- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilnius ir Klaipėda yra labiausiai darbo migracijos paliesti Lietuvos miestai. Šalies valdžia laikosi nuostatos, kad tai yra viena iš priemonių ekonomikai gaivinti ir skatinti.
Buvusių milicininkų pasirodymas
Šiuo metu Lietuvos Seime vyksta Užimtumo įstatymo ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ koregavimas. Jie griežtinami. Galbūt lėmė tai, kad į Lietuvą atvyko pernelyg daug baltarusių. Tarp jų neva yra ir tokių, kurie tarnavo Baltarusijos milicijoje ir bananais talžė prieš šios šalies prezidentu apsiskelbusį Aliaksandrą Lukašenką sukilusius žmones.
Milicininkai iš Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalių Lietuvoje dažniausiai įsidarbina sunkvežimių vairuotojais. Įprasta, kad tai yra autoritetingi žmonės, aplink juos buriasi jų tautiečiai. Jei buvę milicininkai ir nėra siunčiami specialiųjų tarnybų, kas yra didelė abejonė, jų buvimas Lietuvoje vis tiek gali kelti pavojų tuo atveju, jei vyktų kokie nors neramumai.
Tą pripažįsta ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje auga, o tai sukuria iššūkių, susijusių su Lietuvos nacionaliniu saugumu. Ji pripažino, kad darbdaviai piktnaudžiauja migracijos sistema. Iš dalies ir dėl to ją siekiama griežtinti.
Siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus darbdaviams. Jie privalės turėti reikiamas licencijas, nebūti bausti už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą, taip pat privalės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį. Siūloma griežtinti ir užsieniečių įdarbinimo sąlygas. Darbdaviai turės įdarbinti užsienietį visą darbo laiką.
Skirtinga pinigo vertė
Toliau bus daroma tai, kas palanku darbdaviams. Numatoma, kad ir toliau užsieniečių įdarbinimo skaičius Lietuvoje bus didinamas. Galbūt tempai kiek ir sumažės, nes įvedama riba, kad įdarbinimo kvotos kasmet negalės būti didesnės 1,4 proc. nei praėjusiais metais.
Tai reiškia, kad kasmet į Lietuvos darbo rinką galės įsilieti apie 40 tūkst. naujų užsieniečių. Apie pusę darbo migrantų į Lietuvą atvyksta dirbti vairuotojais. Jų atvykimas į Lietuvą yra naudingas darbdaviams, bet visiškai nenaudingas Lietuvos darbuotojams.
Milicininkai iš Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalių Lietuvoje dažniausiai įsidarbina sunkvežimių vairuotojais.
Užsienietis iš Vidurinės Azijos, Indijos, Pakistano ar netgi Baltarusijos per dieną sutinka dirbti už 30–50 eurų, skaičiuodami pagal savo šalies pragyvenimo lygį. O Lietuvos gyventojui ir 70–80 eurų per dieną yra maži pinigai, nes kainos smarkiai išaugo ir toliau auga.
Lietuvos valdžia atvėrė duris trečiųjų šalių darbo jėgai, bet nesukūrė sąlygų savo šalyje, kad vietos gyventojams būtų užtikrinti palankūs atlyginimai.
Daugelyje Lietuvos transporto įmonių trečiųjų šalių darbo jėgos įsiliejimas jau kelia įtampas. Pavardės nenorėjęs skelbti vienas Klaipėdos autotransporto įmonės vairuotojas teigė, kad dažnėja smulkių konfliktų, kyla įtampa tarp lietuvių ir užsieniečių, ypač iš Vidurinės Azijos šalių.
„Dažnai užsieniečiai numeta į patvorį paliktas netvarkingas priekabas, kurias po to tvarkyti tenka lietuviams. Būtinai ką nors pavogs iš kabinos, jei per išeigines jiems duoda važiuoti su tau priskirtu automobiliu“, – pasakojo vairuotojas.
Kiek palankiau lietuviai neva žiūrintys į kolegas vairuotojus iš Ukrainos dėl to, kad agresorius iš Rusijos bombarduoja jų šalį ir žmonėms nėra kur dėtis. Bet yra ir tokių, kurie tiesiai pasako: „Ko čia tas ukrainietis atvyko, tegul grįžta ginti savo šalį.“
Beveik nėra konfliktų su vairuotojais iš Indijos, Pakistano ir kitų buvusių Didžiosios Britanijos kolonijų šalių. Tiesiog retas Lietuvos vairuotojas moka anglų kalbą, negali su jais susikalbėti, todėl nekyla ir konfliktų. Vairuotojų iš tų egzotiškų šalių dar nėra daug, jie, gerai mokėdami anglų kalbą, ilgai Lietuvoje neužsibūna. Skundžiasi per šaltu klimatu, jiems neįprastu maistu.
Problemiškiausia uosto vieta
Lietuvos valdžios institucijose kol kas nekalbama apie tai, ar tikslinga darbo jėgos migrantams iš trečiųjų šalių, o ypač iš buvusio sovietinio lagerio, leisti lankytis Lietuvos strateginiuose objektuose.
Vienu iš tokių objektų yra Klaipėdos jūrų uostas. Į konteinerių terminalus darbo migrantai krovinių sunkvežimiais dar neveža, nes nesugebėtų įforminti dokumentų Malkų įlankos muitinės poste.
Daugiausia užsieniečių įvažiuoja į Centrinį Klaipėdos terminalą. Jei koks nors buvęs milicininkas ar jo bendras ką nors nelegalaus ar baisaus norėtų įvežti į šį terminalą, jis tą greičiausiai galėtų padaryti, nors po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV visuose oro ir jūrų uostuose veikia ISPS kodas.
Centrinio Klaipėdos terminalo vartai šiuo metu yra viena problemiškiausių uosto vietų, nes juose dažnai genda elektronika, įrengti trys nauji vartai jau gal metus, o gal mažiau neveikia. Dėl to prie vartų dažnai susidaro kamšatys.
Kamšačių kaltininkais galima laikyti ne tik nepatikimą elektroniką, bet ir Vidurinės Azijos vairuotojus. Jie sunkiau gaudosi elektroninėse sistemose, kai reikia įvesti du, kartais tris skaičius, jei automatiškai nori gauti įvažiavimo į uostą leidimą. Tai taip pat skatina įtampą ir galimus konfliktus tarp Lietuvos vairuotojų ir darbo jėgos migrantų iš svetur.
Diegtų visišką liberalizmą
Minėtas anoniminis vairuotojas teigė, kad tik tuomet, kai į Lietuvą plūstelėjo darbo jėgos migrantai iš svetimų šalių, jis supratęs, ką jautė Didžiosios Britanijos gyventojai, kai referendume balsavę už savo šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. Viena pagrindinių tokio balsavimo priežasčių – pernelyg dideli migracijos mastai.
Lietuvai nereikėtų išstoti iš ES, nes į ją plūsta darbo migrantai ne iš ES šalių, o iš trečiojo pasaulio. Jų tiesiog galima neįsileisti, ir tiek. Kyla klausimas, kodėl Lietuvos valdžia, pripažindama darbo migracijos grėsmes, jų nepaiso ir toliau atveria duris pigiai darbo jėgai, tuo skriausdama savo šalies gyventojus. Jei Lietuvoje vairuotojų atlyginimai būtų tokio lygio, kokie yra Vokietijoje, Švedijoje ar Olandijoje, darbuotojų pas mus netrūktų. Žmonės sugrįžtų iš Vakarų Europos šalių.
Atlyginimai ir galėtų tokie būti, nes krovinio iš taško, tarkim, Ispanijoje į tašką Lietuvoje pervežimo įkainiai yra vienodi. Tai kodėl atlyginimai skiriasi 2–3 kartus? Atsakymas paprastas – todėl, kad Lietuvos valdžia pataikauja darbdaviams ir nemato savos šalies žmonių.
Pavyzdys yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri pasiūlė iš viso atsisakyti kvotų ir priimti darbo migrantų iš trečiųjų šalių tiek, kiek jų nurodys darbdaviai ir patvirtins Užimtumo tarnyba, kasmet sudaranti trūkstamų profesijų sąrašą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rekordinė akcija: prieš rudens audras pusė tūkstančio savanorių sutvirtino 2 km pajūrio kopų2
Jau ketvirtus metus rengiamoje iniciatyvoje „Kopoms reikia tavęs!” keli šimtai savanorių padėjo aplinkosaugininkams sutvirtinti vėjo pustomas kopas ir paruošti jas rudens ir žiemos audroms. ...
-
R. Lingienė: Lietuvoje onkologiniams ligoniams dėl gyvybės tenka dalyvauti loterijoje8
„Valstybė privalo skirti deramą dėmesį ir pakankamai lėšų inovatyviems vaistams, nes dažnu atveju šie vaistai yra paskutinis vilties spindulys onkologiniams ligoniams. Medikamentai, kurie gali reikšmingai pailginti onkologini...
-
S. Skvernelis: kartu galime nuveikti ir klaipėdiečiams, ir uostui svarbių darbų20
Į Seimo rinkimus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ žengia su patyrusia Klaipėdos komanda. „Augantis Klaipėdos regionas stipriai prisidėjo kuriant partiją ir vienas lemiamų veiksnių yra būtent žmonės, kurie susibūrė į mūsų ...
-
Naujajame turguje – rudens gėrybių mugė4
Naujajame turguje prasidėjo tradicija tapusi Derliaus šventė. Joje dalyvauja per 80 prekiautojų iš visos Lietuvos. Šeštąjį kartą vyksiančios šventės dalyviai su klaipėdiečiais ir miesto svečiais dalinasi rudens g...
-
Pajūryje – kopų tvirtinimo talka3
Šiandien, pirmąjį spalio šeštadienį, neabejingi pajūriui žmonės kviečiami į kopų tvirtinimo talką. Kiekvienais metais į kopas kėsinasi stichijos, jos nukenčia ir nuo poilsiautojų. Todėl savanorių bei gamtosaugininkų pastan...
-
Klaipėdoje – I. Kanto dienos
Uostamiesčio savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka pakvies klaipėdiečius į visą savaitę truksiantį filosofinės minties festivalį „Kanto dienos Klaipėdoje“. ...
-
Bus šilta ir lietinga
Nors šis savaitgalis dar bus gana saulėtas ir ne itin žvarbus, kitą savaitę laukiama rudeniškos šilumos dozės ir lietaus. Anot sinoptikų, tai galbūt paskutinės šiltos šių metų dienos. ...
-
I. Valeškevičienės prisiminimuose – ir Ūkio banko praeitis2
Irena Valeškevičienė po ilgų gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose metų neseniai grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Klaipėdoje. Norėjo būti arčiau savo sūnaus šeimos. Šiai moteriai teko patirti labai daug, o jos pasakojimas ka...
-
Laukia įkaitų sugrįžimo14
Klaipėdos žydų bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis, kurio artimieji gyvena Izraelyje, per šiuos metus istorinėje tėvynėje lankėsi itin dažnai. Jis nuolat jautė savo tautiečių, prieš metus per teroro aktą praradusių šeimos...
-
Šildymo Klaipėdoje dar teks palaukti16
Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių. Uostamiestyje toks orų atvėsimas jau fiksuotas, bet kol kas šildymo sezono dar nežadama pradėti. ...