Ką norėjo pasakyti žodžių „sudegink Ruklą“ autoriai?

Teisme dėl prieštaringai vertinamų plakatų, kuriais pernykštės Vasario 16-osios išvakarėse buvo iškabinėtas visas Kauno centras, antradienį bandyta paaiškinti, ką esą iš tikrųjų norėta jais pasakyti ir kodėl tokiam žingsniui buvo pasirinkta būtent naktis prieš šventinį minėjimą.

Suklaidino akiniai?

Kaip jau rašyta, atvertus šią neeilinę bylą teisme, ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakiusi viena iš kaltinamųjų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos specialybės ketvirtakursė Viktorija Kolbešnikova, netikėtai įvardijo savo bendrininkus. Jos advokatė prašė apklausti pastaruosius kaip liudytojus. Esą taip bus įrodyta, kad kartu su V.Kolbešnikova teisiamas vienos Kauno bendrovės, užsiimančios sporto prekių įrangos gamyba bei pardavimu, vadybininkas Linas Kleinas yra pasodintas į teisiamųjų suolą per klaidą.

Per tą patį teismo posėdį vienos šalia Soboro esančios Laisvės alėjos kavinės barmenas pakartojo savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – kad 2015-ųjų vasario 16-osios naktį pro jį, išėjusį laukan parūkyti, vos septynių metrų atstumu praėjo V.Kolbešnikova su L.Kleinu bei dar viena pora. Šis liudytojas, atpažinęs teisiamuosius iš teisėsaugininkų jam pateikto Laisvės alėjos vaizdo kamerų įrašo, tikino negalėjęs apsipažinti – įsidėmėjęs šią porą kaip nuolatinius kavinės klientus.

„Tai mane palaikė kaltinamuoju Kleinu, – antradienį teisme teigė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantūroje studijuojantis Tomas Marcinkevičius. – Viktorija sakė, kad kažkada netoli su Linu gyveno ir užeidavo į šią kavinę atsigerti alaus.“

Idėją parsivežė iš užsienio

T.Marcinkevičius tikino, kad tą naktį, dėl kurios vyksta šis teismo procesas, L.Kleino su jais tikrai nebuvo.

Jis taip pat antrino V.Kolbešnikovai, kad plakatus su jais kabino Agnė Bagdžiūnaitė ir Jurgis Valiukevičius. O susirinko jie tą vakarą pastarojo motinos bute A.Juozapavičiaus prospekte, kur T.Marcinkevičius nuomojasi vieną kambarį. Buto šeimininkė buvo kažkur išvykusi.

„Susitikome aptarti, kaip elgtis per tradicines Vasario 16-ąją Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos eitynes, – pasakojo įvykio metu VDU magistranto studijų programoje „Socialinė ir politinė kritika“ studijavęs T.Marcinkevičius. – Prieš metus bandėme protestuoti šūkiais bei plakatais, tačiau supratome, kad tai – bergždžias reikalas“.

Anot T.Marcinkevičiaus, nauja idėja, kad šiemet reikia išklijuoti plakatus eitynių maršrute, gimė spontaniškai. „Tas tekstas, kurį atspausdinome, yra beveik tiesioginis vieno angliško plakato, matyto Prahoje arba Varšuvoje – viešoje vietoje priklijuoto lipduko forma, vertinys. Ir ši idėja visiems patiko“, – taip aiškino plakato „Sudegink Ruklą deportuok vyriausybę imigrantai welcome!“ kilmę T.Marcinkevičius. Jis tikino, kad jokio smurto, kaip teigiama kaltinime, šis plakatas nekurstė. Jo tikslas buvo tik suerzinti eitynių dalyvius, jiems pasipriešinti ir parodyti, kad ne visi jiems pritaria.

Siūlė skaityti tarp eilučių

T.Marcinkevičius įrodinėjo, kad „sudegink Ruklą“ tereiškė užsienyje vykstančių pabėgėlių centrų padeginėjimo palaikymą, nes šios įstaigos, kaip ir panašios paskirties mūsiškės, primena kalėjimus. Ir tokiu būdu ten apgyvendinami pabėgėliai dažnai išreiškia prieš jas protestus.

Anot T.Marcinkevičiaus, jie neragino tiesiogiai deportuoti ir Vyriausybės. Tai esą tebuvo visos valdžios sinonimas ir ironija, nes būtent šios institucijos pačios tuo užsiima. „Siekėme, kad jų atstovai patys įsijaustų į pabėgėlių vaidmenį, –teigė T.Marcinkevičius. – O kviesdami migrantus į Lietuvą, norėjome patikinti, kad ir čia yra žmonių, kurie juos priims ir sukurs saugesnę aplinką, negu tie, kurie eis eitynėse“. Žodžiu, plakato turinį reikia vertinti kaip vientisą – neišimant iš konteksto atskirų jo žodžių.

Teisėjui pasiteiravus, kodėl nebuvo galima to paaiškinti ikiteisminio tyrimo metu, T.Marcinkevičius atsakė, esą jie nesitikėję, kad viskas baigsis teismu. Galiausiai neturėję ir normalios teisinės pagalbos. T.Marcinkevičius atskleidė ir tai, kieno idėja buvo prašyti, kad jų plakato turinį įvertintų ir pažįstami filosofijos bei semiotikos profesoriai. Tai buvo V.Kolbešnikovos advokatės pasirinkta gynybinė taktika.

Policiją iškvietė nepatenkintieji

Su teismui pateiktomis minėtų profesorių nuomonėmis susipažinusi prokurorė prašė neprijungti šių specifine, teisininkams nesuprantama kalba parašytų dokumentų prie bylos. O apklausti jų autorius kaip liudytojus, jog būtų galima išsiaiškinti, kodėl jie save laiko šios srities ekspertais.

Prieš šio klausimo teisėjas pažadėjo grįžti po kitų V.Kolbešnikovos ir T.Marcinkevičiaus bendrininkų, su kuriais, anot pastarojo, jie tąnakt išklijavo apie 30 plakatų, apklausos.

T.Marcinkevičius pasakojo, kad pirmuosius plakatus jie išklijavo Ramybės parke, kuriame turėjo rinktis eitynių dalyviai. Iki jo vidurnaktį iš Žemųjų Šančių atėjo pėsčiomis. Po to klijavo Laisvės alėjoje ir Senamiestyje – kur tik pamatydavo esą gerą vietą. Vienas plakatas buvo priklijuotas ant šiukšlių konteinerio, stovėjusio prie Istorinės prezidentūros vartų.

Tačiau, paklaustas prokurorės, ar tikėjosi, kad eitynių dalyviai bei plačioji visuomenė be tokio politinio išsilavinimo, kaip jo, galėjo taip pat suprasti plakato turinį, T.Marcinkevičius prisipažino, kad nesitikėjo. Kaip jau rašyta, jo bendrininkei V.Kolbešnikovai pareikštas kaltinimas dėl viešo raginimo imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas tautiniu ir socialinės padėties pagrindu, bei kurstymo smurtauti prieš jas remiasi filologinį išsilavinimą turinčio Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovo išvada. Policijai apie šiuos plakatus pranešė praeiviai, kuriuos jų turinys papiktino.