Stoties turgaus niekas neperka: kvepia sąmokslu?

Stoties turgus veikia pelningai, o nebaigtų statyti jo pastatų vertė gali siekti net 10 mln. litų, tačiau niekas nenori mokėti 5 mln. litų už savivaldybei priklausantį 51 proc. turgaus akcijų paketą. Kas tai: iškrypusi rinka ar neskaidrūs susitarimai?

Stoties turgus veikia pelningai, o nebaigtų statyti jo pastatų vertė gali siekti net 10 mln. litų, tačiau niekas nenori mokėti 5 mln. litų už savivaldybei priklausantį 51 proc. turgaus akcijų paketą. Kas tai: iškrypusi rinka ar neskaidrūs susitarimai?

Aukcionai – lyg užkeikti

Šią vasarą Kauno miesto savivaldybė jai priklausančias Stoties turgaus akcijas į aukcioną išgrūdo 11 kartą. Paprašyta rekordiškai mažai – 5 mln. litų, tačiau atsikratyti 51 proc. bendrovės akcijų nepavyko ir šįkart. Privatizavimo komisijos pirmininko Židrūno Garšvos nuomone, atėjo metas smarkiai sumažinti akcijų paketo kainą.
"Komisijoje buvome nusprendę, kad dar kartą pabandome akcijas parduoti už 5 mln. litų, o nepavykus kainą nuleisime mažiausiai milijonu. Manau, kad komisija tokiam siūlymui gali pritarti vienbalsiai", – svarstė Ž.Garšva.

Privatizavimo komisija dėl Stoties turgaus akcijų paketo kainos turėtų tartis rugsėjį, tačiau jau dabar aišku, kad pastebimai jos apkarpyti niekas neleis.

Miesto meras Andrius Kupčinskas anksčiau sakė neatmetantis galimo sąmokslo – specialaus aukciono boikoto galimybės laukiant, kol akcijų paketo kaina smarkiai sumažės. Apie tokią galimą versiją prisipažino galvojantis ir savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Jis taip pat teigė, kad kainos mažinti niekas neskubės.

"Nesinori už dyką parduoti", – sakė D.Ratkelis.

Balastas – pastatas

Nebaigtas statyti Stoties turgaus pastatas vienu metu yra ir didžiausias įmonės turtas, ir didžiausias galvos skausmas. Stoties turgaus direktoriaus Sauliaus Tumonio teigimu, nebaigta statyba sudaro daugiau nei 90 proc. įmonės turto. Apytiksliais skaičiavimais, prie Šiaulių g. prisišliejusios nebaigtos statyti naujos turgavietės griaučiai gali būti verti kone 10 mln. litų. Vis dėlto direktorius teigia, kad šis įmonės balanse esantis lobis jo nedžiugina.

"Tą pastatą reikia prižiūrėti, sklype žolę pjauti, už jį mokėti ir žemės, ir nekilnojamojo turto mokesčius. Jis ne tik neuždirba pinigų, dėl jo lėšos tik prarandamos. Neįsivaizduoju, ką su tuo pastatu daryti. Prieš kelerius metus skaičiuota, kad statybai užbaigti reikia gal 33 mln. litų", – kalbėjo S.Tumonis.

Stoties turgaus direktorius savivaldybei pasiūlė, kaip galima būtų greičiau paspartinti akcijų pardavimą: atskirai parduoti pastatą, o po to – verslą. Nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų įsigyti statinį, o turgų – tokios prekybos subtilybes išmanantys verslininkai.

D.Ratkelis teigė, kad savivaldybė su tokiu pasiūlymu sutiktų, jei savivaldybei liktų 51 proc. pastato pardavimo kainos. Gali būti, kad kiti akcininkai tam neprieštarautų, tačiau, regis, savivaldybė jais nepasitiki. Galimybę atskirai parduoti pastatą ir verslą svarstė specialiai suburta darbo grupė, kurios išvadas dabar narsto teisininkai.

"Jie suka galvą, kaip padaryti, kad savivaldybė būtų užtikrinta, jog pinigai įkris į jos sąskaitą. Pasirodo, teisiškai parengti tokį variantą nėra paprasta", – teigė D.Ratkelis.

Valdyboje – pato situacija

Jei pavyktų parduoti pastatą, pinigai už jį kristų į Stoties turgaus sąskaitą. Ką toliau su tais pinigais daryti, spręstų akcininkai. Taip, savivaldybė tuo metu savo rankose dar turėtų daugiausia akcijų – 51 proc. Vis dėlto toks paketas jokių reikšmingų galių valdant įmonę nesuteikia, nes bendrovės įstatuose nurodyta, kad sprendimus valdyboje galima priimti tik tuo atveju, jei jiems pritaria du trečdaliai valdybos narių. Svarbiais įmonės klausimais savivaldybės nuomonė su kitais akcininkais dažnai nesutapdavo, todėl esminių sprendimų priėmimas dažnai atsidurdavo aklavietėje. Pavyzdžiui, bendrovė veikia pelningai, bet savivaldybei nepavyksta gauti dividendų, nes tam, kad jie būtų išmokėti, nepritaria 49 proc. akcijų turinčių akcininkų atstovai.

"Turime daugiausia akcijų – 51 proc., bet savivaldybė net negali daryti įtakos valdymui", – aiškino savivaldybės Turto skyriaus Įmonių valdymo poskyrio vedėjas Vytautas Jurkevičius.

Tokia nenormali situacija greičiausiai ir atgraso potencialius savivaldybės turimų akcijų pirkėjus, kurie nežino, ar pavyks darniai dirbti su kitais akcininkais, valdančiais 49 proc. akcijų. Kitaip būtų sunku paaiškinti devynerius metus besitęsiančius nesėkmingus bandymus parduoti akcijas. Pradinė paketo kaina buvo 8,8 mln. litų. Prieš kelerius metus susidomėjimą akcijomis išreiškė trys verslininkų grupės. Viena jų pasiūlė daugiau nei 9 mln. litų, tačiau procedūra mirtinai įstrigo, aukciono rezultatai buvo anuliuoti, susidomėjimas akcijomis subliūško.

Kam naudinga?

Apie galimą specialų aukcionų žlugdymą kalbantys veikėjai užsimena, kad sumažinti  savivaldybei priklausančių akcijų vertę bene naudingiausia kitiems akcininkams. Nebrangiai savivaldybės akcijas įsigiję asmenys galėtų mėgautis visiška bendrovės kontrole.

49 proc. akcijų yra pasidalijusios dvi bendrovės: "Raidė" (36 proc. akcijų) ir "Trasanta" (13 proc.), kuriai vadovauja tas pats S.Tumonis.

"Ne, akcijų įsigyti negalvotume. Reikėtų skolintis pinigų, o prieš skolinantis reikia žinoti, kaip juos grąžinti. Iš turgaus veiklos grąžinti nepavyks, o dėl turto pardavimo niekas neaišku. Vien prognozėmis remtis negali", – kalbėjo S.Tumonis. Jis tikino nežinantis, kiek turėtų sumažėti savivaldybės akcijų paketo kaina, kad juo susidomėtų kiti akcininkai.

"Aš nesu akcininkas, tik jų samdytas direktorius. Akcininkų nuomonės nežinau, o pats pakankamų finansinių resursų neturiu", – į diskusijas nesileido S.Tumonis.

Kriminalinis kontekstas

Ryškiausia už likusių 49 proc. "Stoties turgaus" akcijų paketo stovinti figūra – Gintaras Skobas, labiausiai pagarsėjęs tuo, kad prieš porą dešimtmečių priklausė Kauną gąsdinusiai, žmones žudžiusiai banditų gaujai.

Prieš porą metų šis verslininku prisistatantis turtingas kaunietis vienos Italijos bendrovės atstovų buvo apkaltintas rezgantis aferą su buvusia EBSW galva Gintaru Petriku. Keistas sutapimas – praėjusiais metais į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi su EBSW sąsajų turėjusio Arūno Vilkelio vadovaujama bendrovė "Corporate Property Holding" (CPH), kuri už 51 proc. Stoties turgaus akcijų pasiūlė "Inkaro" stadioną. Be A.Vilkelio, po pasiūlymu pasirašė prieštaringai vertinamas Lietuvos futbolo federacijos vadovas Julius Kvedaras.

Pasiūlymo savivaldybė rimtai nė nesvarstė, nes iš esmės CPH stadione valdė tik buitinį ir ūkinį pastatus, porą šaudyklų ir sargo namelį. Visų šių pastatų plotas nesiekia 200 kv. m. O visos žemės savininkas – valstybė, ją CPH bendrovei išnuomojusi iki 2054 m.


Šiame straipsnyje: Stoties turgusaukcionasNT

NAUJAUSI KOMENTARAI

Savivaldybė

Savivaldybė portretas
Labai puikus rajonas stoties ypač turistus vakarais pavedžioti,romantika

Juozukas

Juozukas portretas
kaunas yra kaunas,amzinas bardakas vemt vercia,tarybinais laikais grazesnis buvo,paziurekit kas centre daros,tiek laisvu plotu zemes apleistu ,niekas nieko nedaro,BAISU!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių