- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
2015 m.: V.Drupas savo lėktuve „Z 326A“. Bebaimis lakūnas jau 50 metų danguje atlieka aukštojo pilotažo figūras.
-
V.Drupas parsivežė į namus Izraelyje nutapytą jo portretą
-
1988 m.: V.Drupas JAV susitiko su čia gyvenusia Mina Remen.
-
1941 m.: išgelbėtosios S.Kozlowsky nuotrauką V.Drupas išsaugojo iki šiol.
-
1988 m: V.Drupas Niujorke susitiko su S.Kozlowsky sūnumi Aleksu.
-
1996 m.: Tel Avivo meras įteikia V.Drupui šio miesto Garbės piliečio vardą liudijantį dokumentą.
-
2007 m.: V.Drupo anūkė Nika Marija prie savo senelio vardo medžio Jeruzalėje, Jad Vašem Pasaulio tautų teisuolių parke.
Per Holokaustą padėjęs išsigelbėti dešimčiai žydų, kaunietis Vladas Drupas jokiu būdu nesijaučia esąs didvyris. Teko traukte traukti iš jo prisiminimus apie 1943–1944 m. įvykius Šiauliuose ir jo apylinkėse, kur virė kruopščiai nuo vokiečių slepiama kova už pavienių žydų, jų šeimų išlikimą.
Gelbėtojas ir lakūnas
Šiemet minint Holokausto Lietuvoje 75-ąsias metines, vyko daug renginių, atidengta paminklų, pažymėta žudynių vietų, kalbinta išgelbėtų žydų ir jų gelbėtojų, kurių pusšimtis (dauguma – po mirties) pagerbti Prezidentūroje. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Gelbėtojų skyriaus archyvo gelbėtojų sąrašuose yra šimtai žinomų mokytojų, gydytojų, advokatų, rašytojų, muzikantų, profesorių, tarnautojų, kunigų, vienuolių, ūkininkų, kitų profesijų atstovų. Tarp jų – ir Šiaulių gimnazistas Vladas Drupas, vokiečių okupacijos metais išgelbėjęs nuo pražūties dešimt žydų.
Šis 94 metų kaunietis stebina savo drąsa ir dabar. Būdamas vyriausiu Lietuvoje akrobatinio skraidymo lakūnu prieš kelias savaites Pociūnų aerodrome pusvalandį nardė danguje su vienviečiu akrobatiniu lėktuvu. Maža to, skraido jis reguliariai – kelis kartus per mėnesį. Šiomis dienomis V.Drupas jau rengiasi kelionei į Tel Avivą, kur praleis žiemos mėnesius. Kodėl toks pasirinkimas? Pasirodo, ne vien todėl, kad jam patinka šiluma žiemą – Tel Avive gyvena keli vokiečių okupacijos metais jo išgelbėti žydai, jų palikuonys. Būtent jie ir globoja kasmet į Izraelį atskrendantį žiemoti garbaus amžiaus gelbėtoją ir legenda Lietuvoje tapusį akrobatinio skraidymo lakūną kaunietį V.Drupą.
Nepažinojo žydų
"Karo pradžioje mokiausi Šiaulių gimnazijos penktoje klasėje. Vokiečiai, įsikūrę Šiauliuose, nedelsdami uždraudė žydams, paženklintiems geltonomis žvaigždėmis, vaikščioti šaligatviais. Aš anuomet nieko nežinojau apie jaunus žydus, nes mūsų gimnazijos buvo atskiros.
1943 m. vokiečiai pradėjo medicininį Šiaulių jaunimo patikrinimą, rengdami juos karinei tarnybai. Buvo patikrinta ir mano sveikata, paimtas pasas, tačiau vokiečių nustatytu laiku neatėjau į jaunuolių surinkimo punktą. Žinoma, nervinausi, nežinodamas, kaip reikės pasirodyti rudenį mokykloje be asmens dokumento. Tačiau man padėjo bendraklasis Bradauskas – jis per savo dėdę kunigą, dirbusį kažkokiame miestelyje, parūpino man naują pasą. Ši aplinkybė vėliau turėjo didžiulės reikšmės, man padedant žydams išsigelbėti nuo pražūties", – teigė V.Drupas, anuomet gyvenęs Šiauliuose, pas savo viengungį dėdę Juozą Dapkų, kurio siuvykla garsėjo visame mieste.
Parūpino naują pasą
Minėtoje siuvykloje tarpukariu lankydavosi daug žydų. Įsteigus getą, ne vienas jų prašė J.Dapkaus pažymėjimo, kad dirba jo siuvykloje. "Dėdė išdavė keliolika tokių pažymėjimų, tuo apsaugodamas žydus nuo sunkių prievartinių darbų, suteikdamas jiems galimybę legaliai išeiti už geto ribų į "darbą". Tarp tokių siuvyklos žydų buvo Leo ir Minos Remenų šeima, kurios sūnus buvo slapstomas pas jų šeimos auklę. Aš tapau tarpininku tarp Remenų šeimos narių.
Kartą pamaniau, kad galėčiau per anksčiau minėtą klasės draugą gauti naujus dokumentus panašiai į lietuvaitę M.Remen – jos plaukai buvo šviesūs. Greičiausiai, nubalinti peroksidu. Bendraklasiui supyniau istoriją apie pusseserę Mariją Ramanauskaitę, kurią vokiečiai nori išvežti darbams ir jai, kaip ir man anksčiau, buvo reikalingas asmens dokumentas, nes senasis buvo iš jos paimtas. Bendraklasis patikėjo – gavo pasą, ir Mina tapo Marija Ramanauskaite", – pasakojo V.Drupas, kartu prisiminęs ir tai, kad padėjo gete gyvenantiems Remenams apsirūpinti maisto produktais.
Įkurdino pas mamą
"1944 m. L.Remenas paprašė manęs išvežti žmoną Miną, kuriai parūpinau naują pasą, į saugią vietą. Aš nupirkau du bilietus į keleivinio traukinio, važiavusio į Radviliškį, vagono kupe. Čia patyriau didelį stresą, nes į kupe užėjo vokiečių karininkas lakūno uniforma ir pradėjo kalbinti Miną. Aš jam paaiškinau, kad mano pusseserė nekalba vokiškai. Vokietis dėl to labai apgailestavo, nors iš tiesų Mina puikiai kalbėjo vokiškai. Radviliškyje aš nuvedžiau ją pas savo mamą ir pasakiau, kad šiai žydei reikia laikino prieglobsčio, kad visiems reikėtų aiškinti, jog Mina yra mano pusseserė. Mama sutiko. Po mėnesio prie Minos prisijungė iš geto kažkokiu būdu ištrūkęs jos vyras Leo, jo brolis, tėvas su motina bei dvi Minos pusseserės – visi jie išvažiavo į Žemaitiją pas kažkokį valstietį, kurio nepažinojau", – pasakojo V.Drupas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas iš pareigų atleido Kauno apylinkės teismo teisėją V. Jegorovienę5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo iš pareigų atleido Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją Vidą Jegorovienę. ...
-
Restauruojamo namo langus papuošė karikatūrų paroda7
Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių sankirtoje atgyja ilgus metus trūnijęs pastatas. Sutvarkius fasadą ir laukiant naujų darbų, savininkai sugalvojo laikinai papuošti pastato langus karikatūromis, tad fasado akcentais tapo karikatūri...
-
Prekybos centre „Savas“ nelieka „Rimi“ parduotuvės: jau aišku, kas bus vietoj jos41
Kauniečių pamėgtame prekybos centre „Savas“ laukia pokyčiai. Eina paskutinės dienos, kai čia dirba „Rimi“ parduotuvė. Kalbama, kad kitų metų pradžioje čia duris atvers „Maxima“. ...
-
Lietuvos „Carito“ vadovė: mūsų tikslas – kalbėti ne apie, o kalbėti su (interviu)9
Šiemet organizacija „Caritas“ Lietuvoje minėjo 35-erių metų jubiliejų nuo jos veiklos atkūrimo. Vien per šiuos metus „Caritas“ padėjo daugiau kaip 65 tūkst. žmonių. „Mūsų tikslas – kalbėti ne apie, ...
-
Kur sutiksite Naujuosius metus? Kaune!5
Ar esate girdėję posakį, kad kaip sutiksite Naujuosius, tokie ir bus visi metai? Kokių 2025 m. sau ir savo artimiesiems palinkėtumėte? Daugiau laiko sau? Daugiau laiko su artimaisiais? Įdomių, kūrybingų, pilnų atradimų, o gal tiesiog ramių, bet u...
-
Gatvės menas – laikina puošmena ar nesuprastas paveldas?
Kauną būtų galima pavadinti tikru gatvės meno miestu. Pastatų sienas ir kitas viešąsias erdves čia puošia ne viena įspūdinga neofreska, dažną praeivį priverčianti bent trumpam stabtelėti. Piešinių tiek daug, kad netgi siūlo...
-
Statybos Kaune: kas laukia kitais metais?91
Šiemet Kaune netrūko darbo statybininkams, tokia pati tendencija išsilaikys ir kitąmet. „Mokslo sala“ jau atidaryta, pradėtų statyti tiltų darbai tęsis ir kitais metais. ...
-
Laukinių gyvūnų globos centras per metus pagalbą suteikė 2 tūkst. gyvūnų3
Sausį Kauno rajone atidarytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras per metus pagalbą suteikė beveik 2 tūkst. laukinių gyvūnų, ketvirtadalis jų – paleisti atgal į laisvę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras52
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
Vasarą – ne tik koncertai: istorinės lengvosios atletikos varžybos kelsis į Kauną4
Lengvosios atletikos elitas sugužės į Kauną. Birželio 18-ąją Dariaus ir Girėno stadione vyks Lietuvoje dar neregėtos pasaulio lengvosios atletikos asociacijos (World Athletics) kontinentinio turo varžybos – „Cosma“ taurė. ...