Dešimt minučių kovos už žmogaus gyvybę baigėsi pergale. Dvi jaunos policijos pareigūnės nugalėjo mirtį, kurią sukėlė ne nusikaltėliai, o liga.

Metodui – jau metai

Dainavos policijos komisariato tyrėjos Eglė Švedaitė ir Sigita Jakė šiandien elgtųsi lygiai taip pat, kaip tą rugsėjo 16-ąją: nesudvejotų, jei reikėtų gaivinti mirštantį žmogų.

Nesvarstė, nesutriko ir tada, nepaisant jaunystės ir nepatyrimo, – tai darė pirmą kartą. Merginoms labai daug padėjo ryšys su Kauno greitosios medicinos pagalbos stotimi.
Metodas, kai kviečiančiajam greitąją pagalbą telefonu teikiami nurodymai, kaip padėti ligoniui, pasiteisino su kaupu. Tai naudinga ir susirgusiajam, ir šalia esančiajam. Prieš metus įdiegtas metodas padėjo išgelbėti 74-erių kaunietės gyvybę.

Po konflikto su kaimynais

Pas viename Partizanų gatvės daugiabutyje gyvenančią moterį Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja E.Švedaitė ir Girstupio policijos nuovados tyrėja S.Jakė nuvyko pagal iškvietimą dėl konflikto su kaimynais.

Buto duris policiją kvietusi moteris atidarė pati, bet tyrėjos iškart pastebėjo, kad jai kažkas negerai.

"Moteris atrodė labai silpna, svyravo. Paklausėme, kas atsitiko, dėl ko kvietė policiją, bet ji neatsakė nė žodžio. Nuėjusi į kambarį susmuko", – kiekvieną detalę prisimena Sigita.
Ji prisipažįsta, kad iš pradžių abi su kolege truputį sutriko, bet labai greitai suvokė, jog reikia kviesti greitosios pagalbos medikus.

Įtampa ir kova

Bendrosios pagalbos telefonu 112 paskambino Eglė. Kvietimą priėmė tą dieną Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinėje dirbęs paramedikas Donatas Paliulionis.
Buvo 19.04 val. Medikų brigada pas ligonę išvyko po 3 min., vos sužinojusi pagrindinius duomenis: adresą, kvietimo priežastį.

Tuo telefoninio pokalbio su medikus kvietusia E.Švedaite paramedikas D.Paliulionis nebaigė. Paaiškėjus, kad ligonės būklė sunki, jis pradėjo aiškinti, ką daryti, tiksliau, kaip gaivinti. Pirmiausia paklausė, ar ligonė kvėpuoja, patarė, kaip tai nustatyti.

Pareigūnėms išsigandus, kad moteris nekvėpuoja, jas ramino ir toliau aiškino: paguldykite ligonę ant nugaros, uždėkite rankas ant krūtinės, spauskite. Patarė įsijungti garsiakalbį telefone, kad rankos būtų laisvos, ir vadovavo, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą.

Per tą laiką pas ligonę atvažiavo du greitosios medicinos pagalbos ekipažai, vienas iš jų – reanimacijos. Medikai pritaikė visas gaivinimo galimybes: dirbtinę plaučių ventiliaciją, defibriliavo širdį ir sukėlė elektrošoką. Tai privertė širdį plakti vėl ritmingai.

"Ligonę buvo ištikusi klinikinė mirtis. Policijos pareigūnės palaikė gyvybines funkcijas, užtikrino kraujotaką, todėl galvos smegenys nežuvo, moteris išgyveno", – paaiškino Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja slaugai Irena Dabulskienė.

Ji pridūrė, kad atgaivintąjį vežti į ligoninę galima tik tada, kai užtikrinama stabili būklė: sustabdytas skilvelių virpėjimas, normalizuotas kraujospūdis. To nepadarius ligonio judinti negalima.
Žmogaus smegenys, negaudamos deguonies, miršta per dešimt minučių. Smegenų pažeidimai prasideda nuo pirmųjų minučių, todėl žmogus gali likti neįgalus.

