Statant „Rail Balticos“ Kauno mazgą bus nusavinta daugiau kaip 200 sklypų ir 300 pastatų

„Pavesti Susisiekimo ministerijai ne vėliau kaip iki 2029 metų rugpjūčio 17 dienos įgyvendinti specialiojo plano sprendinius“, – nurodoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, kuris apima plano  įgyvendinimą bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

„Į Infrastruktūros vystymo plano sprendinius patenka 204 privatūs žemės sklypai, iš kurių numatoma panaudoti apie 39,1 ha žemės plotą“, – rašoma dokumente.

Visuomenės poreikiams taip pat gali būti paimta daugiau nei 320 įvairių pastatų, tarp jų – ir 25 gyvenamieji namai. Visi jie patenka į būsimo mazgo infrastruktūros vystymo teritoriją.

Į Infrastruktūros vystymo planu suplanuotos infrastruktūros teritoriją patenka 323 gyvenamosios bei negyvenamosios paskirties pastatai ir statiniai, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams.

 

„Į Infrastruktūros vystymo planu suplanuotos infrastruktūros teritoriją patenka 323 gyvenamosios bei negyvenamosios paskirties pastatai ir statiniai, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams. (...) Pastatai ribojasi su planuojamu geležinkelio keliu“, – aiškino projekto rengėjai.

Visuomenės poreikiams planuojama paimti 25 gyvenamuosius namus Kaune, taip pat – ūkinius ir komercinius pastatus, kiemo, sodo ir inžinerinius statinius, kitus objektus, priklausančius Kauno savivaldybei, įmonėms bei „Lietuvos geležinkeliams“.

Už „Rail Baltica“ statybas atsakingos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ teigimu, įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Specialiojo Kauno mazgo plano sprendiniai šiemet kovą pristatyti visuomenei.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.