„Rail Baltica“ trasoje ties Garliava aptiktas pavojingas radinys

Trečiadienį europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybvietėje rangovai aptiko pavojingą radinį. Pirmojo pasaulinio karo sprogmuo saugiai detonuotas tos pačios dienos popietę statybvietėje. 

„Nemenką sprogmenį mūsų darbuotojai aptiko vykdydami žemės darbus. „Rail Baltica“ atkarpoje Mauručiai-Jiesia buvo rengiamasi uždaru būdu įrengti pralaidą po geležinkeliu. Ekskavatoriumi ruošiant šiems darbams prieigą, sankasoje, dviejų metrų gylyje, pastebėtas apie pusės metro ilgio sprogmenį primenantis radinys“, – informavo „Rail Baltica“ statybos darbus vykdančios bensdrovės „Panevėžio keliai“ atstovė Rasa Čepienė. Sprogmuo aptiktas prie veikiančios vadinamosios rusiškos vėžės geležinkelio linijos, kuri jau pradėta rekonstruoti.

Sustabdžius darbus, 10.30 val. apie radinį buvo praneša policijai. Į radinio vietą atvyko policijos pareigūnai, greitosios pagalbos tarnybos specialistai ir išminuotojai.

„Sprogmuo – 50 centimetrų ilgio, 15 cm pločio, svėrė apie 50 kilogramų. Dažai labai gerai išsilaikę, nors tai – Pirmojo pasaulinio karo sprogmuo. Tam tikri požymiai leidžia daryti išvadą, kad šimto metų senumo sprogmuo jau buvo iššautas, tačiau, sugedus vidiniam mechanizmui, jis nesprogo. Tokie sprogmenys patys pavojingiausi, nes gali detonuotis bet kurią akimirką“, – sakė Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono sprogmenų neutralizavimo grupės vyresnysis Virginijus Žioba.

Išminuotojai konstatavo, kad sprogmenį gabenti yper daug pavojinga, todėl buvo priimtas sprendimas jį detonuoti radimo vietoje. Kadangi sprogmuo gulėjo visai šalia geležinkelio, buvo nutrauktas traukinių eismas bei maksimaliai apsaugoti šviesolaidiniai kabeliai ir kitos ryšių sistemos, esančios veikiančio geležinkelio nusavinimo  juostoje. Iš būsimo sprogimo vietos maždaug pusės kilometro spinduliu pasitraukė žmonės, buvo pašalinti visi mechanizmai ir transporto priemonės.

Sprogmuo, siekiant sumažinti jo griaunamąją galią ir sulaikyti po sprogimo išlakstančias įkaitusias metalo skeveldras, uždengtas molingu gruntu. Grunto sluoksniu taip pat buvo apsaugoti  greta esantys ryšių kabeliai.

Pavojingas radinys detonuotas šalia susprogdinus kitą sprogmenį, kurio detonaciją kontroliavo išminuotojai. Sprogimas nugriaudėjo 15.19 val. Geležinkelio sankasa ir šalia esančios požeminės komunikacijos liko nepažeistos. Traukinių eismas šiame ruože buvo atnaujintas, o 15.50 val. trasa jau pravažiavo pirmasis traukinys.

Pasak V. Žiobos, sprogmenų neutralizavimo grupė su tokio kalibro sprogmenimis susiduria rečiau, dažniausiai tenka neutralizuoti smulkesnes, nuo karo laikų išlikusias granatas. Išminuotojai sprogmenų neutralizuoti vyksta kelis kartus per dieną, o šiais metais jau įvykdyta virš tūkstančio operacijų. „Rail Baltica“ trasoje detonuotas sprogmuo – 1001-asis atvejis šiais metais.

Šis pavojingas radinys, aptiktas „Rail Baltica“ trasoje ties Garliava, Kauno rajone, nėra netikėtas. Kauno apylinkėse 1915 metų rugpjūtį vyko intensyvūs susirėmimai tarp vokiečių ir rusų kariuomenės dalinių. Vienas po kito kritę gynybiniai fortai leido vokiečių kariuomenei užimti Kauną. Per 11 dienų trukusias kautynes buvo panaudota daugybė ginklų, įskaitant ir artilerijos pabūklus, kurių Kauno tvirtovės fortuose buvo virš 1500, todėl šių kautynių reliktai dažnai aptinkami Kauno miesto apylinkėse.

„Rail Baltica“ ruožas ties Garliava, kur rangos darbus vykdo „Panevėžio keliai“, ypač turtingas nekasdieniais radiniais. Liepos 25 dieną šiame ruože baigė darbus archeologai, kurie per penkis tyrinėjimų mėnesius iš šalia geležinkelio aptikto kapinyno iškėlė 169 žmonių palaikus, kurie ilsėjosi nežinomoje kapavietėje nuo XVII amžiaus.

„Panevėžio keliai“ tiesia dvi „Rail Baltica“ atkarpas. Srogmuo aptiktas „Rail Baltica“ statybos ruože Mauručiai-Jiesia (geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas, geležinkelio linijos Kaišiadorys-Kybartai atkarpa).

Panevėžio bendrovė per 19 mėnesių rekonstruos 7,643 kilometro senosios rusiškosios vėžės (1520 mm) ir naujai paklos 10,638 kilometro naujo europinės vėžės (1435 mm) kelio.

Lygiagrečiai vykdoma geležinkelio ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda rekonstrukcija. Iki šių metų pabaigos bus rekonstruota 25,87 km vadinamosios rusiškosios (1520 mm) vėžės geležinkelio ir naujai paklota 24,15 km europinės (1435 mm) vėžės geležinkelio. Projekto vykdymo metu rekonstruojami du tiltai, 17 pralaidų, 9 pervažos bei trys stotys:  Marijampolės, Vinčų ir Kazlų-Rūdos.