Pirmą kartą gyvenime

"Taip arti mirties buvau pirmą kartą gyvenime", – ištarė Sigita ir pridūrė, kad matyti mirusįjį ir mirštantįjį yra ne tas pat.

Eglė prisipažino, kad iš pradžių labai išsigando, bet greitai susikaupė ir vykdė greitosios pagalbos mediko nurodymus. Ji gaivino žmogų pirmą kartą per savo gyvenimą, nors pirmosios medicinos pagalbos, kaip ir Sigita, mokėsi studijuodamos Mykolo Riomerio universitete.

"Labai daug padėjo dispečeris, nereikėjo galvoti – beliko vykdyti nurodymus. Iš studijų taip pat kai ką atsiminiau", – pasakojo prieš metus universitetą baigusi Eglė.

Gaivino ji viena, nors ir pavargo, rankos buvo pradėjusios tirpti. Ligonė – didelio svorio, stambi, todėl jėgos reikėjo.

"Nors, man atliekant dirbtinį kvėpavimą, dispečeris ir patarė pasikeisti su Sigita, to nepadariau bijodama sugaišti laiko. Juk brangi buvo kiekviena sekundė", – įsitikinusi Eglė.

Palengvėjimo nepajuto

Šiandien Eglė ir Sigita – didvyrės, išplėšusios iš mirties žmogų. Merginos tuo nesididžiuoja. Net palengvėjimo, kai atvažiavo greitosios pagalbos medikai, nepajuto, nes, sako Eglė, moterį išvežė į ligoninę vis dar labai sunkios būklės.

Merginos pakvietė kaimynus, kad padėtų ligonę nunešti į greitosios pagalbos automobilį, ir šie mielai padėjo. Tuomet jos užrakino buto duris ir raktus nunešė į policijos komisariatą. Moters telefono adresų knygelėje surado įrašą: dukra. Paskambino ir pranešė, kas nutiko mamai.

"Kažin kaip tai moteriai būtų buvę, jei mes pas ją būtume atėjusios vėliau", – svarsto Eglė.

Jai – 26-eri. Sigita metais jaunesnė. Joms abiem labai patinka dirbti policijoje, nors tenka matyti ir smurto, ir mirusiųjų. Jos budi po 25 valandas, kas ketvirtą parą.

"Šiandien dirbu viena, net be vairuotojų. Esu atsakinga už visą Dainavos rajoną. Pati vairuoju, pati konfliktus sprendžiu. Tokie laikai", – šyptelėjo Eglė.

Kitokio darbo neįsivaizduoja

Tą dieną, kai buvo tapusios kone medikėmis, policijos ženklais pažymėtą volksvageną vairavo Sigita.

Ji darbe patiria ne tik fizinį nuovargį, bet ir psichologinę įtampą. Sako, kad reikia daug galvoti, nes jai, surinkus procesinius dokumentus, tenka pradėti baudžiamąsias bylas. Per tris laisvas dienas bando susigrąžinti prarastas jėgas sportuodama, ilsėdamasi. Pasirinkusi šią profesiją nesigaili, kaip ir Sigita, neįsivaizduojanti savęs kitur.

"Būdama trylikametė, mokydamasi septintoje klasėje, nusprendžiau, kad būsiu policijos pareigūnė. Žavėjo policininkų darbas, atsidavimas", – argumentus, kodėl pasirinko šią profesiją, vardija Sigita.

Ji nepasidavė tėvų, senelių atkalbinėjimams ir, baigusi vidurinę mokyklą, įstojo į Mykolo Riomerio universitetą, Viešojo saugumo fakultetą. Jau treji metai, kai jį baigė ir sėkmingai dirba. Iš pradžių, dvejus metus, dirbo Šilainių policijos nuovadoje.

