„Kauno rajone turime verslo objektų, kurie gali atnešti didžiulę naudą visai Lietuvai. Pirmiausia, tai Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) ir oro uostas. Gaila, kad išnaudojame tik mažą dalį jų potencialo“, – kalbėjo ūkio ministras Evaldas Gustas.

Penktadienį kartu su savo pavaduotoja Rasa Noreikiene, Seimo nariais Irena Šiauliene, Antanu Nesteckiu ir visu būriu pagalbininkų Kauno rajone jis praleido visą pusdienį.

Kauno LEZ generalinis direktorius Vytas Petružis tvirtino, kad zonoje vyksta tikras statybų bumas: čia įsikūrė 20 investuotojų, statomos septynios įmonės.  Iš viso į Kauno LEZ investuota 363 mln. eurų, sukurtos 1 726 darbo vietos. Per metus vien gyventojų pajamų mokesčio sumokama 10 mln. eurų, kai kurios įmonės netrukus mokės ir pelno mokestį.

Direktorius apgailestavo, kad kol kas įsavinta tik 9,1 proc. LEZ teritorijos. Plėtrą stabdo nesutvarkyta nuotekų ir kelių infrastruktūra, neišspręsti žemės išpirkimo klausimai. Reikia jungčių su oro  uostu ir Palemone statomu intermodaliuoju terminalu.

V. Petružio teigimu, išplėtojus visą LEZ teritoriją, būtų galima pritraukti beveik 4 milijardus eurų ir sukurti 19 tūkst. darbo vietų.

Lietuvos oro uostų komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė  kalbėjo apie būtinybę išvystyti pietinę Kauno oro uosto dalį ir sukurti jungtį su LEZ. Kauno oro uosto strategija: tapti pigių skrydžių, aviacijos ir su ja susijusių verslų baze bei tranzitinių krovinių ir logistikos centru.

„Kauno oro uostas yra unikalioje vietoje ir turi puikių perspektyvų, tačiau būtina gerinti jo konkurencingumą“, – pabrėžė J. Baltrušaitytė.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sakė, kad svarbu ne tik vystyti verslą, bet ir matyti šalia gyvenančių Ramučių ir Karmėlavos gyventojų problemas. Mero teigimu, prioritetais turėtų tapti geresnis apšvietimas, sutvarkyti keliai ir šaligatviai, įrengtos apsauginės zonos, įvažos, lietaus nuotekų sistema, užtikrintas eismo saugumas.

E. Gustas pažadėjo, kad Kauno rajono nacionalinės svarbos objektų klausimai bus sprendžiami aukščiausiu lygiu.