Sprendimas, kuris padovanojo gyvybės stebuklą | KaunoDiena.lt

Sprendimas, kuris padovanojo gyvybės stebuklą

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Mantas Gintalas ir Marius Čeliauskas prie Kūčių stalo galės sėsti ramia širdimi – jie padarė gerokai daugiau nei gerą darbą. Vaikinai padėjo išgelbėti Valentino Sipavičiaus gyvybę.

Sukniubo manieže

Šį pirmadienį Kaune futbolo manieže nutikusį įvykį galima įtraukti į mokomuosius vadovėlius: kaip, laiku sutelkus sąmoningų piliečių ir medicinos darbuotojų pastangas, galima išgelbėti gyvybę.

Chronologija: 11.50 val. – skambutis į skubios medicinos pagalbos dispečerinę. Kviečiama greitoji pagalba į Aušros gatvėje esantį futbolo maniežą. Apie pacientą – žmogus nesąmoningas, nekvėpuoja, staiga įvykusi mirtis maždaug 65 metų vyrui. 11.57 val. greitosios medicinos pagalbos ekipažas buvo nelaimės vietoje.

"Ir ką jūs manote, pacientas buvo gyvas", – džiugia žinia dalijosi Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė. Situacija buvo tokia: vyras  laisvalaikiu atėjo pažaisti futbolą. Tik pradėjus žaidimą, jis parkrito, sustojo kvėpavimas, sustojo širdis. Kolegos atpažino, kad jo būklė – kritinė.

Po skambučio į dispečerinę, 11.51 val., greitosios pagalbos medikai pokalbio fone girdėjo, kaip išimamas defibriliatorius ir žmogus gaivinamas. Prietaisas parodė skilvelių virpėjimą. Vienintelė pagalba tokiu atveju – defibriliuoti pacientą. Gelbėti staiga mirusį žmogų puolė du jauni treneriai.

"Ką aš galiu pasakyti? Ačiū, – tarė Kauno klinikose šiuo metu gydomas V.Sipavičius. – Turiu telefono numerius, planuoju susitikti su tais treneriais. Visi sako, kad galiu švęsti antrą gimtadienį." 70 perkopęs V.Sipavičius visą gyvenimą mėgo sportuoti.

V. Sipavičius/Akvilės Snarskienės nuotr.

Profesionalus futbolininkas, senosios Lietuvos ledo ritulio rinktinės čempionas du kartus per savaitę kartu su kitais veteranais rinkdavosi žaisti futbolą. "Dar nespėjome pradėti žaisti, po apšilimo pajutau silpnumą. Atsitūpiau. Atsistojau, vėl pasidarė silpna. Atsitūpiau, ir viskas nutrūko", – tiek šio pirmadienio įvykio pradžios prisiminė V.Sipavičius.

Sugrįžęs į gyvenimą vyras save atmena jau tik greitosios pagalbos automobilyje. Stiprų infarktą išgyvenusį vyrą slauganti sutuoktinė Silvija šyptelėjo. "Sipavičius atsigavo", – šį sakinį radijo ryšiu išgirdo sutuoktinė, važiuodama kitu greitosios pagalbos automobiliu. Buvęs profesionalus sportininkas neslepia jau turėjęs sveikatos sutrikimų, tačiau jautėsi gerai. Abu su žmona svarstė, kad jei tą dieną jis namuose būtų buvęs vienas, šiandien galbūt būtų jau visai kitaip.

"Dėka tų vyrukų viskas taip ir įvyko. Širdingai dėkoju ir visiems gydytojams, ir kolegoms veteranams", – V.Sipavičiaus žodžius lydėjo sutuoktinės pastebėjimai, kad vyras dar ne iki galo suvokia, kas įvyko.

Iki treneriai atbėgo, V.Sipavičiui pagalbą suteikė bičiuliai Rimantas Cepovas ir Petras Artmanavičius. 

Tik esant tokiai situacijai ir gali atlikti testą – išdrįsi ar ne gaivinti žmogų.

Padėjo mokymai

Lemtingą dieną futbolą laisvalaikiu atėjusiam žaisti veteranui jo gelbėtojais tapę Nacionalinės futbolo akademijos treneriai prisipažino tik vakare suvokę, kas iš tiesų įvyko. Kitą dieną po gyvybės gelbėjimo operacijos jie sužinojo, kad futbolo manieže netikėtai susmukęs žmogus gyvas, operuotas ir saugus medikų ir artimųjų globoje Kauno klinikose.

Kuklinosi treneriai ir pasakoti apie to vidurdienio patyrimus, esą tai elementarus dalykas, taip pasielgtų kiekvienas. Norėtųsi tuo tikėti. Tik ar tikrai taip suskubtų pasielgti kiekvienas? O juk pirmosios minutės po infarkto pačios svarbiausios, suteikus pagalbą kone 70 proc. išauga tikimybė išgelbėti žmogų.

Šie treneriai nedvejojo. Praėjus kelioms dienoms M.Gintalas ir M.Čeliauskas kalbėdami "Kauno diena" paaiškino, kad dvejonėms nebuvo laiko, o drįsti ir pasiryžti padėjo žmogaus gaivinimo kursuose įgyta patirtis. Treneriai sutiko pasidalyti tos dienos prisiminimais.

M.Gintalui ir M.Čeliauskui gruodžio 18-oji buvo ne visai eilinė darbo diena – tądien buvo sutarę su kolegomis paminėti artėjančias Kalėdas, pasikeisti dovanėlėmis. Tačiau šventinę nuotaiką sutrikdė pagalbos šauksmas. Skubiai reikėjo gydytojo. Paaiškėjo, kad aikštelėje parkrito žmogus ir guli be sąmonės.

M.Gintalas ir M.Čeliauskas/Akvilės Snarskienės nuotr.

Mantas akimirksniu paskambino greitosios pagalbos numeriu ir, atidavęs telefoną šalia buvusiam kolegai, leidosi defibriliatoriaus. "Aš bėgu ir žiūriu – jau Mantas parbėga nešinas tuo aparatu", – pasakojo M.Čeliauskas.

M.Čeliauskas ėmėsi daryti krūtinės ląstos paspaudimus, o M.Gintalas įjungė defibriliatorių. "Aparatas nustatė, kad nėra širdies ritmo. Visi turėjo atsitraukti – įvyko elektrošokas. Pakeičiau bičiulį ir tęsiau krūtinės ląstos paspaudimus, kol žmogus atsigavo", – taip trumpai apie savo veiksmų seką, lėmusią išgelbėtą žmogaus gyvybę, pasakojo M.Gintalas.

Abu treneriai negalėjo pasakyti nei kiek laiko truko, kol atvyko specializuota pagalba, nei kiek užtruko, kol žmogus atgavo sąmonę. Abu buvo susikoncentravę į tai, ką darė. "Tik esant tokiai situacijai ir gali atlikti testą – išdrįsi ar ne gaivinti žmogų. Mane labai padrąsino Mantas. Kai pamačiau, kad ir jis bėga, nudžiugau, kad esu ne vienas. Mes seniai pažįstami, todėl ir dirbome kaip komanda", – sėkme su bičiuliu dalijosi M.Čeliauskas.

Apsisprendė anksčiau

Toks įvykis, pareikalavęs maksimalios koncentracijos, jaunų vyrų gyvenime buvo pirmas. "Čia ir Dievo pagalba. Kol dariau paspaudimus, Mantas prijungė aparatą, tačiau, kiek supratau, pirmąkart nepavyko. Tęsiau krūtinės ląstos paspaudimus, paskui Mantas perėmė, o aš pradėjau melstis ir prašyti Dievo pagalbos. Mantui tęsiant krūtinės ląstos paspaudimus, žmogus pradėjo kvėpuoti. Mes galime daryti, ką galime, geriausia, bet tik Dievas nusprendžia, ar tam žmogui duoti antrą šansą", – kalbėjo M.Čeliauskas.

Svarbiausia, kad vaikinai nesutriko ir žinojo, kaip teisingai gaivinti žmogų, naudotis defibriliatoriumi. Viso to jie išmoko kursuose.

"Iš esmės žmogus turi gerokai anksčiau apsispręsti, ką jis darytų esant kritinei situacijai. Mokymuose pasižadėjau sau, kad jei kada nors gyvenime bus tokia situacija, aš būtinai padėsiu žmogui. Tokie pasižadėjimai, matyt, lieką pasąmonėje, nes tuo metu nėra kada galvoti", – įsitikinęs M.Čeliauskas.

M.Gintalas patvirtino draugo žodžius: "Manau, kad gaivinimo pamokos davė pasitikėjimo ir drąsos, žinojome, ką daryti, žinoma, buvo stresas. Nesijautėme kaip gydytojai, kurie ateina ir žino, ką kaip daryti. Naudotis defibriliatoriumi nėra sunku, bet aš jau žinojau, kaip tai daryti, nereikėjo skaityti ir klausyti instrukcijų."

Kai treneriai patys analizavo savo veiksmus, įvertino per mokymus įgytą patirtį. Greitosios medicinos pagalbos dispečeris telefonu jiems dar tik dėstė, kaip įjungti aparatą, o vyrukai jau buvo pasiekę tašką, kai atliekamas elektrošokas. Operatyvus trenerių darbas užfiksuotas ir skubios pagalbos dispečerinėje.

Pasirūpino defibriliatoriais

Gaivinimo mokymai, kuriuos mini abu treneriai, vyko Lietuvos futbolo federacijos (LFF) iniciatyva. Federacija jau turėjo kelis signalus, kad aktyvus sportas rizikingas ne tik kojų ar rankų traumomis. 2016 m. balandį per LFF pirmosios futbolo lygos rungtynes tarp "Palangos" ir Alytaus "Dainavos" Klaipėdos dirbtinės aikštės stadione jau pirmojo kėlinio pradžioje palangiškių komandos futbolininkas Kęstutis Ivaškevičius sukniubo aikštėje susiėmęs už širdies.

Saugo komandos draugai nunešė žaidėją prie stadione budėjusio greitosios pagalbos automobilio, kur medikai keliolika minučių kovojo dėl jo gyvybės. Po keliolikos minučių K.Ivaškevičius pradėjo rodyti gyvybės ženklus. Netrukus jis buvo nuvežtas į Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninę. K.Ivaškevičiaus kelias valandas prabuvo ištiktas komos, tačiau atsigavo.

Iš esmės žmogus turi gerokai anksčiau apsispręsti, ką jis darytų esant kritinei situacijai.

Tų pačių metų spalį per Trakuose vykusias 1-osios lygos 27 turo rungtynes "Trakų B" komanda susitiko su Kėdainių "Nevėžiu". Tačiau vienas incidentas nustūmė futbolą į šalutinį planą. Pirmojo kėlinio 17 min. "Trakų B" ekipos puolėjas Matas Gudaitis netikėtai paprašė, kad būtų pakeistas, o po kelių dešimčių sekundžių sukniubo aikštės viduryje.

16-metis futbolininkas buvo praradęs sąmonę, mėginimai daryti dirbtinį kvėpavimą nepadėjo. Vis dėlto, naudojant elektrošoką, medikams pavyko atgaivinti futbolininką ir jis greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Santariškių klinikas.

Šie įvykiai paskatino federaciją rimtai pagalvoti apie galimybę suteikti būtiną, skubią ir kiek įmanoma kvalifikuotesnę pagalbą nelaimės atveju.

Šiandien Klinikose apie antrąjį gimtadienį prakalbęs V.Sipavičius įsitikinęs, kad defibriliatoriai turėtų būti masinių susibūrimų vietose. Antrą šansą gyvenimui gavęs vyras pritaria medikų mintims, kad pirmosios pagalbos kursai turėtų būti savaime suprantami ir privalomi kiekvienam.


Komentaras

Asta Krikščionaitienė

Gydytoja anesteziologė-reanimatologė

Europos gaivinimo tarybos gaivinimo instruktorė ir edukatorė

Žmogų futbolo manieže gaivinę treneriai buvo apmokyti pradinio gaivinimo veiksmų. Jie 2016 m. dalyvavo Krizių tyrimo centro organizuotuose praktiniuose pradinio gaivinimo mokymuose. Jei defibriliacija atliekama per pirmąsias 4 min. sustojus širdžiai, tikimybė išgelbėti žmogų siekia net 75 proc. Tačiau vien tik įsigyti aparatą nepakanka, reikia, kad būtų gaivinti mokančių žmonių, reikia, kad defibriliatorius būtų sujungtas su greitosios medicinos pagalbos dispečerine. Toks sisteminis požiūris šiuo atveju ir išgelbėjo gyvybę.

Suteikti pirmąją pagalbą lengva, jei žmogus praktiškai mokęsis pradinio gaivinimo veiksmų. Didelė problema Lietuvoje ta, kad pirmosios medicinos pagalbos sertifikatus galima nusipirkti praktiškai nesimokant. Jei žmogus tik teoriškai paklauso, kaip gaivinti, tačiau nesimoko pats, jis nelaimės atveju sutrinka. Stresas blokuoja mąstymą ir savo žiniomis esant kritinei situacijai gali ir nepasinaudoti. Reikia turėti įgūdžių.

Krizių tyrimo centro organizuojamų mokymų metu žmonės dirba sudarius fiziškai simuliuotas situacijas su individualiais gaivinimo manekenais ir mokymams skirtais automatiniais defibriliatoriais. Tokius mokymus baigusiam žmogui suteikti pagalbą nėra sunku.

Norėčiau pabrėžti, kodėl reikia skambinti numeriu 033. Juo žmonės prisiskambina tiesiai medikams. Paskambinus 033 atsiliepia apmokytas medicinos dispečeris, kuris staigios mirties atveju profesionaliai vadovauja gaivinimui, kol į įvykio vietą atvyksta medikų brigada. Svarbiausia, kad dispečeris niekada nepalieka pagalbą teikiančio žmogaus vieno.

Be to, dispečeris žino, kur viešose vietose yra išdėlioti defibriliatoriai. Jis šią informaciją suteiks pagalbą teikiantiems žmonėms. Svarbu pažymėti, kad futbolo manieže esantis defibriliatorius buvo radijo ryšiu sujungtas su GMP stotimi. Tai reiškia, kad GMP medikai gavo signalą, jog defibriliatorius paimtas dar iki aplinkinių skambučio, todėl iš karto buvo galima aktyvuoti GMP pajėgas ir vykti į nelaimės vietą.

Pasinaudoti defibriliatoriumi labai paprasta. Bet kuris žmogus gali ir turi iš specialiu ženklu pažymėtos dėžės išimti defibriliatorių ir atnešti jį prie nukentėjusiojo, kuris yra nesąmoningas ir nekvėpuoja normaliai. Svarbiausia – prisiminti, kad aparatą reikia įjungti. Jei žmogus moka įsijungti televizorių,  mokės įsijungti ir defibriliatorių. Įjungtas defibriliatorius kalba lietuviškai – tereikia vykdyti jo komandas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ASAI

ASAI portretas
Visu apmokyti dirbti su defrilibitoriumi neimanoma.bet ju tu d....turi buti viesose vietose ir mokaciu kaip gaivinti reikia daugiau.Saunuoliai.Graziu svenciu vyrai.

Tas pats.

Tas pats. portretas
Prasau kreiptis ne komentatoriau Jonai,bet futbolininke Jonai :) Geru Jums visiems atenanciu svenciu!

Komentatoriui Jonui

Komentatoriui Jonui portretas
Jus, ponas Jonai, pasidziaukite,kad buvo isgelbėta gyvybė! Treneriai darė viska teisingai, o svarbiausia SU DEFIBRILIATORIUM! Ramių ir Šventų Kalėdų!
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių