Kai nori mušti – lazdą visada rasi. Šį posakį galima pritaikyti ir istorijai, kai, pasinaudojusi įstatymu, Nomeda Lisauskienė toliau užsiima manipuliacijomis siekdama neleisti sutuoktinio mamai pamatyti sūnų. Seimo nariai dėl šios istorijos tik gūžčioja pečiais ir rengia įstatymų pataisas.

Tarsi mūro siena

Kauno apylinkės teisme kartkartėmis susikerta 83 metų Marijos Krištanienės ir jos sūnaus sutuoktinės Nomedos Lisauskienės keliai. Čia abi moterys susitinka tarsi mažos mergaitės, nepasidalijusios mieliausios lėlės. Šiuo atveju vadinamąja lėle tapo buvęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Almantas Lisauskas.

A.Lisausko mama per teimą siekia susigrąžinti galimybę pamatyti sūnų. Buvęs teisėjas jau metai yra ištiktas komos. A.Lisausko sutuoktinės siekiai nežinomi. Ji atsisako kalbėti su žurnalistais. Teisėjo mama tvirtina, kad marti nesirengia leisti jai pamatyti sūnų.

M.Krištanienė skaičiuoja trečią mėnesį, kai bando prisibelsti į marčios duris, į jos širdį ir priglusti prie savo vienturčio sūnaus, kurio žemiškoji kelionė galbūt gali baigtis bet kurią akimirką. "Nebežinau, ar pamatysiu. Nebeturiu sveikatos ir aš", –  M.Krištanienė sunkiai tramdė raudą.

"Kauno diena" rašė, kad buvusio teisėjo A.Lisausko sutuoktinė atsisakė įsileisti anytą į namus po to, kai iš slaugos namų  komos ištiktą vyrą parsivežė namo. A.Lisauskui susirgus plaučių uždegimu, vyras buvo pervežtas į Respublikinę Kauno ligoninę, tačiau net ir ten mama negalėjo aplankyti sergančio sūnaus. Ligoninės atstovai informavo, kad A.Lisausko sutuoktinė raštu uždraudė ligoninės atstovams įleisti mamą.

Ginklas – karantinas

Kauno apylinkės teismas, kaip laikiną apsaugos priemonę, buvo priėmęs palankų M.Krištanienei sprendimą, kuriuo kartą per savaitę moteris galėjo aplankyti savo sūnų, gulintį namuose. Vizitui teismas skyrė 30 min., o į pasimatymą mamą turi lydėti antstolis, kurio paslaugų apmokėjimas tampa M.Krištanienės prievole. Tiesa, tuose pačiuose namuose būtų neišvengiama marčios ir anytos akistata.

Tačiau akistata neįvyko. "Kai nuvažiavome prie namų, ji pareiškė, kad sūnų dabar apžiūri gydytojas ir todėl neįleis, –  pasakojo M.Krištanienė. – Valandą pralaukėme. Iš namų išėjęs gydytojas paaiškino, kad ligonis silpnas, todėl skirtas dešimties dienų karantinas."

M.Krištanienę į susitikimą su sūnumi lydėjo antstolė Rima Gražienė su padėjėju. "Dar neskubu vertinti, ar iš piktybiškų paskatų taip buvo elgiamasi. Neįleidimo motyvas – nerekomendavo gydytojas. Tačiau mama galėjo užsidėti kaukę, taip apsaugodama sūnų nuo galimos infekcijos. Mes galėjome ir neiti arti prie ligonio", – protingumo kriterijus atitinkantį scenarijų dėstė antstolė.

Ji atkreipė dėmesį, kad pabūti prie sūnaus mamai skirtos vos 30 min. "Būtų pamačiusi, nusiraminusi", – dėstė antstolė.

Nušalino teisėją

Pirmojo teismo sprendimo nevykdymas – greičiausiai tik dar aršesnės kovos pradžia. Šį ketvirtadienį Kauno apylinkės teismas turėjo nagrinėti pagrindinę bylą, kurioje būtų sprendžiamas nuolatinis A.Lisausko lankymo grafikas. Buvusio teisėjo mama ir vėl atvažiavo iš Šiaulių į Kauną. Pasirodo, visai be reikalo.

A.Lisausko sutuoktinė anytai buvo parengusi naują staigmeną. N.Lisauskienė pareikalavo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją, nes pastaroji esą yra šališka. Teismo posėdis neįvyko. "Nebeturiu žodžių. Ji ką nori, tą daro", – liejosi motinos neviltis.

Šiandien turi vykti antrasis teismo sprendimu paskirtas M.Krištanienės pasimatymas su sūnumi. Moters skaičiavimu, jau baigėsi ir gydytojo paskirtas karantinas, tačiau mama nesijaučia ramiai. "Nomeda nuolat kartoja man, kad nepamatysiu Almanto", – užsiminė M.Krištanienė. Vis dėlto ji nesirengia praleisti galimybės dar kartą pabelsti į sūnaus namų duris.

Nepagrįstos baimės

A.Krištanienė niekaip neatrenka, kokia vis dėlto tikroji priežastis, dėl kurios marti šitaip užsirūstino ir, anksčiau normaliai bendravusi, tapo tarsi bejausme cinike. "Jos motyvai teisme –  esą ji bijo, kad M.Krištanienė ko nors nepadarytų", – patikslino M.Krištanienės advokatė Rasa Gradauskienė.

Bijo, kad mama ko nors nepadarytų sūnui? "Gydytojai teisme paliudijo, kad ji pati netinkamai maitino Almantą, kai jis gulėjo Klinikose. Gydytojai paliudijo ir tai, kad ji jam davė vaisų, kurių gydytojai visai nebuvo paskyrę. Jie draudė jai savivaliauti", –  pasakojo M.Krištanienė.

