Iš Zapyškio į Kulautuvą – oru

Kauno rajono savivaldybės vizijoje – sujungti Zapyškį ir Kulautuvą virš upės nutiestu lynu, kuriuo kursuos 12 vietų keltuvas. Jis iš vieno kranto į kitą perkels tiek pėsčiuosius, tiek dviratininkus. Tokio keltuvo Lietuvoje kol kas nėra.

Nemuno kairiajame krante stovinti Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčia į daugumą kitų dvasios namų Lietuvoje panaši tik architektūra. Jokio šventoriaus, arnotų šnaresio, tylių maldos šnabždėjimų. Ne, ji nemerdėja – atgyja muzikos renginiams, gyvybės jai įpučia aitvarų šventės ar jaukios pavienių šeimų iškylos. Ir nors vienatvė šiai gotikos gražuolei tinka, netrukus ji sulauks tai, ko nusipelnė, – tapti ne proginiu, bet aktyviu traukos centru. Šis siekis – tik vienas ambicingo projekto, sujungti Zapyškį ir Kulautuvą, tikslų.

Tilps 12 keleivių

Tarpukariu Kulautuva buvo kauniečių mėgstama vasarvietė – dar 1933 m. miestelis paskelbtas poilsiaviete. Apie 20 km nuo Kauno nutolusi Kulautuva dabar siekia pelnyti analogišką – kurorto statusą.

Tyro oro ir unikalios aplinkos gerbėjai važiuodavo ir į Zapyškį, kuris įsikūręs kitapus Nemuno. Antai rašytojas Vincas Kudirka (1858–1899) mėgo lankytis Zapyškyje, miestelyje stūkso vadinamasis Kudirkos akmuo.

Kauno rajono savivaldybės vizijoje – sujungti šiuos du miestelius virš upės nutiestu lynu, kuriuo kursuos 12 vietų keltuvas. Jis iš vieno kranto į kitą perkels tiek pėsčiuosius, tiek dviratininkus. Tokio keltuvo Lietuvoje kol kas nėra.

Panemuniais jau pradėtos tiesti dviračių takų atkarpos, ilgainiui turėtų atsirasti maždaug 40 km ilgio dviračių takų žiedas: išvykus iš Kauno senamiesčio viena Nemuno puse, pasivaikščiojus Zapyškyje, atsikvėpus Kulautuvoje, bus galima sugrįžti atgal kita upės puse.

Neabejojama, kad šis dvimiestis taps itin patrauklus ne tik Kauno miesto bei rajono gyventojams, bet ir iš toliau atvykstantiems turistams. Ekologiškoje kelionės trasoje bus ir paminklas – senoji Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčia.

Bendradarbiauja su Bažnyčia

Pievoje ant Nemuno kranto rymanti raudonų plytų gotikinė šventovė ir dabar gundo pravažiuojančiuosius stabtelėti, vilioja prieiti arčiau. Vis dėlto ji atveriama nebent per renginius, todėl bažnyčią siekiama padaryti nuolat veikiančia tikinčiųjų susibūrimo vieta. Ją ketinama dar labiau išnaudoti koncertams ir kitiems kultūros renginiams, kurie dabar retsykiais įsikrausto į šią unikalią erdvę. Tai vienas patraukliausių lankytinų turizmo objektų Kauno rajone.

Norint šią šventovę prikelti naujam gyvenimui, reikalingas ne vienas milijonas litų, jų tikimasi gauti iš Norvegijos ar ES fondų. Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė informavo, kad savivaldybė su Vilkaviškio vyskupija yra pasirašiusios partnerystės sutartį dėl senosios bažnyčios atstatymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams, abi pusės ieško finansavimo šaltinių.

Šiuo metu baigiamas bažnyčios išorės fasadų mūro restauravimo-konservavimo projektas. Jo autorius architektas Gintaras Prikockis pasakojo, kad kartu numatoma tvarkyti ir vidų. Tiesa, vidaus sienų restauravimas į šį projektą neįtrauktas, nes ant sienų yra gotikinės, barokinės tapybos – tam bus kuriama atskira restauravimo programa.

Ant stogo atsiras kryžiai

Gotikinėje XVI a. bažnyčioje numatoma šiuolaikiškai sutvarkyti inžinerines sistemas, pritaikant erdvę ne tik pamaldoms, bet ir koncertams, ketinama įrengti specialią pakylą.

