Tunelis Amaliuose: ar svajonė virs realybe?

Apie požeminę Amalių pervažą kalbama daug metų. Specialistai skaičiuoja, kad šis projektas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo brangus, bet jo nauda keleriopai pranoktų išlaidas.

Nuolatinės spūstys

Amalių pervaža Petrašiūnuose laikoma vienu iš didesnių automobilių spūstis sukeliančių taškų. Traukiniai pro čia prarieda kartais dažniau kaip kartą per valandą. Tada neišvengiamai nusidriekia ilgos mašinų virtinės. Dar didesnės eilės išsirikiuoja darbo dienomis rytais ir vakarais.

"Kasdien į darbą tenka išvažiuoti gerokai anksčiau, nes dažnai įstringu prie pervažos susidariusioje ilgoje automobilių eilėje, – kalbėjo prie užkardo sustojęs vairuotojas, Petrašiūnų gyventojas Algimantas Zabieliauskas. – Miesto valdžia turėtų pagalvoti, kaip aplenkti šį geležinkelio ruožą."

Kelia ir pavojų

Pasak Petrašiūnų bendruomenės centro vadovės Inos Kunavičiūtės-Mikučionienės, ši vieta akivaizdžiai prisideda prie mikrorajono taršos. "Be to, per pervažą į mokyklą vaikšto ir vaikai. Taigi ji yra pavojinga vieta gyventojams", – įsitikinusi I. Kunavičiūtė-Mikučionienė.

Iš tiesų Amalių pervažoje jau yra žuvęs ne vienas žmogus, bandęs pereiti bėgius atvažiuojant traukiniui.

Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas sakė neprisimenąs, kad šioje pervažoje būtų suknežintas automobilis, tačiau perspėja, kad tokia grėsmė visada yra. "Kituose rajonuose tokių įvykių, kai automobiliai dėl kokių nors priežasčių įstringa ant bėgių, užfiksuojama", – sakė jis.

Trūksta pietinio aplinkkelio

Per Petrašiūnus į kitus Kauno mikrorajonus arba sostinės link važiuoja daug automobilių iš Rokų, Vaišvydavos, kitų priemiesčio gyvenviečių, į pramonės įmones važiuoja sunkvežimiai. Atvykstant nuo greitkelio Vilnius–Kaunas per Amalius patogu  važiuojantiesiems į Garliavą, Panemunę, Marijampolę.

Kauno savivaldybė skelbia, kad didelio tranzitinio automobilių srauto padėtų išvengti Bendrajame miesto plane numatytas pietinis lankstas – naujas kelias, jungiantis Kauno hidroelektrinės tiltą ir Ateities pl.

"Manau, kad savivaldybė turi ginti pietinio lanksto poziciją. Esame pateikę Susisiekimo ministerijai savo argumentus ir prašymą finansuoti šį projektą, o šiuo metu laukiame atsakymo", – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Pasak jo, todėl Kauno valdžia abejingai žiūri į dar 2007 m. pasiūlytą tunelio po Amalių geležinkeliu idėją. Ją pasiūlė ir savo stebėjimų bei apskaičiavimo rezultatus pateikė viešoji įstaiga "Vilniaus metro". Šią savaitę pristatant Kauno keisto bendrąjį planą visuomenei, "Vilniaus metro" specialistai dar kartą pateiks savo argumentus.

Tunelio projekto pranašumai

Įstaigos "Vilniaus metro" valdybos pirmininkas Juozas Zykus pastebi, kad pietinio lanksto projektas yra daug sudėtingesnis nei tunelio įrengimas: čia tektų spręsti daug gamtosaugos problemų, nes kelias būtų tiesiamas per Kauno marių regioninį parką. Taip pat šis projektas būtų daug brangesnis nei statybos Petrašiūnuose.

"Mūsų įstaigos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai atlikome Amalių geležinkelio pervažos likvidavimo galimybių studiją ir pasiūlome daug realesnį problemos sprendimo būdą – įrengti keturių eismo juostų tunelį ir pėsčiųjų perėją", – tvirtino J.Zykus.

Bendras jo plotis būtų 20,8 m, iš jų pėsčiųjų takui skirta 3 m. Greitis tunelyje būtų toks pats kaip ir mieste – 50 km/val. Šiuo metu ir atidarytoje sankryžoje vairuotojai turi pristabdyti ir važiuoja tik 30 km/val., o tai irgi didina taršą, triukšmą, kai mašinos vėl įsibėgėja, taip pat gaištamas laikas, mažinamas eismo pralaidumas.

Įstaigos "Vilniaus metro" parengtoje studijoje minima, kad rūpesčių gali kelti ir Kauno hidroelektrinės tiltas. Jis tėra dviejų juostų. Juo gali važiuoti tūkstantis automobilių per valandą. Platinti tilto neįmanoma, todėl, jei didės automobilių srautai, gali kilti pralaidumo problemų. Jas dar paaštrins niekaip nepradedami nei pietinio aplinkkelio, nei Amalių pervažos likvidavimo projektai.

Investicijos atsipirktų

Pagal 2010 m. atliktus skaičiavimus tunelis kainuotų apie 10 mln. litų. "Pagal  skaičiavimus, kiek vairuotojai sugaišta laiko, ši suma atsipirktų per ketverius, o vėliausiai per aštuonerius metus", – tvirtino J.Zykus.

Pagal "Vilniaus metro" atliktą galimybių studijos duomenimis, pervažą kasdien kerta apie 11 tūkst. automobilių. Sudėjus laiką, kai stabdomas eismas dėl pravažiuojančių traukinių susidarytų apie kelias valandas per parą. Jas pavertus patiriamais laiko, degalų sąnaudų nuostoliais, susidarytų apie 3 mln. litų per metus. Nemažai vairuotojų specialiai daro ilgesnį lankstą bijodami įstrigti ties Amalių pervaža.

"Esant tokiam projekto efektyvumui, ES paramos fondai skiria apie 85 proc. paramos. Taigi miesto biudžetui tai kainuotų apie 1,5 mln. litų", – argumentavo J.Zykus.

Jo nuomone, tokį objektą galima bandyti statyti ir pritraukiant privataus kapitalo lėšas. "Mokami keliai, tuneliai Vakarų Europoje jau seniai yra įprastas dalykas", – sakė J.Zykus.

Pasak jo, tunelį būtų galima rausti nestabdant toje vietoje traukinių ir automobilių eismo. "Kadangi tunelis turėtų keturias eismo juostas, reikėtų platinti ir R.Kalantos g.  dalį", – kalbėjo specialistas.

Visi darbai, dokumentų derinimas užtruktų apie metus.

Tereikia politinės valios

Pritraukti ES paramą padėtų ir direktyva, kuri siūlo išvis atsisakyti vieno lygio geležinkelio pervažų Europoje. "Petrašiūnų, Garliavos, Panemunės gyventojai turėtų pareikalauti politikų paaiškinimo, kodėl ši direktyva nevykdoma", – mano J.Zykus.

Jo nuomone, įrengti tunelį buvo galima reikalauti ir iš įmonės "Lietuvos geležinkeliai". "Ši įmonė vykdo milijardo litų vertės projektą rekonstruojant geležinkelio ruožą Kaunas–Vilnius, kur traukinių greitis bus galimas iki 160 km/val. Vis dėlto ties Amaliais greitis liks 80 km/val., nes nuspręsta palikti vieno lygio pervažą, – apgailestavo J.Zykus. – Daromos pralaidos miško žvėrims, varliagyviams, nes miške šiuos darbus vykdyti lengviau ir pigiau nei prie judrių gatvių."

Keisti prioritetai

J.Zykus pastebi, kad politikai, skirstydami lėšas, dažnai neįvertina jų panaudojimo efektyvumo.

"Vienas tokių pavyzdžių – sostinėje, viaduko, kuris jungia Geležinio Vilko ir Goštauto g., statyba. Projektas kainuos 32 mln. litų, nors tame ruože važiuoja 2 tūkst. automobilių prie parą. 10 mln. litų Amalių pervažai likviduoti ir tuneliui, kuris duotų daug didesnę įvairiapusišką naudą, įrengti niekaip nerandama", – stebėjosi J.Zykus.

Jis mano, kad Kaune be reikalo apleistas ir kitas efektyviai eismą galintis pagerinti projektas. Jau daug metų yra parengtas tunelio po Gimnazijos g. projektas. Jis, kirsdamas Žaliakalnio šlaitą, jungtų Birštono g. su Vilijampolės tiltu. Taip nuo intensyvaus eismo būtų išvaduota Šv.Gertrūdos g., kurios didžioji dalis visiškai nepatraukli pėstiesiems, kartu ir verslui.