Seserų benediktinių širdis – palaimintajam T. Matulioniui

  • Teksto dydis:

"Šiandien mes švenčiame, o šventės kodas yra 394", – trečiadienio vakarą per šv.Mišias paskelbė seserų benediktinių kapelionas monsinjoras Adolfas Grušas. Nedidukė šv.Mikalojaus bažnyčia vos sutalpino norinčiuosius kartu švęsti seserims svarbią progą – seserų benediktinių vienuolijos 394-ąjį gimtadienį.

"Seserys per visus vienuolijos gyvavimo metus daug išgyveno, buvo ir kankinamos, ir žudomos. Tai, kad mes galime dabar čia su jomis melstis, rodo, jog Dievas visada buvo ir yra su jomis", – margą vienuolijos istoriją priminė kapelionas.

Bendruomenės gimimo dieną švenčiančios seserys šią progą pažymėjo ypatingai – prie altoriaus, į kurį šią vasarą atkeliavo palaimintojo kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio relikvijos, buvo pakabintas širdies formos votas. Kol kas šis palaimintajam Teofiliui skirtas votas Kaune yra pirmasis, vienas jau yra Kaišiadoryse.

Votai – nuo seno bažnyčiose prie altorių kabinami įvairių formų ženklai kaip padėkos šventajam ir Dievui išraiška. "Tikime, kad mūsų palaimintajam kapelionui Teofiliui užtariant po 70 metų šiemet pagaliau atgavome visą vienuolyno ansamblio teritoriją", – sakė sesuo Gabrielė Vasiliauskaitė.

Sovietmečiu atimtą vienuolyną, kuriame buvo įrengtas statybininkų bendrabutis, ir bažnyčią, į kurią seserys galėjo sugrįžti tik 1992-aisiais, benediktinės po truputį prikelia naujam gyvenimui. Juolab kad iki šių metų seserys dar nebuvo viso pastatų ansamblio šeimininkės.

Dabar didžiausias mūsų rūpestis – vienuolyno ansamblio rekonstrukcija.

"Dabar didžiausias mūsų rūpestis – vienuolyno ansamblio rekonstrukcija", – ne tik džiaugsmu, bet ir rūpesčiu pasidalijo vienuolijos abatė sesuo Juozapa Strakšytė. Mažais žingsniais pirmyn juda vienuolyną juosiančios istorinės tvoros, nuo kurios vartų į praeivius žvelgia angelai, remontas. Tiesa, kol darbai vyksta, angelai dabar slepiasi.

"Akys krypsta ir į būsimą svečių namą, ir į kleboniją – norime ją pritaikyti vienuolijos veiklai. Remonto reikia visam pastatų ansambliui, todėl viliamės geradarių dosnumo, kad Kauno miesto globėjo titulą turinti Šv.Mikalojaus bažnyčia ir vienuolynas taptų miesto ir miestiečių pasididžiavimu. O mes, seserys, kiekvienam geradariui atsidėkojame kasdiene malda – Dievas žino kiekvieno žmogaus troškimus, o mes juos palydime malda", – tikino vienuolijos abatė.

Šiandien seserys daug laiko skiria maldai, rūpinasi vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų sielovada. Jų rankomis gamintų žvakių, rožinių, atvirukų, arbatų ir uogienių, lūpų balzamo ar muilo galima įsigyti Šv.Mikalojaus bažnyčios prieangyje. Seserys taip pat dirba įvairius darbus kaip ir pasauliečiai – mokytojauja mokyklose, gydo ligonius ligoninėse, dirba muziejuose.

Kad šis ypatingas, bet kiek primirštas Kauno objektas suspindėtų ir atgimtų, galite prisidėti ir jūs, lėšas pervesdami į Kauno seserų benediktinių viešosios įstaigos "Domus Laudis" banko sąskaitą: LT55 7044 0600 0796 1450, AB SEB banke.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių