Traukiniu iš Kauno į Europą

Iš Kauno po dvejų metų traukiniais bus galima pasiekti įvairius Europos miestus. Ateityje numatyta, kad europinė geležinkelio vėžė pasieks  Latviją, Estiją ir Suomiją. Tai patvirtinta vakar savivaldybėje surengtoje diskusijoje dėl "Rail Balticos" plėtros.

Dvi dalys

"Rail Baltica" – strateginis ir ilgalaikis geležinkelio projektas, kurio tikslas – plėtoti susisiekimą tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių. Bendras šio projekto biudžetas siekia 3,6 mln. eurų.

Projektas padalytas į dvi dalis: "Rail Baltica 1" ir "Rail Baltica 2. Pirmoji geležinkelio atkarpa nuo Lenkijos nusidrieks iki Kauno, o ateityje ji turėtų būti pratęsta iki Talino.

Pasak susisiekimo viceministro Sauliaus Girdausko, darbai pajudėjo ir atkarpa Šeštokai–Mockava jau beveik pabaigta. "2015 m. europinė vėžė atkeliaus iki Kauno, tad galėsime pasiekti visą Europą", –  teigė viceministras.

Padaugės turistų

Prognozuojama, kad jau po dvejų metų Kaunas taps svarbiausiu Lietuvos geležinkelio transporto centru. Miestą ne tik pasieks europinė vėžė, bet iš jos bus galima važiuoti ir senąja.
"Kaunui ypač svarbūs keli aspektai. Vienas jų – smarkiai padaugės krovinių srautas, o tai padės užtikrinti Palemono viešojo logistikos centro plėtrą. Be to, tai palengvintų ir magistralinių kelių būklę. Kitas svarbus dalykas – laukiame, kad padaugės turistų, ypač iš Lenkijos ir Vokietijos. Tai būtų naudinga miesto verslininkams", – pastebėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Jam pritarė ir Europos komisijos direktorato atstovas Jamesas Pondas, kuruojantis "Rail Balticos" projektą.

"Tai tik dalis didesnio Europos projekto, kuriuo vėliau bus sujungtos Baltijos šalys ir Vokietija. Manome, kad įgyvendinus projektą Kaunas taps vienu iš svarbiausių transporto taškų, nes jis yra kryžkelė tarp keturių pasaulio krypčių", – sakė J.Pondas.

Pavyzdžiui, pastačius "Rail Balticos" vėžę iki Kauno, su vienu persėdimu Varšuvoje traukiniu bus galima pasiekti Bolonijos miestą Italijoje.

Atšakos nori ir Vilnius

Vakar diskusijoje dalyvavę valdžios atstovai stengėsi piešti šviesią "Rail Balticos" ateitį, tačiau į akis krito vėl kilę nesutarimai, per kuriuos miestus nuo Kauno nusidrieks naujasis geležinkelis.
Tai priminė ankstesnę situaciją, į kurią buvo įtrauktas ir Kaunas. Tuomet kai kurie įtakingi veikėjai dėjo visas pastangas, kad europinė vėžė aplenktų Kauną. To padaryti nepavyko. Tiesa, vėl pasigirdo svarstymų, kad nuo Kauno vertėtų tiesti europinės vėžės atšaką į Vilnių.

"Kauno dienos" kalbinti geležinkelio specialistai svarstė, kad toks pasiūlymas ekonomiškai nebūtų pagrįstas, nebent taip siekiama sumažinti Kauno kaip pagrindinio Lietuvos geležinkelių transporto centro įtaką.

Susikibo du miestai

Viceministras S.Girdauskas patvirtino, kad Lietuvoje ietys laužomos dėl tolimesnio eurovėžės maršruto nuo Kauno. Dabar dėl to itin aštriai susikibo Šiauliai su Panevėžiu.

Pagal amerikiečių korporacijos "Aecom" studiją numatyta, kad tokia vėžė eis per Panevėžį, tačiau valstybės patvirtintuose planuose ji turėtų pasiekti Šiaulius.

"Šiuo metu yra paskelbtas konkursas atlikti naują studiją, kuri atsakytų į šį klausimą. Reikėtų palaukti rezultatų, kurie turėtų būti jau šį rudenį", – sakė viceministras.

"Kauno dienos" žiniomis, spalį planuojama, kad su "Rail Baltica" susiję įvairių šalių specialistai ir politikai surengs išvažiuojamąjį posėdį, o traukinys iš Kauno pajudės į Taliną.

Pasiekė kompromisą

Vakar savivaldybėje kalbėta ir apie planuojamą steigti bendrą įmonę "Rail Balticos" projektui. Iš pradžių jai Lietuvos atstovai itin prieštaravo teigdami, kad sukurtos geležinkelių infrastruktūros niekam negali perduoti. Dabar lietuvių tonas suminkštėjo.

"Rugsėjo mėnesį susitarimą pasirašys visų trijų Baltijos šalių ministrai ir projektas įgaus dar didesnį greitį", – kad bus steigiama bendra įmonė, patvirtino viceministras S.Girdauskas.
Ateityje į šios įmonės veiklą turėtų įsijungti Suomija ir Lenkija.

Bendros įmonės steigimą ypač palaikė estai, teigdami, kad ji esą palengvintų ir statybą, ir galimybes panaudoti Europos fondų lėšas.

Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 2 d. dienraščio "Kauno diena" numeryje.