Pykina nuo kvapo

Metų pradžioje Ateities plente duris atvėrė naujoji atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamykla. Per jos atidarymą buvo kalbama, kad aplinkiniai dėl šio objekto esą nepatirs jokių nepatogumų. Tačiau, atšilus orams, į visas puses pasklido nemalonūs kvapai. Priklausomai nuo vėjo krypties, smarvę jaučia arba Ramučių gyventojai, netoli įsikūrusios įmonės arba magistraliniu keliu važiuojantys žmonės.

"Jei vėjas pučia nuo jų – pas mus didelis tvaikas. Kartais jis toks stiprus, kad net pykina. Čia esame įsikūrę jau daug metų ir iki šiol, iki šios vasaros, jokių problemų nebuvo. Mes diskutuojame, ar tas kvapas nuo šiukšlių sandėliavimo, nes ten laikomos atvirame angare, ar tai filtrų problema", – svarstė įmonės "Daisena" marketingo vadovė Jurgita Milaknytė-Ragelė.

Anot netoliese dirbančios moters, visi aplinkiniai kaimynai susibūrė ir nusiuntė raštus aplinkosaugininkams. Jie buvo porą kartų atvažiavę, tikrino, bet pagal kvapą sunku susigaudyti, kas vyksta, nes pasikeičia vėjo kryptis, ir tada nieko neįrodysi.

Neaplanko anūkai

Visai šalia šiukšlių rūšiavimo gamyklos gyvenančių žmonių kasdienybė neįsivaizduojama be nepakenčiamų kvapų. Gyventojai jau prarado viltį, kad kas nors pasikeis.

"Smirda taip, kad net negali būti kambaryje, negali miegoti naktį ar atsidaryti langų. Buvo taip, kad naktį tiesiog išvažiavome iš namų, nes negalėjome pakęsti kvapo. Vaikai nenori net atvažiuoti į svečius, neleidžia čia anūkų", – guodėsi vietos gyventoja.

Pas ją ne kartą lankėsi Kauno regiono MBA gamyklos direktorius ir diskutavo, kaip pagerinti gyvenimo sąlygas. Kaip pasakojo moteris, pačioje gamykloje buvo uždaryta viena anga, tad smarvė šiek tiek sumažėjo, bet kvapas eina pro kitur.

"Kai būna viskas uždaryta, ar įmonė nedirba, kelias dienas nebūna kvapų. Nesuprasi, kada suaktyvėja. Tikimės, kad galėtų kas nors padėti, bet kažin, ar pavyks sutramdyti kvapus", – svarstė moteris.

Kvapai – ne vienintelė gyventojų problema. Moteris pasakojo, kad vėjas dažnai į kiemą atneša plastiko gabalus. Tiesa, juos įmonės darbuotojai aprenka, tačiau tai vis tiek gerokai apkartina gyvenimą. Gerai, kad bent dėl transporto žmonės nesiskundžia – kur jie gyvena, sunkvežimiai nevažinėja.

Kalbintieji sako, kad gyventi vis tiek reikia, tad augina daržoves, nors abejoja, ar jos nėra užterštos, ar galima jas valgyti. Žmonės tikisi, kad pavyks su atliekų rūšiavimo įmonės vadovais susitarti ir jie gaus tam tikrą kompensaciją, kuri leis išsikelti kitur.

"Tariamės, kad galėčiau jiems parduoti savo nuosavybę, nes koks čia mano gyvenimas. Aišku, labai gaila palikti tėviškę, bet kito kelio, ko gero, nėra", – guodėsi šiukšlių gamyklos kaimynė.

Daugybė skundų

Apie suintensyvėjusius gyventojų skundus dėl nemalonių kvapų patvirtino ir aplinkosaugininkai. Pasak Aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vedėjos Rūtos Lukenskienės,  problema yra žinoma, o skundai suaktyvėjo šiomis savaitėmis.

"Gavome tų skundų tikrai daug. Skundžiasi ir įmonės, ir pavieniai gyventojai. Anksčiau skundų dėl atliekų rūšiavimo įmonės nebuvo", – komentavo Kauno agentūros vedėja.

R.Lukenskienė sakė, kad šiuo metu vyksta tyrimas. Visuomenės sveikatos centras organizuoja kvapų matavimo darbus. Juose dalyvaus ir aplinkosaugininkai. Po pirmųjų gyventojų skundų buvo nustatyta, kad gali būti technologiškai netinkamai tvarkomos atliekos. Dabar atliekamas eksperimentas, kurio metu tikimasi panaikinti kvapus. Kauno agentūros vedėja vylėsi, kad artimiausiu metu situacija labai pagerės.

Pirmas bandymas

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Kęstutis Balčiūnas patvirtino, kad pastarosiomis savaitėmis iškilo blogų kvapų problema. Penktadienį įmonės vadovai susitiko su specialistais, kurie pateikė sprendimus, kaip kovoti su kvapais.

"Bandome identifikuoti taršos šaltinius. Šiandien jie atsivežė gerųjų bakterijų pavyzdžius ir bandome įsitikinti, kad ši technologija veikia. Dabar buvo išpurkšta tik mechaninio rūšiavimo zona. Reikėtų viską automatizuoti, nes rankiniu būdu nepribėgiosi, tačiau viliamės, kad tai padės", – kalbėjo K. Balčiūnas.

Specialistai aiškino, kad gerųjų bakterijų technologijos esmė – naikinamos blogosios bakterijos, kurios ir sukelia nemalonius kvapus. Tačiau visos atliekos turi būti apdorotos dar pačioje įmonėje, kai vyksta rūšiavimo procesas. Išrūšiuotos ir supresuotos šiukšlės į lauką turi patekti jau be kvapų.

"Jie norėjo įsitikinti, tačiau užsienyje bakterijos veikia ir užtenka jų apskaičiuotų kiekių, tad kuo skiriasi Lietuva? Jos pradės veikti tada, kai įmonė pradės naudoti", – juokavo VšĮ Aplinkos valdybos ir audito instituto direktoriaus pavaduotojas Konstantinas Iljasevičius.

Jis aiškino, kad kvapai susidaro ir gyventojo šiukšlių dėžėje, bet jis ją išsiplauna. Konteineriai nėra plaunami, transportas taip pat beveik neapdorojamas. Juose veisiasi patogeniniai mikroorganizmai. Jie ir sukelia nemalonius kvapus. Todėl K. Iljasevičius pažymėjo, kad geriausias efektas būtų pasiektas tuomet, kai dar iki gamyklos atliekos būtų apipurškiamos bakterijomis.

Apskaičiuota, kad vienam kv. m reikia dviejų mililitrų bakterijų koncentrato, todėl pagal surenkamų šiukšlių kiekį galima numatyti, kiek preparato reikės. Žinoma, reikia įvertinti ir vietos užterštumą, kiek atliekose yra maisto arba kitų biologiškai skaidžių medžiagų, kokia aplinkos temperatūra.

Bakterijų technologija nėra naujovė – ji naudojama fermose. Specialistai pasakojo, kad vietose, kur išsiskiria didelis amoniako kiekis, bakterijos smarkiai sumažina smarvę, o naudojant periodiškai, blogų kvapų beveik išvis nebelieka.