Sėkmingai įgyvendinamas projektas "Rail Baltica" ir per Kauną tiesiami europinės vėžės bėgiai pažadino Vilniaus klerkus – jie staiga užsimanė greitaeigius traukinius iš Europos nukreipti į sostinę. Kaunui tai būtų smūgis žemiau juostos.

Nori pakeisti kryptį

"Mes pasiūlėme Vyriausybei įvertinti variantą, jeigu geležinkelis būtų tiesiamas nuo sienos su Lenkija per Alytų į Vilnių, o iš Vilniaus – į Panevėžį", – "Kauno dienai" pareiškė Seimo narys konservatorius Jurgis Razma.
Prieš keletą dienų parlamentarai įpareigojo Vyriausybę įvertinti, ar naudinga būtų tiesti greitojo geležinkelio vėžę, nukreipiant ją nuo pasienio su Lenkija Vilniaus link, ar trasą tiesti per Kauną su atšaka į Vilnių. Šiuo metu nuo Šeštokų iki Kauno tiesiama europinio geležinkelio "Rail Baltica" vėžė laikoma didžiausiu ir brangiausiu šalies transporto infrastruktūros projektu.

Pasigirdus tokiems Seimo narių siūlymams, kilo sąmyšis, ar Kaunas neliks nuošalyje europinės vėžės ir kas finansuos jau pradėtus vykdyti geležinkelio pro Kauną tiesimo darbus.

Bando raminti kauniečius

J.Razma suskubo raminti kauniečius, esą niekas nesiruošia skriausti Kauno, ir ragino nepainioti skirtingų projektų "Rail Baltica 1" ir "Rail Baltica 2".

"Rail Baltica 1" sėkmingai vykdomas, europinė vėžė ateis iki Kauno, viešasis logistikos centras sėkmingai statomas, tad ūkiškai sakau – kauniečiai tikrą daiktą jau garantuotai įgyja", – bandė įtikinti J.Razma.

Tiesa, jis pripažino, kad iki šiol "Rail Baltica 2" buvo svarstoma tiesti greta ne tokios greitos "Rail Baltica 1", bet tiesia linija nuo pasienio su Lenkija, pro Kauną į Panevėžį.

"Kaunas jau turi tą europinę vėžę bet kokiu atveju, o "Rail Baltica 2" yra tik miražas, tik siūlymas ekonomiškai įvertinti, bet ne tiesti ją į Vilnių. Pagaliau rezoliucija – ne koks nors įstatymas, ir nereikia gąsdinti kauniečių", – situaciją bandė glaistyti Seimo narys.

Anot jo, valstybiškai žiūrint būtų nesąžininga net nebandyti paskaičiuoti, ar į Vilnių nutiestas europinis geležinkelis būtų ekonomiškai naudinga.

Kas ko nesuprato?

"Rail Baltica 1" yra patvirtintas projektas, gautas finansavimas, numatytos trasos ir logistikos centrai, ir čia niekas nesikeičia. Niekas nesiruošia keisti to, kas dabar jau yra įgyvendinama", – tikino Seimo narys "darbietis" Kęstutis Daukšys. Jis taip pat ragino nepainioti dviejų skirtingų projektų, iš kurių vienas jau įgyvendinamas, o kitas – dar tik vizijos stadijoje.

"Kai kurie Seimo nariai greičiausiai nesuprato ir paskleidė žinią, kad čia seną projektą kažkas keis", – bandė raminti K.Daukšys.

Kauniečių į Seimą išrinkta socialdemokratė Orinta Leiputė nebuvo tokia garantuota, kad Vilnius nenukonkuruos Kauno. "Šiuo metu kilęs triukšmas nėra pagrįstas, nes dabartinė vėžė tiesiama, bet tolesnius veiksmus reikia stebėti. Jeigu "Rail Baltica 2" bus nukreipta nuo Lenkijos pasienio į Vilnių, Kaunas nukentėtų", – galimą grėsmę įžvelgė O.Leiputė.

Jos nuomone, tokie svarstymai gali būti susiję su noru didesnius keleivių ir krovinių srautus iš Latvijos sotinės Rygos perkelti į Vilnių. Vis dėlto šioje konkurencinėje kovoje Ryga turi itin svarbų kozirį – vandens kelią – jūrinį uostą.
Seimo narių rezoliucijoje Vyriausybei sakoma, kad "Rail Baltica" skirtas pagerinti keleivių susisiekimą tarp Baltijos ir kitų Europos Sąjungos šalių, o Lietuvos sostinė Vilnius yra pagrindinis keleivių traukos centras tiek keleivių srautams iš Lenkijos, tiek tarp Baltijos šalių.

Merui kelia juoką

"Visi pasirašyti susitarimai yra vykdomi, geležinkelio vėžės tiesimo darbai vyksta ir jokios Seimo rezoliucijos tų darbų nesustabdys", – optimistiškai nusiteikęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Anot jo, "Rail Baltica 2" projekto įgyvendinimas jau nuo 2007-ųjų derinamas su kaimynais latviais ir estais. Latviams svarbu, kad europinė geležinkelio vėžė pasiektų Rygą, o, pasak A.Kupčinsko, Vilnius viską tempia į savo pusę.

