Pabaidytos baidarininkų Kaune žuvo dešimtys gulbių Pereiti į pagrindinį turinį

Pabaidytos baidarininkų Kaune žuvo dešimtys gulbių

Pabaidytos baidarininkų Kaune žuvo dešimtys į elektros laidus atsitrenkusių gulbių. Baidarininkų iš anksto buvo prašoma rinktis kitą maršrutą, tačiau jie nepaklausė.

Gulbių nebylių žūtis

Paukščiai nukentėjo per viešosios įstaigos „Vandens turistai“ surengtą šventinį plaukimą baidarėmis minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Pasak Aplinkos ministerijos, baidarininkai plaukė Nemunu nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto. Čia šią žiemą susibūrė apie 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių.

Kaip pranešė Lietuvos ornitologų draugija, vos pasirodžius baidarėms, daugelis vandens paukščių paniškai išsigando ir pakilo skrydžiui. Pabaidytų gulbių būriai skrido virš upės vagos, kurią keliose vietose ties Žemaisiais Šančiais kerta aukštos įtampos elektros linijų laidai.

Susižalojusios gulbės krito dešimtis metrų žemyn ir tėškėsi į vandenį tarp baidarių. Kelios gulbės dar sugebėjo nuplaukti iki kranto, bet neabejotina, kad ir jos patyrė stiprius sužeidimus ir, greičiausiai, nebegyvens. Kitos gulbės žuvo iš karto – jų kūnus nunešė Nemuno srovė.

Pasibaigus pražūtingam baidarininkų žygiui, ornitologai vien ties Žemųjų Šančių pakrante surado keturių gulbių kūnus su matomais ir išoriškai nematomais sužalojimais. Dar keli gulbių palaikai buvo stebėti nešami srovės toliau nuo kranto. 

Ornitologai skaičiuoja, kad per šį žygį galėjo žūti dešimtys gulbių nebylių. 

Draustinis netapo apsauga

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) jau anksčiau skelbė apie vandens turizmo žalą žiemojantiems vandens paukščiams Nemuno upės atkarpoje tarp Kauno hidroelektrinės ir Aleksoto tilto. LOD prašė šio plaukimo baidarėmis organizatorių keisti maršrutą, tačiau to nebuvo paisoma. Maža to, neatsižvelgta ir į LOD prašymą plaukti tik palei Nemuno dešinį krantą, kur vandens paukščių sankaupos ne tokios skaitlingos. Apie grėsmę paukščiams jau rašė ir portalas kauno.diena.lt.

„Dėkoju ornitologams už viešai atkreiptą dėmesį į šią jautrią temą. Noriu priminti visiems, kad esame socialiai atsakingi už mus supančią aplinką. Pritariu nuomonei, kad plaukti buvo galima kitu maršrutu ir netrikdyti žiemojančių paukščių. Belieka tik numanyti, kiek paukščių žūva ir kitų žiemos plaukimų metu. Manau, kad šios problemos neišspręsime draudimais, kol neišugdysime savyje jautrumo, atsakingumo ir pagarbos kitiems jausmo“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Gulbės ir kiti paukščiai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje, nes pripranta būti maitinami šiltuoju metų laiku ir tikisi pašaro gauti nuolat.

Nemuno upė ties Kaunu yra didžiausia vandens paukščių žiemavietė Lietuvoje. Šaltomis žiemomis čia susirenka daugiau nei 10 tūkst. vandens paukščių, o šių metų sausio viduryje vykusios žiemojančių vandens paukščių apskaitos metu Nemune ties Kaunu suskaičiuota daugiau nei 16 tūkst. sparnuočių. Vandens paukščius čia sugena šaltis, kuris sukausto visus kitus vandens telkinius, o dėl Kaune esančios hidroelektrinės Nemuno upė miesto teritorijoje dažniausiai neužšąla. Dėl šių priežasčių dar 1988 m. Nemune, žemiau hidroelektrinės, buvo įkurtas Kauno ornitologinis draustinis, tačiau tai neapsaugo paukščių nuo jiems pražūtingų žmonių pramogų. Beveik kiekvieną savaitgalį dešimtimis plaukiančios baidarės nuolat trikdo vandens paukščius, kurie pasibaidę dažnai atsitrenkia į virš upės kabančius elektros laidus.

Prašo uždrausti

Paukščių susidūrimai su laidais – žinoma problema tiek ornitologams, tiek aukštos įtampos elektros tiekėjams. Dar 2014 metais LOD su aukštos įtampos elektros tiekimo opereatoriumi bendrove „Litgrit“ pradėjo vykdyti bendrą ES finansuojamą projektą LIFE, kurio metu siekiama aukštos įtampos elektros laidus paženklinti, jų matomumą paukščiams didinant įtvirtintomis ant laidų specialiomis spiralėmis, besisukančiais ar šviesą atspindinčiais pakabukais. Tačiau šios priemonės neefektyvios, kai išgąsdinti paukščiai skrenda dideliais būriais, užstodami matomumą vieni kitiems.

Dėl tragiškų gulbių žūčių gausos LOD kreipėsi į Kauno aplinkos apsaugos agentūrą (jai perduota ir nusikaltimo medžiaga), Kauno miesto savivaldybę bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydama uždrausti bet kokį vandens transporto judėjimą Nemunu nuo Kauno HE iki Aleksoto tilto lapkričio – balandžio mėnesiais. Kaip alternatyvą vandens turizmui Kaune siūloma rinktis Neries upę arba Nemuną žemiau Aleksoto tilto, t.y. ten, kur vandens paukščių sankaupos yra negausios ir jų žūtys yra mažai tikėtinos.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų