- Edita Radzevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po paskelbtos publikacijos apie tai, kaip po anoniminio skambučio iš kauniečių Eglės ir Gintaro šeimos paimti du mažamečiai vaikai, „Kauno dienos“ redakciją pasiekė įvykį mačiusių liudytojų pasakojimas.
Anot jų, nieko baisesnio gyvenime neteko matyti. Teisininkai taip pat šioje istorijoje mato didelę institucijų savivalę.
Paėmė vaikus
„Kauno diena“ skelbė Panemunėje gyvenančių Eglės ir Gintaro istoriją, kuomet po pasivaikščiojimo Panemunės šile, šeima neteko dviejų vaikų – trijų metų mergaitės ir dviejų berniuko.
Viskas vyko praėjusį mėnesį, kai mama su vaikais išėjo į šilą pasivaikščioti, tačiau berniukas staiga pradėjo bėgti. Mama norėdama jį sudrausminti, pliaukštelėjo per rankas. Tai matęs praeivis paskambino policijai ir mama buvo sulaikyta, o tėvui teko vežti vaiką į ligoninę tam, kad būtų patikrinta, ar nėra smurtinių žymių. Nieko neradus, vaikų teisių specialistai vis tiek atėmė vaikus.
Sukrėtė įvykis
Paimtų vaikų istorija sukrėtė ne tik tėvus, bet ir įvykį mačiusius kauniečius. Atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės baisėjosi vaikų teisių specialistų veiksmais ir matytą vaizdą apibūdina kaip vieną baisiausių, kokį tik yra matę.
Neatrodė, kad bandoma padėti vaikui – susidarė įspūdis, kad vaiką norima pagrobti ir jis verkia.
„Važiavome pro šalį ir pamatėme, kad ant šaligatvio vyksta kažkas keisto. Pirmas įspūdis buvo toks: stovi vyras, rankose laiko vaiką, šis stipriai įsikibęs ir verkia, o šalia stovintis vyras ir moteris bando tą vaiką iš jo jėga atimti. Tai pamatę sustojome, išlipome iš automobilio ir nuėjome pasiaiškinti, kas vyksta. Dar keli praeiviai taip pat buvo sustoję, nežinojo, kas čia vyksta. Tai ką matėme, sukrėtė ir mane, ir žmoną. Atrodė, kad vyksta kažkas nerealaus. Neatrodė, kad bandoma padėti vaikui – susidarė įspūdis, kad vaiką norima pagrobti ir jis verkia. Buvo gaila vaiko, nes jis apsikabinęs, o jį bando atimti. Tai yra labai žiauru, kaip kokiame siaubo filme“, – apie įvykius A. Juozapavičiaus prospekte pasakojo kaunietis Dainoras Lukas.
„Kauno diena“ primena, kad tėvas tuo metu su vaiku jau buvo po gydytojų apžiūros ir su pareigūnais važiavo į namus. Tačiau jam pasidarė bloga, o automobilyje pradėjo verkti sūnus, todėl pareigūnams sustojus, jis paėmė vaiką ant rankų ir apimtas streso, šaukė žmonių pagalbos.
Anot įvykio liudininko, vaiko teisių specialistai nė nebandė nuraminti vaiko ir tėvo, priešingai – kėlė dar didesnį stresą. „Žmona priėjo prie tėvo ir pradėjo jį raminti, sakė, kad galbūt galima susikalbėti ir viskas bus gerai. Vyras kiek nusiramino ir nuėjo į automobilį atsisėsti“, – toliau dėstė D.Lukas.
Pirmadienį spaudoje pasirodžius straipsniui, kurioje savo situaciją papasakojo tėvai, iš kurių atėmė vaikus, kauniečiai pripažino, kad stresinėje situacijoje nepagalvojo, jog reikia viską įamžinti. Tai būtų padėję ir kitiems pamatyti, kaip dirba institucijos ir kaip drastiškai bandoma atimti vaikus.
„Gailiuosi, kad turėdamas telefoną, sutrikau ir visko nenufilmavau, dabar niekam nekiltų klausimų, kas ir kaip bandė vaikui padėti. Pasimečiau, nes vienas vyras buvo labai agresyvus ir vėliau paaiškėjo, kad jis vaiko teisių apsaugos darbuotojas. Negalėjome ramiai užmigti, skambinome įvairiais vaikų teisių apsaugos tarnybos kontaktais, niekas nekėlė. Po kiek laiko atsiliepė atstovė ir gavome atsakymą, kad buvo elgiamasi tinkamai ir pagal taisykles, tad viskas padaryta gerai, niekas nenukentėjo, tačiau šiandien skaitome, kad nebuvo viskas gerai, kaip bandoma pateikti“, – sakė vaiko paėmimo proceso liudininkas.
Institucijų savivaliavimas
Šeimos tragediją perskaitę teisininkai taip pat negalėjo patikėti, kad tai iš tiesų vyksta teisinėje valstybėje. Anot jų, atimti vaikus dėl pliaukštelėjimo per rankas yra neadekvati vaiko teisių apsaugos tarnybos reakcija.
„Pirmas momentas yra valdiškų institucijų reakcijų neadekvatumas. Kiekvienas asmuo turi teisę pranešti apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar teisės pažeidimą. Mane nustebino reakcijos laikas ir sankcijos. Šioje situacijoje atimami vaikai ir mama sulaikoma 48 valandoms, kas yra radikali ir kraštutinė priemonė. Taip elgiamasi su asmenimis, kuriuos reikia izoliuoti, nes jie yra pavojingi arba būtina atlikti skubius veiksmus, kurių atlikti vėliau bus neįmanoma. Iš mano išvardintų požymių, nieko panašaus šioje situacijoje nebuvo“, – „Kauno dienai“ komentavo teisininkas Justas Jankauskas.
Taip elgiamasi su asmenimis, kuriuos reikia izoliuoti, nes jie yra pavojingi arba būtina atlikti skubius veiksmus, kurių atlikti vėliau bus neįmanoma.
Anot jo, nėra aišku, kodėl sankcijos pritaikytos ir tėvui, nes jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl smurtavimo. „Kodėl jis, kaip įstatyminis atstovas, negalėjo pasirūpinti vaikų interesais? Kodėl vaikai yra išplešiami iš savo gyvenamosios aplinkos ir perduodami svetimiems asmenims? Atrodo, kad šioje situacijoje niekas nepagalvojo apie vaikų interesus“, – toliau apie pažeidimus kalbėjo advokatas.
Pasak J. Jankausko, jei yra pagrindo manyti, kad su mažamečiais vaikais elgiamasi netinkamai, naudojama fizinė ar psichinė prievarta, tam, kad įvertinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų vaikai buvo žalojami, turėtų įsikišti vaikų teisių specialistai. „Jei yra nusikaltimo požymių, tik tada turėtų įsikišti policija. Juk jei vaikas mušamas, mėlynės per parą tikrai nedingsta. Todėl jei dalyvaujant vaikų psichologui, vaikų teisių specialistams būtų nustatyti smurto požymiai, tada būtų informuojama policija ir užsikurtų visas represinis aparatas. Motina galėtų būti atskirta nuo šeimos, tokia procesinė teisė yra, bet tam turi būti pagrindas“, – aiškino teisininkas.
Jam užkliuvo ir tai, jog vaiko teisių apsaugos specialistai pareiškė, kad mama buvo neblaivi, nors policija to nepatvirtino. Po gydytojų apžiūros taip pat nenustatyta jokių smurto požymių, todėl J. Jankauskui kyla klausimų, ar pats procesas nesukūrė vaikams didesnės žalos negu galimai pliaukštelėjimas per rankas.
„Čia pasigendu proporcingumo ir adekvatumo. Mano įsitikinimu, institucijos turėjo keletą skaudžių atvejų, kuomet buvo nereaguojama į sisteminius pranešimus ir pažeidimus. Vieni vaikai buvo mušami, bet niekas netikėjo darželio auklėtojomis, kiti nematė būtinybės inicijuoti procesų dėl ūmiai geriančio tėvo ir niekas netikėjo, kad jis gali vaikus į šulinį sumesti. Tai dabar yra kitas radikalus kraštutinumas, kai pasako, kad sumuštas vaikas ir tai tampa tiesa, o tėvai – nusikaltėliais. Tada institucijos dirba darbą, bet ne dėl to, jog rūpėtų vaiko interesai, bet dėl to, kad bijo dar vieno skandalo. Šioje minėtoje situacijoje, jei yra taip, kaip pasakoja tėvai, tai yra baisiausias pavyzdys, kaip yra pažeidinėjami vaikų interesai“, – nuomonę išsakė teisininkas J. Jankauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas iš pareigų atleido Kauno apylinkės teismo teisėją V. Jegorovienę7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo iš pareigų atleido Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją Vidą Jegorovienę. ...
-
Restauruojamo namo langus papuošė karikatūrų paroda7
Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių sankirtoje atgyja ilgus metus trūnijęs pastatas. Sutvarkius fasadą ir laukiant naujų darbų, savininkai sugalvojo laikinai papuošti pastato langus karikatūromis, tad fasado akcentais tapo karikatūri...
-
Prekybos centre „Savas“ nelieka „Rimi“ parduotuvės: jau aišku, kas bus vietoj jos42
Kauniečių pamėgtame prekybos centre „Savas“ laukia pokyčiai. Eina paskutinės dienos, kai čia dirba „Rimi“ parduotuvė. Kalbama, kad kitų metų pradžioje čia duris atvers „Maxima“. ...
-
Lietuvos „Carito“ vadovė: mūsų tikslas – kalbėti ne apie, o kalbėti su (interviu)16
Šiemet organizacija „Caritas“ Lietuvoje minėjo 35-erių metų jubiliejų nuo jos veiklos atkūrimo. Vien per šiuos metus „Caritas“ padėjo daugiau kaip 65 tūkst. žmonių. „Mūsų tikslas – kalbėti ne apie, ...
-
Kur sutiksite Naujuosius metus? Kaune!5
Ar esate girdėję posakį, kad kaip sutiksite Naujuosius, tokie ir bus visi metai? Kokių 2025 m. sau ir savo artimiesiems palinkėtumėte? Daugiau laiko sau? Daugiau laiko su artimaisiais? Įdomių, kūrybingų, pilnų atradimų, o gal tiesiog ramių, bet u...
-
Gatvės menas – laikina puošmena ar nesuprastas paveldas?1
Kauną būtų galima pavadinti tikru gatvės meno miestu. Pastatų sienas ir kitas viešąsias erdves čia puošia ne viena įspūdinga neofreska, dažną praeivį priverčianti bent trumpam stabtelėti. Piešinių tiek daug, kad netgi siūlo...
-
Statybos Kaune: kas laukia kitais metais?103
Šiemet Kaune netrūko darbo statybininkams, tokia pati tendencija išsilaikys ir kitąmet. „Mokslo sala“ jau atidaryta, pradėtų statyti tiltų darbai tęsis ir kitais metais. ...
-
Laukinių gyvūnų globos centras per metus pagalbą suteikė 2 tūkst. gyvūnų3
Sausį Kauno rajone atidarytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras per metus pagalbą suteikė beveik 2 tūkst. laukinių gyvūnų, ketvirtadalis jų – paleisti atgal į laisvę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras52
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
Vasarą – ne tik koncertai: istorinės lengvosios atletikos varžybos kelsis į Kauną4
Lengvosios atletikos elitas sugužės į Kauną. Birželio 18-ąją Dariaus ir Girėno stadione vyks Lietuvoje dar neregėtos pasaulio lengvosios atletikos asociacijos (World Athletics) kontinentinio turo varžybos – „Cosma“ taurė. ...