Merdinčią Vilijampolės aikštę gaivina jaunimas

Laimėtas konkursas

Dabar Vilijampolėje stūkso monumento griaučiai, o pati Sąjungos aikštė neatitinka miesto poreikių. Dar prieš dvejus metus Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius paskelbė šios vietos vizijų konkursą. Architektai pateikė įvairiausių vizijų, kas turėtų atsirasti betoninio rando vietoje. Iš maždaug dešimties darbų komisija geriausiu pripažino "Exodus" komandos – skulptoriaus Luko Šiupšinsko bei architektų Mato Šiupšinsko ir Dominyko Kalmatavičiaus – darbą.

"Pažvelgus į dabartinę erdvę Vilijampolėje, Sąjungos aikštė neatitinka elementarių kriterijų. Aikštę turi suvokti, o ne taip, kaip dabar: žiūri iš vienos pusės į kitą ir galo nematai. Be to, visada kyla diskusijų, ką daryti su apšepusiu monumentu ir kiek reikia ten atiduoti pagarbos. Laimėtojų komanda pasiūlė ir išsaugoti dalį istorijos, ir pritaikyti aikštę miesto poreikiams", – pasakojo Miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Pagal nugalėtojų viziją, aikštėje išryškėtų aiški erdvių hierarchija – miestietiška aikštė atskirta nuo parko erdvės. Naujai atsiradę viešos paskirties pastatai dabartinės aikštės viduryje pagerintų bendruomenės gyvenimo kokybę.

"Įsigilinus į istorinį kontekstą, paaiškėjo, kad aikštė yra neracionaliai didelė miesto miegamajam rajonui. Tokios didelės aikštės nėra net Kauno centre. Šią vietą ir reikėjo užstatyti, tačiau, prasidėjus karui, projektai sustojo ir liko didelė neužstatyta erdvė. Mūsų projektas ir siūlo neracionaliai didelę aikštę suskaidyti į skirtingas erdves – miesto aikštę, rajono skverą ir erdvę, skirtą komerciniams ar bendruomenės pastatams, kurie atitiktų skirtingas funkcijas", – sakė vienas projekto autorių L.Šiupšinskas.

Paaiškėjo, kad aikštė yra neracionaliai didelė miesto miegamajam rajonui. Tokios didelės aikštės nėra net Kauno centre.

Aktualus ir dabar

Autoriai pasiūlė egzistuojančią kalvą išsaugoti kaip buvusių kapinių atspindį, žalius šlaitus pritaikant gyventojų poilsiui, atveriant Žaliakalnio ir Prisikėlimo bažnyčios panoramą. Urbanistus įtikino ir tai, kad projektuotojai bandė sujungti Neries pakrantę su aikšte.

Vietoje komjaunuoliams skirto monumento siūlyta pastatyti paminklą, skirtą genocido ir Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti. Pasak L.Šiupšinsko, ši aikštės dalis turi būti transformuota ir atliepti tokią istoriją, kuri buvo iš tikrųjų.

Nors konkursas skelbtas prieš kelerius metus, jo įgyvendinimas beveik nepasistūmėjo. Projekto autoriai įsitikinę, kad jų siūlyta idėja nepaseno, nes buvo remtasi istorija, o į dabartinę Sąjungos aikštę per šį laiką nebuvo padaryta didelių intervencijų. Pasikeitė tik tiek, jog Neries krantinėje miesto valdžia pritarė minčiai statyti futbolo maniežą.

"Nūdienos poreikius mūsų projektas tikrai atitinka, nes priimti sprendimai buvo remiantis ne naujomis madomis, o faktiška vietos istorija. O dėl maniežo aktualumas nepasikeičia, nes domėjomės savivaldybės planais ir į tai esame atkreipę dėmesį", – teigė L.Šiušpinskas.