Kibernetiniai sukčiai atakuoja Lietuvos įmones

Į Kauno policiją dėl galimos kibernetinių sukčių atakos kreipėsi kelios bendrovės. Kauno pareigūnai aiškina tokią sukčių veikimo schemą: įmonių vyriausieji finansininkai gauna elektroninį laišką, pasirašytą įmonės vadovo; vadovo vardas ir pavardė atitinka realaus įmonės vadovo vardą ir pavardę; laišku įmonės vadovas nurodo padaryti skubų pavedimą į nurodytą sąskaitą.

Paprastai tie laiškai būna primygtinai skubūs, kad neliktų abejonių pasitikrinti dėl duoto nurodymo.

„Kauno policija įspėja visus būti budriais ir didelių įmonių finansininkus gavus laišką, kuriuo prašoma pervesti pinigus, pasitikslinti su įmonių vadovais, ar tikrai yra nurodymas ir ar tikrai laiškas yra tikras“, – penktadienį perspėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė.

Pareigūnų teigimu, prašomos pervesti sumos yra didesnės nei 10 tūkst. eurų. Panašios kibernetinės sukčių atakos sulaukė ir „Kauno dieną“ valdanti bendrovė „Diena Media News“. Deja, sukčiams nepasisekė. Priešingai, bendrovės administracija laiškais leido sukčiams suprasti, kad ne jie, o juos vedžioja už nosies.

Kauno kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dano Tamkevičiaus teigimu, laiškuose nurodomas tikslus vadovo elektroninio pašto adresas, todėl laiškas atrodo kaip tikras.

„Tie laiškai siunčiami ne iš tikro įmonės vadovo el. pašto adreso, bet pasinaudojant tam tikra programine įranga, imituojant, kad tai rašo įmonės direktorius. Iš tiesų panaudojant vertimo programas siunčiami laiškai paprastai būna ne iš Lietuvos“, – kalbėjo jis.

Nustatyta, kad taip uždarbiauti mėgina, įtariama, sukčiai iš Nigerijos. Tai gerokai apsunkina pareigūnų galimybę nusikaltimus išaiškinti.

„Ne visada gali pasisekti, nes priklauso nuo informacijos gavimo iš partnerių, nuo to, kokia šalis, koks kontaktas su ta šalimi. Didžiausią darbą turėtų atlikti bankai, nes pinigų įšaldymas ir sugrąžinimas atliekamas per juos“, – sakė D.Tamkevičius.

Pareigūnų duomenimis, tikimybės susigrąžinti pervestus pinigus praktiškai nėra. Tik įkritę į sąskaitą pinigai būna išgryninami.

Pareigūnų teigimu, vienas iš greičiausių būdų patikrinti, ar laiškas tikras – pabandyti į jį atsakyti: atsakymas nukeliauja į tikrąją sukčiaus pašto dėžutę ir į vadovo. Štai tada prasiplečia žinančių apie gręsiantį pavedimą ratas, ir vadovas gali nedelsiant sureaguoti.

„Įmonės turėtų visada pasitikrinti – patikrinti laiško techninę informaciją, įvertinti, ar laiškas tikras ir, aišku, naudotis apsaugos priemonėmis“, – sakė D.Tamkevičius.

Pasak pareigūnų, kol kas nėra žinoma apie nukentėjusius nuo šių sukčių – laiškus gavę bendrovių finansininkai nepatikėjo gautais pranešimais ir informavo apie juos policiją.

Už sukčiavimą stambiu mastu gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.