Nuo nusikaltusiųjų – ne nusisukti, o padėti

Įkalinimo alternatyva

Probacija – santykinė paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo alternatyva, taikant nusikalstamas veikas padariusiems asmenims jų integracijos į visuomenę poreikius atitinkančias, racionalias ir humaniškas socialinio, edukacinio, teisinio poveikio priemones.

"Mano nuomone, už nusikalstamas veikas glostyti nereikia. Tačiau, be optimalios bausmės už nusikalstamą veiką, žmogus turi gauti ir tam tikrą pagalbą. Tai gali būti psichologo konsultacijos, įvairių įgūdžių ugdymas, švietimas, informavimas, psichologinės grupės, streso įveikimo mokymai ir kt. Nusisukti nuo nusikaltusiojo nereikėtų, nes, stumdami tokius žmones į atskirtį, situacijos visuomenėje nepagerinsime", – kalbėjo Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė Dovilė Bubnienė.

Anot jos, pirma, nusikaltusiajam svarbu prisiimti atsakomybę už nusikalstamą veiką, antra, nuoširdžiai norėti nekartoti netinkamo elgesio, nenusižengti visuomenėje priimtoms normoms, trečia, išdrįsti ieškoti, kas gali padėti keistis, ir pačiam norėti augti kaip asmenybei.

Savanoriškai prisiimti atsakomybę ir bandyti keistis nori toli gražu nedaug nusikaltusiųjų arba esančiųjų netoli tos ribos, tačiau juos tam pastūmėja tam tikros institucijos ir specialistai.

"Paskyrus probaciją (ar kitą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, ar baudžiamojo poveikio arba auklėjamojo poveikio priemonę) asmeniui nustatomos tam tikros sąlygos ir jis (kol vykdo jam paskirtas sąlygas) išvengia laisvės atėmimo bausmės, nenutrūksta jo socialiniai ryšiai, prižiūrimasis turi galimybę dirbti ir prisidėti prie savo šeimos išlaikymo, nepraranda turėtų socialinių įgūdžių", – pasakojo Kauno apygardos probacijos tarnybos direktorius Saulius Rajunčius.

Anot jo, prižiūrimi asmenys paprastai stengiasi pateisinti jiems suteiktą galimybę išvengti įkalinimo ir vykdo jiems paskirtas sąlygas. "Kartu sprendžiamos įkalinimo vietų perpildymo problemos. Manytina, kad galimybė atlikti bausmę (ar probaciją) neizoliuojant asmens nuo visuomenės (jei tikrai nėra tokios būtinybės), neatimant galimybės dirbti ir turėti pragyvenimo šaltinį (o ne tikėtis valstybės išlaikymo), bendrauti su savo šeimos nariais ar artimaisiais, neprarandant turimų socialinių ryšių ir įgūdžių, turi didelės reikšmės nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, kurie tokiu būdu gali keistis, mokytis spęsti savo problemas visuomenei priimtinais būdais", – apie probacijos naudą kalbėjo S.Rajunčius.

Pašnekovo turimais duomenimis, per metus ne daugiau kaip 5 proc. iš visų probacijos prižiūrimų teistų asmenų padaro naujas nusikalstamas veikas, tad galima teigti, kad probacijos taikomos priemonės yra efektyvios.

Socialinė ir psichologinė pagalba

Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrius prižiūri 211 teistų asmenų (iš jų 18 moterų), kurie gyvena Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Jauniausiam – 15 metų, vyriausiam – 63-eji.

"Kauno rajono savivaldybė išsiskiria iš kitų, nes ši savivaldybė reikšmingai prisideda prie probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų pakartotinių nusikalstamų veikų prevencijos", – sakė S.Rajunčius.

Dar 2014 m. buvo pasirašyta daugiašalė bendradarbiavimo sutartis dėl darbo su smurtautojais sisteminio modelio kūrimo, kuri vykdoma iki šiol. Viena iš šalių yra Kauno rajono savivaldybė. Vykdant šios sutarties sąlygas ypatingas dėmesys skiriamas smurtinio pobūdžio artimoje aplinkoje nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Kartu su Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno rajono socialinių paslaugų centro ir kitomis sutartį pasirašiusiomis šalimis vykstama į smurtautojų gyvenamąsias vietas, domimasi jų elgesiu priežiūros metu, bendraujama su kartu gyvenančiais šeimos nariais, stebima, ar nepažeidžiamos kartu gyvenančių nepilnamečių teisės. Esant reikalui, taikomos poveikio priemonės, sprendžiami socialinės pagalbos teikimo klausimai.

Pernai su Kauno rajono savivaldybe buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl viešųjų darbų bausmės ir neatlygintinų darbų atlikimo galimybės.