Su „Kauno energija“ kovoja naujais ginklais

"Kauno energijos" sąskaitų nuo pat buto įsigijimo neapmokantis Arūnas Banaitis, pasitelkęs tarptautinį tribunolą, įrodinėja, kad negali mokėti, nes nėra šilumos tiekimo sutarties. "Ar galiu būti skolingas, jei nesusitarėme dėl paslaugos?" – teismo klausė vyras.

Tarptautinis užnugaris

"Kauno diena" yra rašiusi apie pavienių butų savininkų bandymus atsijungti nuo juos prisirišusios centrinio šildymo sistemos. Tokia galimybė yra numatyta, tačiau įvykdyti visas sąlygas, kad atsijungimas būtų teisėtas, yra labai sunku. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad to padaryti beveik neįmanoma.

A.Banaitis pasuko kiek kitokiu keliu – bando įrodyti, kad "Kauno energijos" pateikta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis yra neteisėta. Jis nenori atsijungti nuo tinklų, tačiau reikalauja pataisyti sutartį taip, kad jos sąlygos būtų priimtinos. Tą vyras daro pasitelkęs tarptautinį užnugarį – Tarptautinį prigimtinės teisės tribunolą. Byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.

"Šį kartą "Kauno energijai" yra ypač įdomu bylinėtis, nes tai vyksta stebint visai Europai, o gal ir už jos ribų", – sakė teisme A.Banaitį atstovaujanti tribunolo atstovybės Lietuvoje vadovė Lina Helstein.

Jos teigimu, A.Banaitis pasiruošęs tuoj pat susimokėti, vos tik bus aptarta ir pasirašyta teisėta pirkimo–pardavimo sutartis vietoje siūlomos dabartinės, kuri "vergais padarė visų daugiabučių savininkus".

"Prigimtinės teisės pagrindu yra sukurti daugumos valstybių teisiniai pagrindai ir įstatymų kodeksai. Šios teisės niekam nevalia paminti", – kalbėjo tribunolo atstovė.

Į derybas nesileido

Viskas prasidėjo, kai prieš šešerius metus įsigijęs butą Baltų pr., Kaune, A.Banaitis iš karto kreipėsi į įvairius jam reikiamų komunalinių paslaugų teikėjus. Vienas iš tokių – "Kauno energija". Bendrovė teikia šilumos energiją visam daugiabučiui, kuriame yra kauniečio butas.

Daugeliu atvejų sutarties su "Kauno energija" pasirašymas tampa tiesiog formalumu. "Žmonėms tiesiog paduodama jau paruošta standartinė sutartis, jie ją, dažnai net neskaitę, pasirašo ir moka tiek, kokią sąskaitą jiems pateikia. Tą patį siūlė daryti ir man", – pasakojo vyras.

Nepasidavęs spaudimui A.Banaitis nusprendė įsigilinti į sutartį. Kai kurie jos punktai vyrą šokiravo. "Ją pasirašyti būtų tikra beprotybė, tai žmonių išnaudojimas. Žinoti, už ką moki, yra kiekvieno iš mūsų konstitucinė teisė. Sutartyje apie tai parašyta labai miglotai", – įvertino kaunietis.

Jis vardijo, kad jam pateiktoje sutartyje nebuvo nurodyta atsijungimo sąlygų, taip pat konkrečiai nenurodyta, nuo kurios šilumos tinklų vietos prasideda buto savininko atsakomybė ir pan.

"Man buvo aiškinta, kad vartotojas yra namas, o butų savininkai yra bendrai atsakingi už šilumos sistemos dalį nuo įvado į namą iki butų. Bet "Kauno energija" su mūsų daugiabučiu nėra sudariusi kolektyvinės sutarties", – trūkumus vardijo kaunietis.

A.Banaitis teigia, kad buvo nusiteikęs susitarti taikiai. Per įstatymų numatytą terminą "Kauno energijai" pateikė atsakymą, kodėl negali pasirašyti tokios sutarties, ir paprašė pakoreguoti kai kuriuos punktus, kad sutartis, jo nuomone, garantuotų vartotojui atsijungimo ir kitas laisves, aiškiai išdėstytas Civiliniame kodekse.

Vyras liko nesuprastas. "Man paaiškino, kad sutartis yra patvirtinta įvairių instancijų ir niekas jos nesiruošia keisti. Vienu žodžiu, buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį ir daugiau nekelti nereikalingo triukšmo – neva tuo vis tiek nieko nepasieksiu", – kalbėjo A.Banaitis. Beje, sutartį "Kauno energija" jam pasirašyti pateikė atgaline data.

Nesutiko, bet sutiko?

Nuo to laiko praėjo šešeri metai. Sutartis nepasirašyta iki šiol. Visus tuos metus buto radiatoriai šilo, iš čiaupų bėgo karštas vanduo. "Kauno energija" už tai vis siuntė sąskaitas. Bendrovės skaičiavimais, yra susikaupę daugiau kaip 10 tūkst. eurų skolos.

"Kaip žmogus gali būti skolingas, jeigu nesutiko, kad paslauga būtų teikiama jam nepriimtinomis sąlygomis?" – klausė A.Banaitis.

"Kauno energija" teigia, kad sutartį A.Banaitis vis dėlto sudarė, tiesa, ne rašytinę, bet konkliudentiniais veiksmais. Neva norą gauti "Kauno energijos" paslaugas A.Banaitis išreiškęs savo elgesiu, kuriame bendrovė įžvelgusi kauniečio valią sudaryti sandorį.

Ar A.Banaičio norą gauti paslaugas "Kauno energija" suprato iš to, kad jis nurodė jam siūlytoje sutartyje pastebėtus trūkumus, kad aiškiai ne kartą pabrėžė jam pateiktos sutarties nepasirašysiąs ir kad paslaugų tokiomis sąlygomis nepageidaująs?

Naudoja psichologinį spaudimą

Nesulaukusi, kol bus apmokėta už oficialiai neužsisakytas paslaugas, "Kauno energija" A.Banaičiui pagrasino atjungti karštą vandenį. Du kartus buvo siųstas įspėjimas. Abu kartus į jį gautas atsakymas.

"Kol nesibaigė byla ir kol nepasirašyta sutartis, neturiu pagrindo teisėtai susimokėti teisėtą sumą", – persakė A.Banaitis.

"Kauno energijos" darbuotojai bandė jį palikti be karšto vandens. "Kai jie lankėsi, manęs nė karto nebuvo namuose. Beje, o kodėl norėjo atjungti tik karštą vandenį? Tegul nutraukia visas savo paslaugas", – siūlė A.Banaitis.

"Jeigu atjungiama tik dalis paslaugų, tai jau yra psichologinis spaudimas, o tai yra neleistina priemonė", – į pokalbį įsijungė A.Banaitį teisme atstovaujanti L.Helstein.

Iki Konstitucinio Teismo

L.Helstein įsitikinusi, kad ši byla taps svariu įrankiu kovojant su energetikų savivale.

"Lietuvos teismai yra išmokę spręsti bylas jiems įprastu būdu. Paprastai šilumos tiekėjas teikia ieškinį dėl vartotojo įsiskolinimo. Teismas tai iš karto traktuoja kaip skolą, nesigilina į įsiskolinimo priežastis, kaip jis atsirado. Nei vienas teismas, nei vienas teisėjas per šiuos metus nėra kėlęs klausimo, ar būtina rašytinė sutartis tarp bendrovės ir vartotojo, ar ne", – pastebėjo Tarptautinio prigimtinės teisės tribunolo atstovė.

Anot jos, skola atsiranda nuo to momento, kai šalys susitaria dėl paslaugos ir pasirašo sutartį, o ne anksčiau.

L.Helstein teigė, kad prie bylos nori prisijungti daugiau žmonių, nepatenkintų esama situacija. Ji tikisi, kad su pasaulinės teisių teisėjų, bylininkų, prokurorų ir intelektualų tarptautinės organizacijos pagalba byla pasieks Lietuvos Konstitucinį Teismą. "Pagaliau bus prisiminta, kad be teisių paliktas šilumos vartotojas iš tiesų yra reali jėga, o ne tik apsileidęs šilumos tiekėjas, kuris tiek išsipūtė, kad keldamas kainas, nesigėdija viduryje žiemos pievelę virš trasų auginti visų vartotojų akivaizdoje ir jų sąskaita", – teigė L.Helstein.

Prašo trasų ekspertizės

A.Banaitis teisme bando aiškintis ir tai, ar esami šilumos vartotojai nepermoka už paslaugas. Jis teismo prašo paskirti nepriklausomą teismo patvirtintą ekspertą, kad šis nustatytų, kiek šilumos trasose Kaune susidarantys šilumos nuostoliai viršija leistinas šilumos nuostolių normas ir ar šie nuostoliai yra įskaičiuojami į tiekiamos šilumos kainų įkainius. Vyro teigimu, Skandinavijos šalyse, kurių klimato sąlygos panašios į Lietuvos, į sąskaitą leidžiama įtraukti ne daugiau kaip 10 proc. trasų faktinių šilumos nuostolių.

Tai, kad šilumos techniniai nuostoliai egzistuoja, patvirtina ir žiemą matomos šilumos trasų paklojimo vietos – tose vietose būna nutirpęs sniegas. Tai matyti ir dar 2011 m. A.Banaičio užsakymu atlikta šiluminių trasų termovizinės analizės ataskaitoje, kur žiemos metu virš šiluminių trasų ant žemės paviršiaus temperatūra vietomis siekia net iki 17 laipsnių šilumos.

Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK), paprašytos nurodyti, kiek šilumos techninių nuostolių, kaip neišvengiamų, yra įskaičiuojama į vartotojams tiekiamos šilumos energijos kainą, atsakymo teismas dar nesulaukė.