Į Kauno klinikas praėjusią parą pateko trys mažamečiai, kuriuos į ligos patalą paguldė meningokokinė infekcija. Vienas jų šįryt mirė.

Užgeso mergaitės gyvybė

Penktadienio rytą medikams nebepavyko išgelbėti trejų metų mergaitės iš Garliavos.

„Trejų su puse metų mergaitė, kuri susirgo vakar iš ryto, naktį atvežta į ligoninę ypatingai sunkios būklės“, – žurnalistams penktadienio rytą pasakojo Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Vaidotas Gurskis.

Mergaitė šįryt apie pusę dešimtos mirė.

Mirusios mergaitės šeimoje auga ir 9 mėnesių kūdikis – jis yra sveikas. Anot medikų, profilaktinį gydymą antibiotikais gaus visi šeimos nariai.

Berniuko būklė – labai sunki

Kitas ligonis – 3 metų berniukas iš Kauno rajono Gervėnupio kaimo – į Kauno klinikų Vaikų priėmimo skyrių pateko vakar apie pietus dėl karščiavimo, jis skundėsi pilvo skausmu. Vaikas buvo išleistas į namus, bet vakare vėl atvežtas, nes karščiavo, išryškėjo bėrimai. Jis naktį paguldytas į reanimaciją.

„Tiek kreipimasis, tiek pagalba šiuo atveju buvo savalaikiai, bet problema ta, kad net ir esant savalaikei pagalbai šie atvejai ne visada baigiasi sėkmingai“, – teigė gydytojas V.Gurskis.

Jo teigimu, vaiko būklė labai sunki, jo plaučiai dirbtinai ventiliuojami, kraujotaka užtikrinama vaistais. Apie 16 val. medikai informavo, jog berniuko būklė stabilizavosi.

Vakar sunegalavo ir penkiametis lazdijiškis. Pasiėmusi jį iš darželio mama pastebėjo bėrimą ir pakilusią vaiko temperatūrą. Jis pradėtas gydyti Lazdijuose, vėliau pervežtas į Alytų, dar vėliau į Kauną. Jo būklė stabili, pavojus gyvybei negresia.

Susirgimų atvejai – nesusiję

Gydytojų teigimu, šie atvejai visiškai tarpusavyje nesusiję. Tačiau ar reikėtų susirūpinti dėl infekcijos protrūkio, įvertinti sunku.

„Tai visiškai nesusiję atvejai: jie nebendravo, jokio epidemiologinio tiesioginio ryšio nėra“, – teigė Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.

Visi trys vaikai į Kauno klinikas atvežti praėjusią naktį – pirmas vaikas prieš vidurnaktį, o paskutinis – prieš 4 val. ryto.

„Nuo 1986 metų, kai pradėjau dirbti Kauno klinikose, nėra buvę atvejo, kad per 4 val. į ligoninę pakliūtų trys pacientai dėl meningokokinės infekcijos“, – sakė R. Kėvalas.

Infekciją sunku diagnozuoti

Gydytojai apgailestavo, kad šią infekciją sunku greitai nustatyti, nes ne visada pasireiškia tipiniai jos simptomai.

„Reikėtų dar kartą pabrėžti, jog ši infekcija neturi aiškių požymių, kurie parodytų, jog tai meningokokas“, – aiškino R. Kėvalas.

Meningokoko infekciją lengviausiai diagnozuoti, kuomet atsiranda bėrimas. Be to, gydytojų teigimu, meningokoko atveju temperatūra gali ne kilti, o priešingai – kristi.

„Mūsų patarimas tėvams – jie iš pradžių turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį, ypač, jeigu jis tampa vangus ir mieguistas“, – pabrėžė Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas V. Gurskis.

Gydytojai tvirtino, kad šiam susirgimui įtakos nedaro vasariški orai.

„Meningokokinė infekcija būdinga šaltam ir drėgnam orui. Karštoje aplinkoje ši infekcija žūsta“, – pasakojo V. Gurskis.

Vakcina dar nenaudojama

Pasiteiravus, ar kaip nors įmanoma apsisaugoti nuo šios infekcijos, medikai patvirtino, kad dar pernai buvo išrasta vakcina.

„Mano žiniomis, Lietuvoje jau yra vakcinacija nuo B tipo meningokoko infekcijos, kuri labiausiai mūsų šalyje ir paplitusi. Tačiau ji dar neprieinama visuomenei“, – apgailestavo R. Kėvalas.

Todėl šiuo metu pati efektyviausia apsauga nuo susirgimo – valyti, vėdinti patalpas ir laikytis asmens higienos.

Antras mirtinas atvejis

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet tai jau antras mirties atvejis nuo meningokokinės infekcijos Kauno apskrityje. Per penkis šių metų mėnesius buvo nustatyti dar penki meningokokinės infekcijos atvejai, kurie baigėsi visišku pasveikimu.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė portalui kaunodiena.lt sakė, kad paskutinį kartą šios ligos mirtinas atvejis Kauno mieste buvo pernai. Mirė ketverių metų mergaitė.

„Šiais metais iki birželio mėnesio Kaune jau buvo užregistruoti du meningokokinės infekcijos atvejai, bet nė vieno mirtino“, – teigė O. Ivanauskienė.

Pernai Kauno mieste buvo šeši šios ligos atvejai, o 2011 m. – keturi. Kauno apskrityje 2012 m. užfiksuota 10 meningokokinės infekcijos atvejų, o 2011 m. – 11, du iš jų baigėsi mirtimi: Prienų rajone neišgyveno trijų mėnesių kūdikis, o Jonavoje – vieno mėnesio naujagimis.

Lietuvoje pernai užregistruoti 83 meningokokinės infekcijos atvejai, o 2011 m. – trimis mažiau.

Apie meningokokinę infekciją

Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Bakterijos sukelia sepsį, kuris pažeidžia vidaus organus, ji itin pavojinga jaunesniems nei 3 metų vaikams. Infekcija labai klastinga, nes dauguma atvejų būna besimptomiai – žmogus gali jaustis sveikas, bet būti meningokoko nešiotoju. Mirtis nuo kai kurių meningokoko formų gali ištikti per kelias valandas.

Šia liga daugiau serga vaikai ir jauni žmonės. Ar žmogus susirgs, priklauso nuo imuninės sistemos, be to, labai svarbu ir cirkuliuojantis sukėlėjo tipas bei jo virulentiškumas. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus.

Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais kalbant, kosint arba čiaudint. Infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys visomis ligos formomis (ūminiu nazofaringitu, meningokokiniu meningitu, meningokokiniu meningoencefalitu, tipine meningokokemija, žaibine (fulminantinė) meningokokemija), taip pat sveiki meningokokų nešiotojai. Sukėlėjai nešiojami 3 – 6 savaites. Sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas.

Ligos inkubacinis periodas 3 – 5 d., rečiau – iki 10 d., priklausomai nuo klinikinės formos. Pagrindiniai klinikiniai simptomai: be bendros intoksikacijos, stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Žaibinės meningokokemijos diagnozę būtina nustatyti nepraėjus 12 val. nuo ligos pradžios, nes meningokokcemijai būdingas hemoraginis bėrimas jau pirmą ligos dieną. Ligos diagnozė pagrindžiama klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais. Ligoniai gydomi tik ligoninėse, išskyrus atvejus, kai serga nazofaringine forma.

Kaip išvengti susirgimų?

1. Visuotinis skiepijimas meningokokine vakcina nerekomenduojamas. Pagrindinė rizikos grupė, kuriai rekomenduojama skiepytis, yra keliautojai, vykstantys į šalis, kuriose meningokokinė infekcija pasireiškia protrūkiais, ar į šalis, kuriose reikalaujama būti pasiskiepijusiam nuo C grupės N. meningitidis, priimant į mokymo įstaigas. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

2. Susirgusiojo izoliacija. Nustačius arba įtarus susirgimą meningokokine infekcija, sergantysis izoliuojamas iki 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Praėjus šiam laikotarpiui, sergantysis tampa nepavojingas aplinkiniams.

3. Artimą sąlytį su meningokokine infekcija sirgusiu ligoniu turėjusiems asmenims (šeimos nariams; asmenims, gyvenantiems ir miegantiems toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose, globos namuose.); kitiems asmenims, turėjusiems artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t.y. gaivinimas „burna į burną“, intubacija ir kt.); klasėje – suolo draugai ir kiti artimai bendraujantys; ikimokyklinėje vaikų įstaigoje – artimą sąlytį turėję vaikai) rekomenduojama profilaktika:

3.1. Antimikrobinė chemioprofilaktika skiriama asmenims, kurie turėjo glaudų sąlytį su ligoniu 7 dienų laikotarpiu iki pirmųjų ligos simptomų, kol jam dar nebuvo skirti antibiotikai arba nuo jų vartojimo pradžios buvo praėję mažiau kaip 24 val. Ikimokyklinėje vaikų įstaigoje, jei per 4 savaites toje pačioje grupėje išaiškinamas antrasis atvejis, chemioprofilaktika rekomenduojama visiems tą pačią grupę lankantiems vaikams ir įstaigos personalui. Dėl antibiotikų paskyrimo būtina nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurią esate pasirinkęs. Jei yra praėję 10 ar daugiau dienų nuo kontakto su susirgusiuoju, antibiotikai neskiriami.

3.2. Patariama 10 dienų po paskutinio kontakto su susirgusiuoju stebėti sveikatos būklę (kasdien matuoti kūno temperatūrą). Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stipriam galvos skausmui, sprando nelankstumui, vėmimui, hemoraginiam odos bėrimui) būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

4. Aplinkos nukenksminimas. Patalpų dezinfekcija nerekomenduojama (meningokokai aplinkoje greitai žūsta: +10º C temperatūroje jie žūsta per 2 val.; +50º C – per 5 min., ultravioletiniai spinduliai sukėlėją sunaikina nedelsiant). Tačiau būtina užtikrinti tinkamą patalpų valymą ir vėdinimą, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių.

5. Rankų higiena. Plauti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš maisto gaminimą, grįžus iš lauko, mokyklos ir t.t.