Nors Kauno vadovas nusiteikęs optimistiškai, vis dėlto pripažįsta, kad tokia Seimo narių rezoliucija paskleidė tam tikrų abejonių. "Tai neįkvepia verslininkų, kurie planuoja savo veiklą keleriems metams į priekį – verslo įmonės nori rengti detaliuosius planus, planuoti investicijas ir nori tikrumo", – dėstė A.Kupčinskas.
Jis sakė nesuprantantis, kaip galima geografiškai pakreipti geležinkelį Vilniaus link, jeigu dabar vėžė tiesiama nuo Lenkijos pasienio į Kauną. "Kiek reikėtų milijonų, kad būtų galima vėžę pasukti į Vilnių, o paskui – Panevėžį? Juokingai atrodytų, bet, aišku, visko gyvenime pasitaiko", – svarstė Kauno meras ir prisipažino tikįs sveika logika, nes projektą turi įvertinti Vyriausybė.

"Politikai politikuoja, o traukinys vis tiek važiuoja. Tikiuosi, kad europine vėže", – pajuokavo A.Kupčinskas.

"Rail Baltica" geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Baltijos valstybėse geležinkelis yra rusiškos vėžės, jos plotis – 1520 milimetrų. Europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė – 1435 milimetrų.

Komentarai:

Rimantas Mikaitis, tarybos narys, liberalas:

Jau seniai buvo nuspręsta, kad "Rail Baltica" geležinkelis eis per Kauną ir pirmiausia bus skirtas kroviniams gabenti, siekiant palengvinti naštą keliams, nes dabar didžioji dalis krovinių į Šiaurę pergabenama vilkikais. Įgyvendinant "Rail Baltica 2" projektą, skirtą greitiesiems keleiviniams traukiniams, atšaka iš Kauno į Vilnių būtų įmanoma, tačiau šiam siūlymui nepritaria latviai ir estai, tad vargiai tikėtina, kad pritars vėžės pakeitimui iš esmės. Jeigu šiuo geležinkeliu siekiama pagreitinti susisiekimą su Europa, tai vėžės tiesimas pro Kauną yra logiškas. Tiek atšaka, tiek trasa per Vilnių prailgintų maršrutą. Projektas būtų gerokai brangesnis ir ne toks efektyvus, kaip tikėtasi. 2011 m. būdamas Kauno meru dalyvavau konferencijoje Helsinkyje. Ten buvo pristatoma "Rail Baltica 2" projekto studija, kurioje vėžė brėžiama geografiškai kaip įmanoma tiesiau iš Pietų į Šiaurę. Lietuva tai turėtų suprasti, bet čia yra akivaizdi siaura vilniečių pozicija. Gaila, kad už tokią rezoliuciją balsavę Seimo nariai nesugeba pažvelgti į visą projektą, bet nemanau, kad Vilniuje gyvenančių Seimo narių ambicijos turėtų pakeisti viso projekto esmę.

Arvydas Garbaravičius, Kauno tarybos narys:

Tos kalbos – jau ne naujiena. Svarstymų pakreipti "Rail Baltica" vėžę Vilniaus link buvo ne kartą dar iki 2004-ųjų, o dabar vėl prie jų sugrįžta. Akivaizdu, kad tai yra kažkieno lobizmas, už šio siūlymo slypi kažkieno interesai. Visi žinome, kaip gimsta vaikai, ir nereikia svarstyti, ar gali būti kitų variantų. Geležinkelio tiesimas per Vilnių negali būti net svarstomas. Jeigu gyventume komunizme, galėtume tiesti geležinkelio atšakas į visas puses. Negi dabar neturime kur dėti milijonų? Jeigu viską sukelsime į Vilnių, kas tada bus visoje likusioje Lietuvoje? Mažeikiai tapo miestu tada, kai buvo nutiestas geležinkelis. Dabar iki Kauno geležinkelis neateis, lėktuvai irgi kažkur išskrido. Kieno tai kerštas Kaunui? Vilnius akivaizdžiai nori atimti viską. Valstybiniu požiūriu tokie svarstymai yra kvaili ir neatsakingi.

Visvaldas Matijošaitis, tarybos narys:

Kaunas turi didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai, todėl stiprinti šį regioną kaip verslo ir logistikos centrą yra naudinga visai valstybei. Projektas "Rail Baltica" yra vienas iš regiono plėtros variklių, todėl Seimo ketinimai iš šios vėžės išmesti Kauną nėra teisingi. Bandėme tai įrodyti Seimo nariams, tačiau jie neįsiklausė. Gal Vyriausybė supras, kad šioje "Rail Baltica" įgyvendinimo stadijoje radikaliai keisti vėžės kryptį yra nenaudinga?

Suskubo samdyti ekspertus

"Sweco Lietuva" išsamiau vertins Vilniaus prijungimo prie transeuropinės vėžės "Rail Baltica" galimybes. Analizė turės būti atlikta iki 2014 metų pabaigos.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS sakė, kad tai padės nuspręsti, kokiu būdu būtų geriausia Vilnių prijungti prie vėžės.
"Sweco Lietuva" turėjo įvertinti, per kurį miestą – Šiaulius ar Panevėžį – turėtų būti tiesiama transeuropinė vėžė. SPAV ataskaitoje nurodoma, kad " Rail Baltica" turėtų būti tiesiama per Panevėžį.

Šiuo metu tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyksta derybos dėl bendros " Rail Baltica" įmonės. Kaimyninės valstybės nelinkusios pritarti Lietuvos siekiui transeuropinę vėžę tiesti nuo Kauno iki Vilniaus.
Bendras "Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje – apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta maždaug 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
"Rail Baltica 2" vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų. Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę sakė, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama per Panevėžį.