Nelegalus advokatas, notaras, kuriam užtenka tik dokumentų kopijų, problemų „dėl regėjimo“ turintis antstolis, tarp dviejų pušų pasiklydęs bankroto administratorius, galiausiai – tarpusavyje besiginčijantys teismai. „Reideriai“ tampa ir Lietuvos realybe.
Apie skandalingą „Hoja electronics“ akcijų užvaldymą prieš dvejus metus trimitavo visa šalies žiniasklaida. Tuomet ne kartą už įvairius finansinius nusikaltimus teistas Vytautas Nemunis pardavė šios bendrovės akcijas, nors jų jau neturėjo, nes dar prieš dešimt metų nustojo būti „Hoja electronics“ savininku. Praėjo dveji metai, tačiau skandalingo sandorio aplinkybes jau daugiau kaip metus narplioja Klaipėdos apylinkės teismas, o teisėti bendrovės savininkai, bandantys apginti savo teises Klaipėdos apygardos teisme, vis dar negali susigrąžinti savo akcijų.
Neteisėtas sandoris buvo sudarytas Kaune įsikūrusioje advokato Vitoldo Martovičiaus kontoroje. Tai per ikiteisminį tyrimą pripažino vienas šios baudžiamosios bylos kaltinamųjų – Rolandas Nadzeika, kurio žmona šioje kontoroje dirba advokate. Anot žinančiųjų, dažnas svečias ten – ir jis pats, nors R.Nadzeikos pavardės kontoros darbuotojų sąraše nėra. Nepaisant to, kad jo elektroninio pašto adresas ir telefonas, kurį turi kai kurie šio teisininko, praradusio bankroto administratoriaus licenciją dėl kitos ne mažiau skandalingos bylos, klientai, yra tie patys.
Nustatyta, kad ši advokatų kontora domėjosi Nekilnojamojo turto registre „Hoja electronics“ turtu dar skandalingų įvykių išvakarėse. O tai patvirtina, kad ją užgrobti buvo rengiamasi iš anksto.
Neeiliniai nusikaltimai
Aiškėja, kad Kaunas ir jo teisininkai tampa viena iš pagrindinių kliūčių „Hoja electronics“ teisėtiems akcininkams bandant atgauti jiems priklausantį turtą. Tam pasitelkiamos ne tik akivaizdžios įstatymų spragos, bet ir beveik visų rūšių juristai.
Kaip dar prieš dvejus metus pripažino ikiteisminį tyrimą inicijavę Klaipėdos prokurorai, šalinant „reiderystės“ (taip specialiojoje literatūroje vadinami staigaus neteisėto ir įžūlaus įmonių užvaldymo būdai) padarinius, vien bau-
džiamojo persekiojimo nepakanka, nes šios veikos apima ir teisinių priemonių nusikalstamiems tikslams panaudojimą.
Per išpuolį pagrindine „Hoja electronics“ akcininke buvusi Rimutė Pocienė šiandien kovoja dviem frontais – siekia panaikinti neteisėtus įmonę užvaldžiusių asmenų sprendimus ir toliau sėkmingai su kolegėmis vadovauja įmonei, kurios pelninga veikla ir suviliojo sukčiavimu kaltinamus asmenis. O šie, kaip teigia naujausi įvykiai, vis atranda naujų būdų, kaip teisinėmis priemonėmis apeiti įstatymus.
Teismas jau prasidėjo
Išradingumo kaltinamiesiems sukčiavimu ir kitais nusikaltimais nestinga.
Jų šioje byloje – keturi: V.Nemunis su R.Nadzeika ir dviejų Kauno bendrovių vadovai– Gintaras Gelčys ir Antanas Pleškys. Bankroto administratorius G.Gelčys – „Baklis“ vadovas. A.Pleškys – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuoma besiverčiančios Lietuvos ir Kanados bendrovės „Besserlita“ direktorius.
Kiekvienas iš jų, kaip ir du juridiniai asmenys – A.Pleškio vadovaujama „Besserlita“ ir „Ronier development“, kurios direktoriumi pačiose šių skandalingų įvykių išvakarėse buvo paskirtas R.Nadzeika, atliko savąjį mauro vaidmenį, gviešiantis „Hoja electronics“ pelno ir turto.
Toks įspūdis susidarė susipažinus su tikrosios pagrindinės šios bendrovės akcininkės R.Pocienės ir liudytojų parodymais, duotais teisme. Anot kaltinimą šioje byloje palaikančios Klaipėdos apygardos prokurorės Dalios Mackevičienės, dabar – kaltinamųjų eilė.
Vienu šūviu – du zuikiai
Artėjimas prie teisme nagrinėjamos bylos kulminacijos iškalbingai sutampa su šiomis dienomis vykstančiu trečiuoju bandymu arba perimti visiškon savo kontrolėn iki šiol besispardančią „Hoja electronics“, arba ją galutinai sužlugdyti.
Pirmasis oficialiai startavo 2012-ųjų birželį, kai Registrų centre buvo užregistruotas naujas šios Klaipėdos bendrovės akcinininkas – kita uostamiesčio bendrovė „Ronier development“. Remiantis bylos medžiaga, ši bendrovė per trečius asmenis valdoma V.Nemunio, o jos direktoriumi išvakarėse paskirtas R.Nadzeika.