Siūloma stiklo sienomis atitverti erdves zakristijai, pagalbinėms patalpoms, pavyzdžiui, atlikėjams persirengti. Numatomas ir šiuolaikinis įgarsinimas bei šildymas infraraudonaisiais spinduliais. Tai yra, bus šildomas ne patalpos oras, o joje esantys žmonės.

"Bus šiek tiek architektūros naujovių. Ant stogo atsiras šiuolaikiniai kryžiai. Viduje bus stiklo pertvarų, tačiau jos nebus kontrastingos, o prisiderinančios prie senosios aplinkos. Jei reikės, pertvaros galės būti nesunkiai išardytos", – paaiškino G.Prikockis.

Architekto teigimu, galvojama ir apie šventovės apšvietimą tamsiu paros metu, aplinkos sutvarkymą. Vis dėlto šie planai atidėti tolesnei ateičiai, nes tam, kad būtų aprūpinama reikalingu elektros kiekiu, būtina statyti elektros pastotę, tam būtinos papildomos investicijos.

Kadaise supo namai

Architektas atkreipė dėmesį, kad senoji Zapyškio bažnyčia yra viena svarbiausių Lietuvos senosios architektūros ženklų, ji stoja į išraiškingiausių Lietuvos gotikinių pastatų gretą.

"Bažnyčios būklė nėra labai prasta – stogas pakeistas, viskas apsaugota, kad negriūtų. Vis dėlto, kai pastatas nėra nuolat naudojamas, yra pavargęs", – konstatavo G.Prikockis. Jo žiniomis, bendras fasadų remontas nebuvo atliekamas nuo 1956 m., kai bažnyčia buvo atstatyta. Mat 1946 m. dalį presbiterijos nugriovė pavasarinio potvynio ledai.

Dar prieš 100 metų ši bažnyčia buvo Zapyškio centre, šventorius buvo apjuostas tvora, aplinkui stovėjo namai. Tačiau potvyniai niokojo ant kranto įsikūrusį miestelį, gyventojai pamažu persikėlė atokiau nuo upės, ant šlaito. Ant kalno 1942 m. buvo pastatyta ir nauja mūrinė bažnyčia, o senoji liko stovėti vieniša kaip istorijos paminklas.

Renginiams – amfiteatras

Dabar Nemuno potvynius reguliuoja Kauno hidroelektrinė, daugiau kaip prieš 400 metų statyta raudonmūrė bažnyčia yra gerokai aukščiau užliejamos ribos ir yra saugi. G.Prikockis nemano, kad aplink šventovę, kaip kadaise, turtėtų vėl kurtis miestelis.

"Dabar ši įspūdingos architektūros bažnyčia sukuria mistišką vaizdą, ji romantiškai stovi viena laukuose. Reginys yra toks unikalus, tikriausiai apstatyti pastatais neverta", – svarstė architektas.

Dabar senąjį Zapyškio užstatymą primena tik senosios kapinės su koplytėle. Parengtame bažnyčios aplinkos tvarkymo projekte siūloma nužymėti buvusio šventoriaus ir sklypų ribas, akmenimis išgrįsti buvusią miestelio aikštę. Tokią viziją parengusių architektų nuomone, čia galėtų vykti įvairios šventės, amatininkų mugės, kiti susiėjimai. Juolab kad ir dabar šią vietą yra pamėgę jaunavedžiai.

Minėtos aikštės pakraštyje numatyta pastatyti renginių amfiteatrą, o kitoje pusėje po juo galėtų įsikurti informacinis centras, keltuvo aptarnavimo patalpos, tualetai. Už amfiteatro numatytas nusileidimo kelias į prieplauką – ties Zapyškiu ir ties Kulautuva yra įrengtos nedidelės pontoninės prieplaukos.

Architektai mano, kad vertėtų šiuolaikiškai sutvarkyti Nemuno krantinę ties Zapyškiu – nutiesti pėsčiųjų ir dviratininkų takus, įrengti šviestuvus, suoliukus, pastatyti šiukšliadėžių.

Grąža per verslą

Kauno rajono savivaldybės atstovas A.Pupalė negalėjo prognozuoti, kada visi sumanymai bus įgyvendinti. Pirmiausia ieškoma finansavimo šventovei sutvarkyti, palaipsniui ilgės dviračių takai. Vien žiediniam dviračių takui ir keltuvui įrengti, pirminiais skaičiavimais, reikia apie 30 mln. litų.

Kai kurios atkarpos dviratininkams bus įrengtos per ateinančius kelerius metus, pavyzdžiui, trasa iki Kačerginės. Ilgainiui tikimasi gauti lėšų visiems sumanymams įgyvendinti.

Kauno rajono savivaldybė rūpinasi dviračių infrastruktūra tik savo teritorijoje. Kauno miesto savivaldybė turės atlikti savo namų darbus – nutiesti dviračių takus iki Marvelės ir iki Raudondvario. A.Pupalė patikino, kad su miesto savivaldybės atstovais yra bendraujama ir tariamasi, tad viliamasi, kad dviračių trasos žiedas aprėps miesto teritoriją ir bus nenutrūkstantis.
Rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas neabejoja, kad, sujungus Zapyškį ir Kulautuvą, pagausės turistų. Tada turėtų rastis apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, dviračių nuomos punktai. Verslo įmonių sumokėti mokesčiai turėtų papildyti rajono savivaldybės biudžetą ir taip su kaupu grąžinti investicijas.


Statė Vytautas ar P.Sapiega?

Senoji Zapyškio bažnyčia – tai nedidelis 11,6 m ilgio ir 10,2 m pločio vienanavis, bebokštis pastatas su žemesne presbiterija, kurią užbaigia trisienė apsidė. Presbiteriją nuo navos skiria pusapskritė arka. Visa vidaus erdvė perdengta plokščia medine perdanga. Interjeras buvo išpuoštas sienine tapyba.

Istoriniuose šaltiniuose užsimenama, kad šią bažnyčią XVI a. viduryje galėjo pastatyti Povilas Sapiega, LDK didiko Jono Sapiegos sūnus. Vis dėlto egzistuoja užuominų ir apie tai, jog šią ar anksčiau šioje vietoje stovėjusią bažnyčią galėjo pastatyti Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Todėl dažnai ji dar vadinama Vytauto bažnyčia, nors 1667 ar 1668 m. ji buvo pašventinta Šv.Jono Krikštytojo vardu.

Pasakojama, kad 1812 m. Napoleono kariuomenei žygiuojant į Rusiją prancūzai joje buvo įsirengę arklides.

Religinėms reikmėms Senoji Zapyškio bažnyčia nebenaudojama nuo XX a. pradžios. Kadangi į ją nebetilpdavo visi norintys per Mišias pasimelsti parapijiečiai, 1901 m. ji buvo oficialiai uždaryta, o toliau nuo Nemuno 1908–1913 m. sumūryta nauja bažnyčia. Ji neišliko, nes traukdamasi Rusijos kariuomenė 1915 m. pastatą sugriovė. Ant tų pačių pamatų 1939–1942 m. pastatyta mažesnė bažnyčia. Ji mūrinė, stačiakampė, neoromaninė.

Senoji šventovė iki 1992 m. priklausė Kauno istorijos muziejui, 1993 m. ji grąžinta religinei bendruomenei, tačiau pamaldos joje nevyksta. Vasarą čia rengiami Pažaislio muzikos festivalio, kamerinės muzikos koncertai ir kiti kultūriniai renginiai, prie šventovės organizuojamos aitvarų šventės.

Šaltinis: krsvbiblioteka.lt, mytrips.lt.


Šiame straipsnyje: ZapyškisKulautuvaKauno rajonas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vilma

Vilma portretas
Tamsta Alfa matyt esi įpratęs leisti laiką, kaip ir dauguma tautiečių Palangoje ir murdytis pridirbtoj jūroje arba uostyti šalia prigrūstame pliaže susmirdusias, prakaituotas diedų kojas. Apsidairyk, kokios gražios apylinkės Kačerginėje šalia Nemuno. .Šalia Nemuno įrengtas toks fainas paplūdimukas (gerai, kad dar jo nežino ta kritinė Palangos masė), miškuose tiek uogų ir gėrybių. Dėkui Kauno rajono merui ir valdžiai, kad įgyvendina tokius projektus. Gera vizija, geras sumanymas.

jezusmarija

jezusmarija portretas
Žmonės, kada jums bus gerai?Nebūkim baudžiauninkai pagaliau. Reikia džiaugtis, kad rajonui vadovauja meras su pozityviomis idėjomis

begalvojant

begalvojant portretas
apie lyno keltą pupalė pavirs pupele o šalimais jau dygsta nauja benzino kolonėlė ,Kulautuvos pusėje jau baigiamas rengt modernus pliažas iš buvusio žvyro karjiero ....... o prie begriuvančių prieplaukų statytų už kelis milijonus vos kartą savaitėje Tolstojus sustoja......progresas
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių