Šimtametis kunigas, gyvenantis dėl Dievo ir žmonių

Santykį su Dievu kiekvienas kuria savaip, todėl aukštesniosios galios ženklus kasdienybėje interpretuoja remdamasis autentiška patirtimi. Susitikimas su vakar 100 metų jubiliejų atšventusiu kunigu, bažnytinės muzikos magistru, monsinjoru Kazimieru Senkumi – šviesus, akimirkų momentiškumą pripildantis amžinybės.

Garbingo jubiliejaus sulaukęs kunigas – sąmoningas, pozityvus, tačiau sunkiai matantis bei girdintis, todėl apie monsinjoro K.Senkaus asmenybę, didelius jo darbus ir grįžimą į Lietuvą papasakojo kunigo bendražygė sesuo Albina Pajarskaitė. Tai ji 1988-aisiais slaptai subūrė ir vadovavo septynių moterų iniciatyvinei grupei, pasirašiusiai katalikiško moterų sambūrio "Caritas" įkūrimo aktą.

"1990-aisiais kunigas Lietuvos "Carito" bendruomenei parašė laišką, jos narius kviesdamas paviešėti Vokietijoje, Štutgarto mieste. Monsinjoras K.Senkus mus priėmė svetingai, supažindino su "Carito" veikla Vokietijoje, Freiburge, kur ji prasidėjo ir paplito po pasaulį. Iš Vokietijos sulaukėme daug palaikymo ir pagalbos, o kunigas pats tiesiogiai įsijungė į mūsų veiklą", – prisiminimais dalijosi sesuo A.Pajarskaitė.

Sesers ir kunigo bendravimas nenutrūko. Praėjus keleriems metams monsinjoras K.Senkus, kardinolo Vincento Sladkevičiaus pakviestas, sugrįžo į Lietuvą, kur buvo priimtas į Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos namus. Sesuo pasakojo, jog kunigas buvo išsiilgęs savo krašto ir pirmąją naktį, sugrįžęs į tėvynę, nakvojo tame pačiame kambaryje, kuriame yra iki šiol: "Tą kuklų kambarėlį jis vadina savo namais ir jais džiaugiasi."

Tą kuklų kambarėlį jis vadina savo namais ir jais džiaugiasi.

Visą savo gyvenimą aktyviai dirbęs Lietuvos labui ir į ją sugrįžęs 1996-ųjų žiemą, tų pačių metų rudenį – spalio 10-ąją – monsinjoras K.Senkus tapo pirmuoju Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos klebonu. Nuoširdžiai ėmęsis šių pareigų, kunigas rūpinosi ne tik savo parapijiečiais, bet ir visuomenės paribyje esančiaisiais – įkūrė anoniminių alkoholikų būstinę.

Į gimtinę kunigas grįžo būdamas 79-erių, tad daug dėmesio skyrė rašymui: išleido giesmyną "Skambėkite giesmės", laidotuvių giesmių knygą, parašė autobiografiją "Gerojo Dievo rankoje". "Tarnaudamas parapijoje monsinjoras K.Senkus daug bendravo ir padėjo parapijiečiams, kurie jį myli, švelniai vadina tėveliu", – šypsojosi A.Pajarskaitė.

"Kunigą nuoširdžiai gerbia giminaičiai, gyvenantys Marijampolėje, Kaune, Vilniuje. Tai – brolių ir seserų vaikai, anūkai. Tiek asmeninių, tiek tradicinių švenčių metu artimieji, susirinkdami pas monsinjorą K.Senkų, pažymi svarbias datas. Jis nėra vienišas", – atviravo sesuo.

"1998-aisiais Lietuvoje lankėsi buvęs Štutgarto vyskupas, dabar – kardinolas Walteris Kasperis. Tai parodo, jog monsinjoras yra vertinamas, nepamirštas. Iki dabar jis palaiko ryšius su Štutgarto lietuvių bendruomene, o kardinolas periodiškai koresponduoja, pranešdamas kunigui, apie svarbiausius įvykius Vokietijoje", – pasakojo A.Pajarskaitė.

Sulaukęs 100-ojo gimtadienio monsinjoras K.Senkus negali būti be veiklos: padedamas pagalbininkų, jis 2016-aisiais sudarė ir išleido knygą "Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui", skatinančią gerinti giesmes ir jų atlikimą.

"Sausio 28-ąją bus pažymėtas monsinjoro K.Senkaus 100-asis jubiliejus, kurio metu 12 val. Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje bus aukojamos šv.Mišios, į kurias susirinkti kviečiami visi mylimo ir gerbiamo kunigo draugai bei bičiuliai", – kvietė sesuo A.Pajarskaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ljonui

Ljonui portretas
Gerb ljonai ar kaip Jus ten save vadinate.Idomu ka apie tamsta bus galima parasyti sulaukus sitokio jubiliejaus.Atvirai sakant girdint toki Jusu poziuri i kunigus nesitiki kad Jusu gyvenimo aprasas bus bent kazkuo panasus i gerb.monsinjoro-priesingai, jauciasi pasaipa kunigystes luomui.Jums labai tiktu gyventi sovietmeciu o ypac dirbti Religiniu reikalu taryboje, ten galetumet viedai smerkti kunigus vadinti juos tinginiais ir pan.Pradekite nuo saves.Gal manote Jusu gyvenimas be priekaistu?Gal Jus taip pat ypatingo gerumo,ypatingo darbstumo?Kazin...

Ernesta

Ernesta portretas
Tikra tiesa, kad šis žmogus yra tikras filantropas ir mylintis Dievas per konkrečius žmones. Dėkoju Jam už daugeriopa pagalba, parama, išklausymas, supratimą ir malda!

Moteris

Moteris portretas
Nuostabus "ant žemės vaikštantis", o ne skraidantis padebesiuose išminčius... Straipsnyje pažymėta jo darbų tik aisbergo viršūnė. Jis visokeriopai padėjo daugeliui LT įvairių veiklos sričių žmonėms. Labai gaila, kad jie to JAU nebeatmena... Suprantu, kad jie šio komentaro neskaitys. Tik noriu pasakyti, kad Monsinjoras - tikras katalikas - altruistas, suprantantis Dieviškos užduoties prasmę!... Dievo palaimos, įžengus į antrą šimtmetį.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių