Tikslas – užkrėsti sveikatos virusu

Garbė politikams, kurie vis labiau rūpinasi visuomenės sveikata. Entuziastingas ES įpareigojimų vykdymas ir nacionalinės, regioninės iniciatyvos teikia vilties, kad bent ateityje būsime sveikesni.

Idėjos ir pritarėjai

"Šiandien akivaizdūs medicinos pasiekimai gydant ligonius. Tačiau, kai kalbama apie visuomenės sveikatos rodiklius, mokslas, analizuojantis ligų priežastis, medicinai skiria kuklesnį vaidmenį. Vis daugiau dėmesio skiriama sveikatai išsaugoti", – Raudondvaryje įvykusioje konferencijoje savo pranešimą pradėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Sveikatą stiprinantis Kauno regionas – ar einame teisingu keliu ir esame pasirengę naujiems iššūkiams? Tokiai temai nagrinėti buvo skirta beveik visa darbo diena. Sveikatos stiprinimo klausimus analizavo aukščiausio lygio sveikatos politikai – Nacionalinės sveikatos tarybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvos biuro vadovai, premjero atstovai, Lietuvos sveikatos mokslų, Lietuvos sporto, Vytauto Didžiojo universitetų profesoriai. Tai, kad ne tik mokslininkams, bet ir politikams rūpi visuomenės sveikata – milžiniškas žingsnis į priekį, teikiantis didelių vilčių, kad būsime sveikesni.

Kol kas garsėjame prasčiausiais sveikatos rodikliais. Iniciatyvos kurti sąlygas sveikatai stiprinti ėmėsi Kauno rajono politikai, inicijuojami savivaldybės gydytojo Romualdo Žeko.

"Taip jau atsitiko, kad beveik septynerius metus dirbęs Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovu grįžau dirbti Kauno rajono savivaldybės gydytoju. Patirtis įvairiose sveikatos sistemos grandyse ir žinojimas, kas daroma užsienio šalyse siekiant geresnės savo piliečių sveikatos, įtikino, kad sveikata priklauso ne vien nuo medikų. Neįtraukus kitų ūkio sektorių ir, svarbiausia, bendruomenės, negalima tikėtis sveikesnės visuomenės. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas iš pusės žodžio suprato idėją ir, būdamas Kauno regiono plėtros tarybos pirmininku, ją parėmė", – ištakas, kaip Kauno rajone kilo sveikatinimo sąjūdis, nurodo gydytojas R.Žekas.

Nuveikta jau nemažai

Sveikatą stiprinantis Kauno regionas tik prieš metus oficialiai pripažintas Pasaulio sveikatos organizacijos Sveikatą stiprinančių regionų tinklo nariu, tačiau nuveikta jau nemažai.

"Pirmųjų metų veiksmų plane buvo nutarta daugiau dėmesio skirti pasaulio praktikos patvirtintiems projektams – Sveikatą stiprinančių mokyklų, Sveikatą stiprinančių ligoninių, Bendruomenių aktyvinimo ir Sveikatos politikos regione formavimo", – pasakoja Kauno rajono meras V.Makūnas.

Paradoksaliai skambantį Sveikatą stiprinančių ligoninių projekto pavadinimą meras pakomentavo taip: dažnai tik susirgęs žmogus susirūpina savo sveikata, tampa imlesnis jos išsaugojimo žinioms. Jų turi suteikti sveikatą stiprinančios ligoninės, kuriose ypatingai rūpinamasi personalo kvalifikacija, darbo kokybe ir efektyvumu. Šia linkme jau žengti pirmieji žingsniai

Didžiausias sopulys – vaikai

Tai, kad nėra sveiki mūsų vaikai, bene skaudžiausias faktas, įpareigojantis politikus susirūpinti visuomenės ateitimi. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos duomenimis, visiškai sveikas tik kas dešimtas vaikas.

"Vaikai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. Reikia steigti ir plėsti nerūkymo, alkoholio nevartojimo zonas. Dalyvavimas sveikatą stiprinančių mokyklų projekte – tai įsipareigojimas skirti daugiau dėmesio sveikatai. Pasaulio praktika rodo, kad tokių mokyklų mokiniai sveikesni, turi mažiau žalingų įpročių. Deja, neseniai regiono organizuotame seminare iš aštuonių savivaldybių dalyvavo tik keli mokyklų direktoriai ir nebuvo nė vieno švietimo skyriaus vedėjo", – apmaudžiai kalba V.Makūnas.

Jo įsitikinimu, vaikai mokyklose maitinami prastai. Kauno rajono mokyklose, kaip ir anksčiau, gaminamas karštas maistas, veikia pieno, vaisių programa. Toks kelias, anot mero, yra teisingas.

LSMU profesoriaus Apolinaro Zaborskio duomenimis, Kauno regione sveikai maitinasi tik 35,4 proc. moksleivių, pakankamai fiziškai aktyvūs 55 proc. berniukų ir tik 35 proc. mergaičių. LSMU profesorius Antanas Goštautas pasidžiaugė, kad per pastruosius septynerius metus Kauno rajone sumažėjo pradedančių rūkyti mokinių. Psichotropinių medžiagų vartojama vis dar daug.

Aplinka ir fizinis aktyvumas

Tai, kad nuo supančios aplinkos žmogaus sveikata priklauso 20 proc., žinome seniai. Nuo 2011 m. Kauno rajone išduota 4 200 leidimų statybai, o Vilniuje – 3 200, ir tai, anot mero V.Makūno, liudija: čia žmonės nori gyventi, verslas – kurtis.

"Reikia, kad aplinka būtų saugi ir verslui, ir žmonėms. Savivaldybių urbanistikos ir aplinkos skyriai – ne mažiau už ligonines svarbios sveikatinimo institucijos. Priemiesčiai be žaliųjų rekreacijos zonų, gamyklos arti gyvenamųjų namų kvartalų yra nesuderinama su sveika aplinka. Sprendžiant šiuos klausimus pasigendama aplinkosaugininkų aktyvumo", – akcentavo V.Makūnas.

Ar visi suvokia sveikos gyvensenos svarbą? Ar ten, kur yra puiki infrastruktūra, gyventojai ja naudojasi?

Lietuvos sporto universiteto tyrimo duomenimis, apie 70 proc. visuomenės yra fiziškai neaktyvi. Svarbiausias uždavinys – pažadinti pasyviuosius, nes fizinis aktyvumas reikalingas kaip oras, vanduo, maistas. Kol kas net fizinio lavinimo pamokos mokykose, anot politikų, yra neefektyvios.

Sąlygos ir senatvė

Sveiką gyvenseną propaguojantis Kauno meras Andrius Kupčinskas vardija, kad mieste yra 65 km dviračių takų tinklas, įrengtos 28 lauko treniruoklių zonos, atvirose erdvėse yra 37 stadionai, 111 krepšinio aikštelių. Tiems, kuriems nepatogu naudotis sporto įrenginiais mieste, gali mankštintis namuose.

"Kaip puikų bendradarbiavimo rezultatą su Lietuvos sporto universitetu ir Nacionaliniu sveikatinimo institutu galiu pateikti internetu transliuojamų mankštų projektą, kurį labai pamėgo vyresnio amžiaus žmonės. Internetinis adresas persiunčiamas draugams kaip dovana", – pasufleravo Kauno rajono meras V.Makūnas ir paragino visus pakilti nuo kompiuterio, televizoriaus ir, pasiėmus dviratį, riedučius ar slides, išeiti į lauką nelaukiant, kol kas nors pakvies ar pastatys sporto sales ir baseinus.

Juolab juose reikia susimokėti už praleistą laiką. Nepaisant to, investicijos į savo sveikatą yra pačios pelningiausios.

Politikų tikslas – skleisti sveikatą stiprinančių bendruomenių tinklą. Vyresnio amžiaus žmonės, išėję iš savo namų į mankštai, bendravimui, meno terapijai skirtas erdves, gauna dar ir gerų emocijų. Regione vykdomas sveiko senėjimo projektas, kai trys žinomi krepšinio atstovai – treneris Vladas Garastas, krepšininkai Angelė Rupšienė ir Modestas Paulauskas – važiuoja į bendruomenes ir moko gyventojus judėjimo, sveikos veiklos ir džiaugtis šiais bei bendravimo malonumais, yra puikus pavyzdys, kad ir metams bėgant gyvenimas gali būti gražus.

Europos dokumentai įpareigoja

Sveikatos mokslininkų ambicijos pasiekti, kad Lietuvos žmonės būtų sveikesni, mūsų šalies vardą reabilituoja Europos kontekste.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė Irena Misevičienė, dalyvavusi neseniai Florencijoje vykusiame Europos sveikų regionų metiniame pasitarime, įsitikino, kad Geteborgo manifesto, kurį pasirašė ir mūsų šalis, įsipareigojimų vykdymas duos labai daug naudos.

"Šis dokumentas labai svarbus Sveikatą stiprinančio Kauno regiono plėtrai, nes jame didžiausias dėmesys skiriamas galimybių paieškoms kontroliuoti aplinkos, socialinių ir ekonominių veiksnių žalojantį poveikį sveikatai", – sako profesorė I.Misevičienė.

Geteborgo manifeste Europos valstybės narės įsipareigojo, kad solidarumas ir vienodas prieinamumas bus pagrindinės vertybės organizuojant ir finansuojant sveikatos sistemą. Pažangūs Lietuvos politikai savo regionuose manifestą sėkmingai vykdo, nes būtent jie, teigiama dokumente, yra pakankamai arti savo gyventojų, kad galėtų įsiklausyti, ką jie sako, ir pamatyti, ko jiems reikia.

Ragina keisti teisės aktus

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, LSMU profesorius Juozas Pundzius vietos savivaldos politikus kviečia eiti kartu. Profesorius bendražygių mato Kauno krašte.
"Kauno regione sukoncentruotas intelektualinis visuomenės sveikatos ir sveikatos ekspertų potencialas. Jis gali reikalauti iš valstybės ir savivaldybių kurti žmogaus sveikatai palankiausią infrastruktūrą. Galimybės, kad greitu laiku tai pavyks įgyvendinti Lietuvoje, abejotinos, bet Kauno regione matau optimistiškesnę perspektyvą", – dalijosi mintimis profesorius J.Pundzius.

Moksliškai pagrįsti sveikos gyvensenos motyvacijos koncepciją ir pagal ją keisti įstatymus bei teisės aktus – tokią išeitį gerinti visuomenės sveikatą mato Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius J.Pundzius.

Kauno rajono mero V.Makūno nuomone, nors prekybos rūkalais, alkoholiu ribojimas ir mažina įplaukas į biudžetą, ligonių gydymas iš jo pareikalauja daug daugiau. Kauno rajono savivaldybei du milijonus litų išleidus 24 aikštelėms įrengti, jose sveikatą gali stiprinti daugiau kaip 10 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų. Kiek kainuotų jų gydymas? Tai – retorinis klausimas.

Pats meras V.Makūnas sakė kiekvieną rytą dalį kelio į darbą eina pėsčias, kas vakarą su žmona ir sūnumi – pasivaikščioti. Vasarą važinėja dviračiu. Tai, įsitikinęs politikas, suteikia jam jėgų.

"Nuo kasdienės įtampos kupino darbo sveikas nebūsi, bet jaučiuosi gerai, galiu dirbti", – paklaustas apie savo sveikatą, atsakė V.Makūnas.