Moteris tvirtina vykdžiusi visas gydytojų rekomendacijas – skaičiusi sūnui pasakas, pati pasakojusi sūnui įvairias istorijas iš jo vaikystės, stengėsi, kad tie prisiminimai būtų ryškūs, nes būtent taip rekomendavo gydytojai. "Jai netiko šie mano pasakojimai", – guodėsi buvusio teisėjo mama. Pasikeitusio marčios elgesio atskaitos tašku M.Krištanienė laiko žinią, kai gydytojai pasakė, kad A.Lisauskas nepasveiks.

Neadekvatus elgesys

M.Krištanienės advokatė R.Gradauskienė pripažino, kad marčios N.Lisauskienės sprendimas neįleisti mamos galėtų būti laikomas teismo sprendimo nevykdymu. Advokatė stebėjosi, kad N.Lisauskienė, esant įvairioms situacijoms, skirtingai aiškina apie sutuoktinio būklę.

"Kai teisme turėjo būti sprendžiamas paciento globos klausimas, ji pareiškė, kad jis praktiškai sveikas, todėl globos klausimas net nebuvo svarstytas. Tačiau kai nuvykome aplankyti, paaiškėjo, kad pacientas silpnas. Esą imuninė būklė pablogėjo dėl spalio pabaigoje kilusio plaučių uždegimo", – dėstė advokatė.

Kauno apylinkės teismas N.Lisauskienę buvo įpareigojęs informuoti A.Lisausko mamą trumposiomis žinutėmis apie sūnaus būklę. Šį sprendimą marti vykdo. M.Krištanienės gauta paskutinė žinutė patvirtino, kad A.Lisausko būklė stabili, jis gauna vitaminų, esą viskas gerai.

Susirūpino: D.Mikutienė pripažįsta, kad įstatymas netobulas, tačiau jau užregistruotos jo pataisos.

Gyvenimas parodė klaidą

Seimo priimtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas tapo ramsčiu N. Lisauskienei, uždraudžiant M. Krištanienei matytis su sūnumi. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pripažįsta, kad taip neturėtų būti.

– Kaip vertinate situaciją, kai marti, pasinaudojusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, atėmė iš mamos bet kokią galimybę pamatyti komos ištiktą sūnų?

– Perskaičiusi aprašytą istoriją turiu pasakyti, kad žmonėms labai trūksta žmoniškumo. Negaliu suprasti, kaip mamai galima uždrausti pamatyti savo sunkiai sergantį, komos ištiktą sūnų. Marčios elgesį vertinu labai blogai. Kad ir kokie buvo santykiai tarp marčios ir anytos, tačiau tai neturėtų būti pagrindu uždrausti mamai pamatyti savo sūnų.

– Tačiau, žvelgiant iš teisinės pusės, marti – teisi. Civilinis kodeksas ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato, kad paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovu pagal įstatymą yra sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jų nėra – vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų.

– Kartu su kitais Seimo nariais įregistravome Civilinio kodekso ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus, kuriais siūlome nustatyti, kad paciento nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovais pagal įstatymą būtų paciento sutuoktinis (sugyventinis, partneris), paciento tėvai arba paciento pilnamečiai vaikai, t.y. minėtais projektais siūloma nustatyti, kad tokio paciento atstovais pagal įstatymą tuo pačiu metu lygiais pagrindais galėtų būti ne vienas, o keli jam artimi asmenys, sudaryti galimybę patiems artimiausiems žmonėms, t.y. paciento tėvams ir pilnamečiams vaikams, sužinoti apie paciento sveikatos būklę tais atvejais, kai pacientas raštiškai nėra įgaliojęs jokio kito asmens.

Manytina, kad šiuo metu esantis teisinis reguliavimas nėra sąžiningas paciento tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų atžvilgiu, kadangi šie žmonės yra vieni iš artimiausių, kuriems svarbi paciento sveikata.

– Prašom paaiškinti, kuo remiantis buvo priimtas būtent toks įstatymas?

– Būtinasis atstovavimas (atstovavimas pagal įstatymą) – atstovavimo teisinis santykis ir atstovo įgaliojimai atsiranda nepriklausomai nuo atstovaujamojo valios. Susiklosto tada, kai atstovaujamasis yra neveiksnus asmuo, atstovaujamojo interesais veikia ne atstovaujamojo pasirinktas atstovas, bet įstatymo nustatyta tvarka paskirtas atstovas. Būtinasis atstovavimas yra tada, kai tai numato įstatymas (tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, paciento nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovais pagal įstatymą – paciento sutuoktinis (sugyventinis, partneris), o kai jų nėra – vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų.

Tai reiškia, kad dėl sveikatos būklės nesugebančio protingai vertinti savo interesų paciento interesams turi atstovauti kitas asmuo.

– Kokie motyvai lėmė, kad būtent sutuoktinė arba sugyventinė tampa pagrindinės atstovės pagal įstatymą ir tik nuo jų valios priklauso kitų šeimos narių bendravimas su pacientu?

– Kadangi asmuo yra pilnametis ir yra sudaręs santuoką,  laikytina, kad kartu gyvendami, sudarę savanorišką sąjungą (santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius) suaugę žmonės sąžiningai naudojasi teisėmis ir vykdo savo pareigas, vienas kitą supranta, padeda.

Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Atsižvelgiant į tai, manau, ir buvo priimta tokia teisės norma, kad pirmiausia paciento nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovu pagal įstatymą yra paciento sutuoktinis. Tačiau gyvenimas parodė, kad ne visada tai yra teisinga, todėl, kaip minėjau, atsižvelgiant į gyventojų prašymus, bandysime pakeisti minėtą teisinį reguliavimą.