Įtarimų šešėlis Mažeikių teisėjo papirkimu – ir Kauno teisėjui

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Ž.Gžimaila įtariamas davęs 1 tūkst. eurų kyšį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui, kad šis priimtų palankų sprendimą Ž.Gžimailos pažįstamam privačiam asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles.

Pasak prokuratūros, tyrimo duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui galėjo daryti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius. Jam ketvirtadienį suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, statusas.

Kauno apygardos teismo atstovė Milda Bučnytė BNS sakė, kad teisėjas R.Antanavičius šiuo metu dirba – pagal tvarkaraštį nagrinėja bylas.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė, kad šiuo metu „šiek tiek ankstoka“ kalbėti apie tai, ar bus kreipiamasi dėl teisėjo imuniteto panaikinimo.

Šiuo metu vyksta būtini proceso veiksmai, sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.

Generalinio prokuroro sprendimu, minėto prokuroro atžvilgiu taip pat bus pradėtas tarnybinis patikrinimas bei priimtas sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.

„Matyt, bus priimtas sprendimas patikrinti už tam tikrą laiką ankstesnius prokuroro sprendimus galbūt jautresnėse bylose“, – žurnalistams sakė E.Pašilis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus paragino prokuratūros tyrime minimą Kauno teisėją dalyvauti tyrime dėl galimo neteisėto poveikio Mažeikių teisėjui nagrinėjant bylą.

„Kilus bet kokioms abejonėms teisėjo veiklos skaidrumu, teisėjas turi prisiimti atsakomybę ir dalyvauti tyrime tiek, kiek yra reikalinga“, - pranešime spaudai sakė R.Norkus.

Konstitucijoje nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento sutikimo.

R.Norkus sakė, kad teisėjams yra keliami aukščiausi profesinės etikos reikalavimai, todėl bet kokie įtarimai, galintys mesti šešėlį teisėjų nepriklausomumui, yra netoleruotini.