"Malonu, kai gali padėti žmonėms", – apibendrina ir tvirtina, kad niekdarių yra nedaug, dauguma žmonių – labai geri.

Ar jauna graži trapi mergina nebijo smurto ir mirties?

"Bijoti reikia gyvųjų, o ne mirusiųjų", – atsako.

Komentaras

Irena Dabulskienė, Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja slaugai

Instrukcija, kaip gaivinti, telefonu teikiama pagal protokolo reikalavimas. Kiekvienam dispečeriui per dieną tai tenka atlikti ne vieną kartą.

Jei ligonis nesąmoningas, bet kvėpuoja, gaivinti jo nereikia. Reikia jį stebėti, paguldyti ant šono, kad nepaspringtų. Išsiuntus medikų brigadą patariama, ką daryti, kol ji atvyks. Jei pacientas sąmoningas ir jo būklė stabili, dažniausiai nurodoma išgerti reikalingus vaistus, kurių ligonis turi ir juos vartoja, uždaryti į atskirą patalpą šunis, jei jų yra namuose, atrakinti duris. Pranešama, kad, ligonio būklei pablogėjus, iki atvyks brigada, apie tai būtų pranešta ir bus suteikta papildomų instrukcijų.

Jei ligonio sveikatos būklė nestabili, kvėpavimas nepakankamas, sąmonė temsta, žmogus kraujuoja, dispečeris nenutraukia telefoninio ryšio ir pataria, ką daryti, kol atvyksta pagalba. Visa tai vykdoma pagal protokolus. Registravimo klausimai taip pat yra apibrėžti, jie privalomi.

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinėje vienu metu dirba penki dispečeriai. Jie registruoja iškvietimus, dar du valdo pajėgas. Dispečeriai teikia patarimus telefonu, kol brigada atvyksta pas ligonį. Jei itin sunkių ligonių vienu metu būna daugiau nei du, į šį darbą įsitraukia pamainos vyresnysis gydytojas, dispečerinės administratorius.

Visi piliečiai turėtų mokėti teikti pirmąją medicinos pagalbą, juolab visi policijos darbuotojai. Siekiant gilinti šias žinias vyksta mokymai. Policijos prašymu jau apmokyti visi operatyvinio valdymo skyriaus budėtojai, kelių policijos darbuotojai. Pastarieji dažnai pirmieji atvyksta į įvykio vietą, kur būna sužalotųjų.

Šiuo metu pirmosios pagalbos teikimo įgūdžius stiprina Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinė. Trys grupės po 20 žmonių kursus jau baigė, liko dar dvi grupės. Paciento būklės įvertinimas, pagrindiniai gaivinimo elementai, automatinio išorinio defibriliatoriaus panaudojimas, kraujavimo stabdymas – tai veiksmai, kuriuos įtvirtina, mokydamiesi gaivinti, su manekenais.
Kursų dalyviai susipažįsta su dispečerinės darbu, klausimynu. Vykdydami praktines užduotis jie išlieja nemažai prakaito, nes atlikti 600 paspaudimų yra fiziškai sunkus darbas. Dirbant su manekenais turi įsitikinti, kaip sekasi. Klaidas taisome, dirbame, kol pasiekiame reikalingų rezultatų.

Iškvietimo pas ligonę, kurios gyvybę išgelbėjo policininkės, stenograma

Donatas: Adresas? Aukštas? Durų kodas yra? Koks telefono, iš kurio skambinate, numeris? (Tai buvo pirmieji klausimai, į kuriuos atsakė Eglė. Telefono numerio klausiama apsidrausti, jei ryšys nutrūktų, – red. past.)

D.: Kas būtent atsitiko?

Eglė: Esam pareigūnės, atvažiavom apklausti, suklupo,  nebendrauja.

D.: Esate šalia ligonio?

E.: Taip.

D.: Kiek pacientui metų?

E.: Nežinome, tuoj pažiūrėsime dokumentus.

D.: Apytiksliai?

