Vilkijos pirminės sveikatos centro skvere Šv. Luko skulptūra laimina ne tik gydytojus

Žinomos ir vertinamos centro administracijos, visų medikų ir darbuotojų pastangos rūpinantis jų sveikata.

Vis labiau pastebimi ir darbai puoselėjant aplinką. Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro prieigose esantį ir skoningai tvarkomą nedidelį skverą planuojama oficialiai pavadinti „Šv. Luko skveru“. Mat prieš kelerius metus čia atidengta prof. G. Česiūno sukurta skulptūra „Šv. Lukas evangelistas – gydytojų globėjas". Šv. Lukas, kaip liudija istoriniai šaltiniai, buvo gydytojas.

„Šv. Lukas evangelistas – gydytojų globėjas" yra padėkos ženklas ne tik gydytojams, bet ir visiems medikams už atsakingą jų darbą.

Skulptūra pastatyta Dangerutės ir Adolfo Augustinavičių iniciatyva ir lėšomis, pasiūlius kunigui Vytautui Dageliui. „Kai dar aptarinėjome idėją namuose, mano argumentas, kad per gyvenimą nė kiek neišleidau rūkalams, buvo svarbus, – šypsodamasis pasakoja A. Augustinavičius. – Esu gydytojas. Vilkijos sveikatos priežiūros įstaigai, kurios pavadinimas keitėsi, vadovavau 45-erius metus, o iš viso Vilkijoje profesinės veiklos bei vidaus ligų gydytojo keliu einu jau per penkiasdešimt metų. Šiuo metu šeimoje esame septyni medikai: tai ir dukros, sūnus, trys anūkės.“

Už nuoširdų rūpinimąsi Kauno rajono žmonių sveikata ir profesionalų darbą gyd. A. Augustinavičiui suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas bei Kauno rajono savivaldybės Garbės ženklas.

1968 metais, baigęs studijas, jis galėjo likti tuometiniame Kauno medicinos institute ir dirbti mokslinį bei pedagoginį darbą. Bet pasirinko gydytojo praktiko kelią: „Atvykau dirbti gydytoju ir netrukus buvau paskirtas Vilkijos ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Įstaigą radau apleistą, reikėjo ją prikelti, taip pat ir po gaisro 1980 metais. Darbas buvo nelengvas ir sudėtingas. Visada siekiau padėti žmonėms ir kai jie serga, ir suprasti kitus jų kasdienius lūkesčius, bėdas. Jeigu vėlai grįžęs iš rajono centre vykusio pasitarimo sužinodavau, kad manęs ieškojo žmogus ir jam svarbi mano pagalba, motociklu važiuodavau į namus. Jeigu naktį manęs jau neįsileisdavo, nuvažiuodavau anksti rytą... Gydytojo darbas man buvo svarbiausias. Vilkijos sveikatos priežiūros įstaiga visada buvo pavyzdys kitoms rajono įstaigoms, o atsakomybė ir nuolatinis mūsų profesionalių ir nuoširdžių medikų darbas siekiant kuo geriau padėti pacientams lėmė gerus rezultatus. Medikai ir visi darbuotojai tęsia tradicijas dirbdami gerai ir labai gerai, sąžiningai, atsakingai. Pacientai tai patiria ir vertina. Šiuo metu Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centre teikiamos įvairios paslaugos, taip pat palaikomojo gydymo ir slaugos 80 vietų stacionare.“

Šiemet Dangerutės ir Adolfo Augustinavičių organizuotame kurso draugų, studijavusių Kauno medicinos institute 1962–1968 metais, susitikime dalyvavo 95 gydytojai iš visos Lietuvos. Sužinoję apie medikų darbui skirtą skulptūrą, jie būtinai žadėjo atvykti į Vilkiją – kad pamatytų ją iš arti.

„Svarbus visų kolegų indėlis saugant ir stiprinant Lietuvos žmonių sveikatą, ugdant būsimuosius medikus, vykdant visuomeninės veiklos pareigas ir garbingai einant mediko profesijos keliu, – sako A. Augustinavičiaus. – Medicinos mokslas ir praktika sparčiai vystosi, daug naujovių. Mūsų darbas – nuolatinė atsakomybė už savo darbo rezultatus ir pasišventimas. Siekime, kad gydytojo profesija visad būtų viena garbingiausių ir vertinama.“