Pagal kitą Registrų centrui tą pačią dieną pateiktą „dokumentą“ – šio „akcininko“ sprendimu, V.Nemunio statytinis R.Nadzeika buvo paskirtas ir „Hoja electronics“ direktoriumi. Šios klastotės įregistruotos tą pačią dieną, nors paprastai tokios procedūros užtrunka iki trijų ar penkių dienų.
Gavęs Registrų centro palaiminimą, R.Nadzeika, banke užvaldė užgrobtos bendrovės sąskaitas, dalį jų ištuštindamas. Kad tai – tik pradžia, liudijo ir skubiai pasigamintas naujas bendrovės spaudas.
Įžūlūs svečiai
Jau po dviejų dienų Palangos notarės Sandros Liutkevičienės biure, pateikus tik „Hoja electronics“ priklausančio nekilnojamojo turto kopijas, buvo įforminamas vienos kurorto sanatorijos pastato pirkimo–pardavimo sandoris.
O to paties penktadienio vėlyvą popietę nieko nei apie minėtą sandorį, nei apie naująją savo val-
džią nežinanti „Hoja electronics“ sulaukė netikėtų svečių. Jie įteikė bendrovės direktorei sprendimo kopiją. Šioje buvo teigiama, kad ji esą jau prieš dvi dienas buvo atleista iš pareigų, paskiriant į jas vieną iš Kauno atvykusiųjų – R.Nadzeiką. Mojuodami šiuo „dokumentu“, svečiai pareikalavo perduoti jiems visus bendrovės atributus ir turtą. Apie tai pagrindinė „Hoja electronics“ akcininkė R.Pocienė sužinojo būdama komandiruotėje Vokietijoje.
Teisme ji pasakojo lig šiol menanti, kaip grįžusi į Lietuvą nuskubėjo į Registrų centro Klaipėdos filialą. Jos vadovas Egidijus Šakalys, pavartęs bendrovės dokumentų bylą, patarė paskubėti: „Vykite kuo greičiau į prokuratūrą, nes atitaisyti tai galima tik teisminiu keliu!“
Tuomet ir prasidėjo kryžiaus keliai.
Pirmoji pergalė
„Hoja electronics“ akcijų pardavimo sutartis ištraukta į dienos šviesą tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tačiau iš pradžių įtariamasis buvo tik vienas V.Nemunis. Nors R.Nadzeika neneigė, kad šis dokumentas parengtas jau minėtoje Kauno advokatų kontoroje, tačiau iš pradžių buvo linkęs dėtis auka – neva aklai patikėjo V.Nemunio žodžiais apie jo turimas akcijas.
Tik po apsilankymo Registrų centre tikrieji „Hoja electronics“ akcininkai ir vadovai sužinojo, kad jau parengtas vienintelio bendrovės nekilnojamojo turto Palangoje pardavimo sandėris. Susiradus nieko neįtariantį pirkėją, šis skubiai jo atsisakė. Minėtas pastatas po metus trukusių kryžiaus kelių jau sugrąžintas į bendrovės balansą.
Nauja kontrataka
Supratę, kad „Hoja electronics“ nebus toks lengvas kąsnelis, kaip tikėtasi, aferos sumanytojai ėmėsi naujų žygių – „įsigyta“ bendrovė skubiai perregistruota į Kauną. Kaip nustatyta, vienu Savanorių pr. adresu, nors jame neišsinuomotos nei patalpos, nei pašto dėžutė.
Kartu penkis kartus padidintas ir akcinis kapitalas bei išleistos naujos 400 akcijų, kurias pagal akcijų perleidimo sutartį „įsigijo“ geras R.Nadzeikos bičiulis Leonas Gilaitis.
Skubėti aferos sumanytojus vertė Klaipėdos prokurorų ir teismų, į kuriuos pagalbos kreipėsi užgrobtos bendrovės pagrindinė akcininkė su direktore, veiksmai, apribojant R.Nadzeikos įgaliojimus ir jo vadovaujamos „Ronier development“ teises į „Hoja electronics“ turtą. Netrukus buvo paskirta ir jo administratorė.
Paslydo lygioje vietoje
Visa tai – nė motais po vienu stogu su jau minėta advokato V.Martovičiaus kontora įsikūrusiam antstoliui Marekui Petrovskiui. Būtent jis 2012-ųjų rugsėjį areštavo „Hoja electronics“ priklausantį daugiau kaip vieną milijoną litų.
Tai susiję su vekseliu, kurį R.Nadzeika, sekant įvykių chronologija, jau neturėjo teisės pasirašyti. Tiksliau, su „Hoja Elektronics“, kurios vardu jis dėl savo teisių apribojimo jau nebegalėjo veikti, pasirašyta sutartimi su jau minėta A.Pleškio vadovaujama „Besserlita“ dėl 3 mln. litų vertės nekilnojamojo turto Kaune, Julijanavos g., įsigijimo.
Į šį apleistą žemės sklypą su griuvenomis R.Nadzeika neva ketino perkelti 80 „Hoja electronics“ darbuotojų, nes tai pigiau, negu nuomotis patalpas Klaipėdos LEZ. Sandėriui užtikrinti buvo pasirašytas daugiau kaip milijono litų vertės vekselis, kuriame nurodyta, kad „Hoja electronics“ šią sumą turi padengti per mėnesį.
Tiesa, tikrieji bendrovės savininkai apie šį vekselį sužinojo tik tada, kai išieškojimą dėl esą nesilaikytų įsipareigojimų vykdantis M.Petrovskis areštavo bendrovės sąskaitą. Šiandien jis aiškinasi, esą nepastebėjęs Registrų centro duomenų bazėje nei R.Nadzeikos teisių valdyti „Hoja Elektronics“ turtą apribojimų, nei kad yra paskirta jo administratorė, su kuria ir reikėjo derinti tokius klausimus.
Teismai skęsta ieškiniuose
Kaip teigia faktai, šiandien kontratakuoja ne tik teisiamųjų suole atsidūrę kaltinamieji.
Antstolis M.Petrovskis taip pat neseniai teisme paprašė skirti dešimt parų arešto „Hoja electronics“ turto administratorei už tai, kad nepateikia jam duomenų apie bendrovę. Iš tikrųjų tai panašiau į psichologinį spaudimą.
Juo dvelkia ir arenoje pasiro-
džiusio dar vienos šios sudėtingos šachmatų partijos figūros bendrovės „Renavita“ bankroto administratoriaus Antano Radavičiaus veiksmai. „Ronier development“ bankroto administratoriumi jį paskyrė Kauno apygardos teismas. Pasinaudodamas suteiktomis teisėmis, A.Radavičius užvertė Kauno teismus ieškiniais dėl neva turtinės žalos, padarytos „Hoja electronics“. Per pusantro mėnesio nuo paskyrimo į šias pareigas jis pateikė net septynis tokius ieškinius.
Aukštasis pilotažas
Dalis šių ieškinių, anot A.Radavičiaus kolegų teisininkų, akivaiz-džiai gina jau minėtų kaltinamųjų, minančių Klaipėdos apylinkės teismo slenkstį, interesus, bet ne „Ronier development“ kreditorių.
Likusiais ieškiniais prašoma, kad turtinę žalą „Hoja electronics“ atlygintų buvusi bei dabartinė jos direktorė ir turto administratorė, parašiusi prokuratūrai pareiškimą dėl galimo milijoninio vekselio suklastojimo. Visos jos – liudytojos jau minėtoje teismui perduotoje byloje, kuriam A.Radavičius net nesiteikė pranešti, kad dabar jis – „Ronier development“ teisių perėmėjas, dėl to bylos nagrinėjimas be jo negalimas.
Pagal A.Radavičiaus dūdelę šokantys Kauno teismai jo prašymus areštuoti jau minėtų baudžiamosios bylos liudytojų turtą patenkino.
Tačiau ir tai – dar ne viskas: A.Radavičius minėtus savo ieškinius rašo ir „Hoja electronics“ vardu, nieko su šia nederinęs. Nors, jam tapus „Ronier development“ teisių perėmėju, automatiškai apribotos ir jo teisės į „Hoja electronics“.
Komentaras
Aidas Petrošius
Registrų centro atstovas spaudai
Galiojantys įstatymai nenumato prievolės, registruojant Juridinių asmenų registre pakeistus įmonės duomenis, įrodyti akcijų įsigijimo faktą. Laikomasi išankstinės prielaidos, kad visi jų dalyviai veikia sąžiningai. Nors, mano duomenimis, UAB „Hoja Electronics“ buvo ne pirmas ginčytino akcijų ir bendrovės valdymo perėmimo atvejis. Tačiau mėginimai nusikalstamais būdais perimti įmonių valdymą Lietuvoje labai reti. Per pastaruosius dvejus metus daugiau nieko panašaus girdėti neteko.
Siekiant iš esmės išspręsti neteisėto akcijų ir įmonių valdymo perėmimo problemą, pirmiausia reikėtų pakeisti akcijų perleidimo ir akcininko teisių atsiradimo momento nustatymo tvarką. Šiuo metu duomenys apie akcijų perleidimą ir akcininkų pasikeitimus tvarkomi įmonių viduje. Teisėsaugos institucijoms šie procesai yra „nematomi“, kol Registrų centrui nepateikiami duomenys apie pasikeitusius kapitalo savininkus. Esant tokiam reglamentavimui, neįmanoma jokia prevencija.
Šią problemą būtų galima išspręsti įsteigus valstybės tvarkomą akcininkų registrą, kuriame būtų fiksuojami visi akcijų perleidimo sandoriai, ir teisės aktuose nustačius, kad akcininko teisės atsiranda tik po jo įregistravimo tokiame registre. Ši idėja jau apie dešimtmetį svarstoma valstybės institucijose, tačiau be didesnio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio jos įgyvendinimo gali tekti ilgokai laukti.
Naujausi komentarai