VDU bibliotekai suteiktas L. Donskio vardas

Simboliniai ženklai

"Ši vieta nėra atsitiktinė. Ji simboliškai ir labai artima Leonido meilei – V.Putvinskio gatvei, kurioje profesorius gyveno daugelį metų, – į bibliotekos erdvėse susispraudusius šviesuolio bendražygius, bendraminčius, bičiulius, jauniausius akademinės bendruomenės narius ir priekyje visų stovinčią velionio žmoną Jolantą šiandien kreipėsi Tarptautinių ryšių prorektorė, Lietuvių kalbos katedros profesorė Ineta Dabašinskienė. – Leonido netektis užgriūva, tačiau lieka viltis, kad balsas ar balsai, kurie dingo šioje spengiančioje tyloje, bus garsesni, o mes, akademinė bendruomenė, sakysime ir skleisime idėjas nebijodami ir nesusigūžę. Prisiminsime, kas yra universitetas, kokios pamatinės jo teisės, laisvės ir vertybės. Įsisąmoninsime, kad ateitį turime kurti mes patys, o ne politikai."

Bibliotekos vadovei Linai Bloveščiūnienei ir VDU rektoriui Juozui Augučiui perkirpus simbolinę juostą, projektoriaus ekrane prabilo VDU garbės daktaras, prezidentas Valdas Adamkus.

"Pačio pirmo susitikimo metu pajutau intelektinę jėgą, kuri įkvėpė žmones mokslo ir visuomeniniam darbui, bet, svarbiausia, ji įkvėpė bendravimui su kitais žmonėmis. Štai toks man yra Leonidas, kurio kitaip neįsivaizdavau", –įrašytame sveikinime prisiminimais dalijosi V.Adamkus. Kadenciją baigęs prezidentas pabrėžė, kad Lietuva neteko didžio žmogaus ir vylėsi, kad jo pėdomis seks jaunimas, kuriam L.Donskis skyrė itin daug dėmesio.

Tiki jaunąja karta

Studentus būti tokiais kaip profesorius, o knygomis žavėtis labiau nei naujienų srautais ar trumpalaikėmis sensacijomis kvietė ir VDU rektorius J. Augutis.

"Šiandien ypatinga diena ne tik todėl, kad universitetas žymi savo gimtadienį. Ne tik todėl, kad Valstybės atkūrimo minėjimo išvakarės ir net ne todėl, kad bibliotekai suteikiamas šis vardas. Tai žymiai daugiau. Tą patį galiu pasakyti ir apie Leonidą, kuris buvo ne tik profesorius, ne tik mąstytojas ir intelektualas. Jis buvo žmogus, atvėręs plačius kelius į Lietuvą ir universitetą tokiems žmonėms kaip Zygmuntas Baumanas ar Tomas Venclova", – profesoriaus indėlį į akademinės bendruomenės stiprinimą priminė J.Augutis. – Taiklu tai, kad jis persikelia čia, kur toliau bus tarp mūsų ir jaunimo. Kur toliau darys tai, ką darė būdamas gyvas."  

Kalbėtis su L.Donskiu kvietė VDU profesorius Gintautas Mažeikis. Galiausiai, šviesuolio žodžiais prabilo jaunimas.

"Svarbu nuolat skaityti pačias geriausias knygas", – studentai mokė susirinkusiuosius.

Profesoriaus stendas

Per savo gyvenimą L.Donskis parašė apie pusšimtį monografijų, daugiau nei pusę tūkstančio įvairių straipsnių ir knygų. Dalį jų bus galima rasti ir naujoje bibliotekoje, kur įrengtas specialus profesoriaus stendas. Jame – "Tapatybė ir laisvė", "Galia, vaizduotė ir atmintis", "Paralelinės tikrovės", "99 Baltijos istorijos" ir kiti leidiniai, laukiantys savojo skaitytojo.

"Reikia grįžti prie pamatinių ir esminių skaitymų. Į rankas paimti, atsiversti ir skaityto Šekspyri, Servantesą, Makiavelį, o taip pat Venclovą, Milošą ir, žinoma, Donskį, nes tikime, kad knygos mus augina", – apžiūrėti naująsias erdves kvietė VDU prorektorė I.Dabašinskienė.

L.Donskio bibliotekoje sukaupta per 25 tūkst. atvirai prieinamų leidinių. Savo žaliąja koncepcija išsiskiriančiame pastate įrengta kone pusantro šimto darbo vietų, dalis jų – kompiuterizuotos, taip pat yra poilsio zonos ir  vietos, pritaikytos neįgaliesiems.

Bibliotekoje kaupiami studijoms ir mokslinei veiklai skirti socialinių ir humanitarinių mokslų leidiniai.