Šios tarnybos dėka daugelis nesusipratimų išsprendžiama nedelsiant. Per pastarąjį pusmetį KUL sulaukė 41 nusiskundimo ar pretenzijos raštu. Juose pacientai skundžiasi dėl paslaugų kokybės, eilių pas konsultantus, ne visada laiku į e. sveikata sistemą įkeltų išrašų ar tyrimų, medikų bendravimo. Paprastai apie 40 proc. skundų būna nepagrįsti. Kur kas daugiau nei skundų ligoninė sulaukia pacientų padėkų medikams. Per pusmetį sulaukta 123 padėkų.

Pagalbos šauksmas tyruose

Vis dėlto pripažįstama, kad pacientų gerovė vienareikšmiškai priklauso nuo ligoninėje dirbančių žmonių, kurių daugumos padėtis KUL vis dar mažai pavydėtina.

Jau metus visais varpais skambinama ir į visų institucijų duris beldžiamasi dėl situacijos KUL, dėl masinio darbuotojų išėjimo iš darbo, dėl nevienodų darbo sąlygų ir netolygių atlyginimų.

Pastarąjį kartą Jungtinė KUL profesinių sąjungų atstovybė į Prezidentūrą, Seimą, SAM, šalies politikus kreipėsi beveik prieš du mėnesius – liepos 15 d.

„Prašome pagalbos“ – taip pavadintas raštas valdžiai, parašytas didžiosiomis raidėmis su trimis šauktukais.

„Visi norime kokybiškų ir prieinamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau kaip tokias sąlygas sudaryti, jeigu įstaigos darbuotojai jaučiasi nesaugiai dėl savo darbo vietos, dirba tose pačiose pareigose, tačiau su skirtingu darbo užmokesčiu, skirtingu darbo krūviu. Tokios aplinkybės demotyvuoja, išbalansuoja, diskriminuoja ir supriešina darbuotojus. Ne darbuotojai inicijavo pokyčius, kurie vis dar vyksta įstaigoje, tačiau darbuotojai ir tie, kurie atvyksta čia gydytis, yra vykdomų reformų įkaitai“, – pabrėžiama prašyme, kurį pasirašė KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis.

Praėjo beveik du mėnesiai, per tą laiką buvo gauti atsakymai iš SAM ir Prezidentūros, kad prašymas užregistruotas.

„Kas pasikeitė per tuos mėnesius? Iš esmės niekas, prašėme pagalbos, bet realiai niekas nepasikeitė. Be abejo, tai negali nepaliesti pacientų, kai ligoninės darbuotojai nerimauja dėl darbo sąlygų, kai darbo krūviai nėra tinkamai sureguliuoti“, – mano D. Burdulis.

Dar – ne pabaiga

Kada KUL atsigaus, sunku prognozuoti. Juolab įstaigoje įdiegta dar ir nauja struktūrinė reforma, kokios lig šiol Lietuvoje nebuvo, ji pradeda funkcionuoti nuo šiandien.

„Kiek tai kainuos pačiai įstaigai, kaip seksis dirbti darbuotojams, tik laikas parodys. Iki šiol įstaigoje buvo skyriai, kuriems vadovavo medikai – skyrių vedėjai. Nuo šiol skyrių nebebus, bus klinikos, joms vadovaus vadybininkai, kurie perima buvusių skyrių vedėjų funkcijas. Kaip tas modelis veiks, mes nežinome“, – teigė D. Burdulis.

KUL valstybės tarnybos portale buvo paskelbusi viešuosius konkursus vadybininko administratoriaus pareigoms užimti.

„1 etatas, neterminuota darbo sutartis, darbo užmokestis nuo 2 856 iki 3 360 eurų per mėnesį, priklausomai nuo išsilavinimo, darbo pradžia 2024 m. rugsėjo 10 d., darbo vieta – Klaipėda“, – rašyta skelbime.

Dienraščio žiniomis, klinikų vadybininkams – faktiniams jų vadovams – gydytojo licencija nėra būtina.

Anksčiau dienraščiui KUL direktorius Audrius Šimaitis tvirtino, kad jo vadovavimo įstaigai laikotarpiu įvykdytas realus trijų atskirų filialų jungimas ir panaikinta daugiau kaip 10 besidubliuojančių skyrių.

Tai esą reikšmingai turėtų padidinti turimų resursų panaudojimo efektyvumą.

KUL vadovo teigimu, suformuota 18 naujų klinikų, 4 centrai, išrinkti jų vadovai, apie 20 proc. vadovų prisijungė prie KUL komandos iš kitų šalies klinikų ir ligoninių.

Preliminariais paskaičiavimais, metams šių pareigybių darbuotojų algoms mažiausiai reikės per 800 tūkst. eurų.