E.: 1939 gimimo.

D.: Moteris ar vyras?

E.: Moteris.

D.: Ar ji sąmoninga?

E.: Pusiau.

D.: Reaguoja?

E.: Ne.

D.: Kvėpuoja?

E.: Taip.

D.: Supratau, nepadėkite ragelio. (Dispečeris pasitikslina adresą, klausimų ir atsakymų tempas labai skubus – red. past.) Ar visiškai normaliai kvėpuoja?

E.: Nenormaliai, jau blogai, žinokit.

D.: Nuo dabar pasakykite kiekvieną kartą, kai įkvėps. Pradėkime.

E.: Įkvėpė.

D.: Toliau.

E.: Įkvėpė.

D.: Toliau.

E.: Įkvėpė. (Toks dialogas vyko dvi minutes – red. past.)

D.: Ar ji vis dar nesąmoninga?

E.: Jau beveik nekvėpuoja (išgąstingai).

D.: Išsiunčiau medikus, nepadėkite ragelio, sakysiu, ką daryti toliau. Esate šalia jos?

E.: Taip, taip!

D.: Atidžiai paklausykite. Paguldykite ant nugaros ir ištraukite visas pagalves, jei jų yra.

E.: Palaukite, padėsiu telefoną trumpam.

D.: Galite įsijungti garsiakalbį telefone.

E.: Įjungiau.

D.: Paguldykite ant nugaros ir ištraukite visas pagalves, jei jų yra.

E.: Ant nugaros ar ant šono?

D.: Ant nugaros.

E.: Paguldėme.

D.: Uždėkite vieną delną ant kaktos, kitą ranką – po kaklu ir atloškite galvą. Atlošėte?

E.: Taip.

D.: Pasilenkite, kad jūsų ausis būtų prie jos burnos. Ar jaučiate ir girdite alsavimą?

E.: (Ponia, kvėpuokit! – šaukia moteriai – red. past.). Beveik nejaučiame. Nebekvėpuoja. (Ponia, kvėpuokit! – vėl šaukia – red. past.). Labai retas kvėpavimas.

D.: Medikai vyksta, nusiraminkite, tiksliai pasakysiu, ką daryti toliau. Pasakykite kiekvieną kartą, kai įkvėps. Sakykit žodelį "įkvėpė".

E.: Nekvėpuoja!

D.: Atidžiai paklausykite, pasakysiu, kaip atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Moteris guli ant grindų?

E.: Taip.

D.: Uždėkite savo delno pagrindą ant krūtinkaulio tarp spenelių, kitą ranką uždėkit ant viršaus. Stipriai ir greitai spauskite krūtinės ląstą bent du kartus per sekundę ir penkis centimetrus gilyn. Ar dar yra kas nors prie jūsų?

E.: Yra, sakykit, ką daryti!

D.: Pradėkite paspaudimus. Stipriai spauskite, tarp paspaudimų leiskite krūtinės ląstai grįžti į pradinę padėtį. Reikės atlikti 600 paspaudimų arba kol gaivinimą perims atvykusi greitoji pagalba. Aš skaičiuosiu, jūs spauskite. Vienas, du, trys, keturi. Vienas, du, trys, keturi. Vienas, du, trys, keturi (skaičiuoja nesustodamas – red. past.). Ar masažuojate?

E.: Taip.

D.: Vienas, du, trys, keturi. Vienas... ( Skaičiuoja. Ir taip – keturias minutes – red. past.)

D.: Pasikeiskite su kitu asmeniu. Jūs atrakinkite duris, būtinai atrakinkite ir pailsėkite.

D.: Ar masažuojate? Masažuojame toliau. Vienas, du, trys, keturi... (Skaičiuoja toliau – red. past.). Ar durys atrakintos?

E.: Taip.

D.: (Kažką išgirdęs) Jau medikai šalia jūsų?

E. Taip.

D.: Tai ačiū jums.

E.: Ačiū jums.