Seniavos kaime esantis III fortas tapo saugesnis

Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos išvalyti ir greta Kauno gynybinės tvirtovės I forto (Noreikiškių kaimas, Ringaudų seniūnija) esančias teritorijas, neutralizuoti jose glūdinčius pavojus ir padaryti fortus saugius aplinkinėms bendruomenėms ir rekreacinei veiklai.

Pavojingi radiniai

Įrengiant pažintinio tako teritoriją Kauno tvirtovės III forto pašonėje rastas nesprogęs Antrojo pasaulinio karo laikų 76 mm artilerijos sviedinys su užtaisu. Jis ypač pavojingas, nes gali sprogti nuo stipresnio smūgio ir mirtinai sužaloti žmones, sugadinti 200 m spinduliu aplink esantį turtą.

Netoliese aptiktos, spėjama, sprogimo vietoje ir legendinės vokiečių patrankos „Didžioji Berta“ sviedinio skeveldros. Šia patranka vokiečių armija Pirmojo pasaulinio karo metu apšaudė Kauno fortus ir kėlė kariams siaubą dėl savo gigantiškų 420 mm kalibro sviedinių, kurių svoris galėjo siekti iki 820 kg.

„Visuose Kauno tvirtovės fortuose iki šiol randama nemažai nesprogusių Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų sprogmenų. Įvairiais skaičiavimais, per abu pasaulinius karus į Kauno III fortą ir jo apylinkes pataikė apie 15 tūkst. įvairaus kalibro sviedinių. Ekspertų vertinimu, Antrojo pasaulinio karo metu apie 10 proc. iššautų sviedinių nesprogo dėl defektų ar minkšto grunto“, – sakė asociacijos „Karo palikimo grėsmės prevencija“ vadovas Arūnas Janušonis.

Dirbant Kauno III forte nemažai sunkumų kėlė tai, kad čia likę daug metalo šiukšlių, spygliuotos vielos likučių ir pan. „Mūsų išminavimo įranga orientuota į juodojo metalo, iš kurio gaminami artilerijos šaudmenys ir bombos, paieškas. Iš istorijos šaltinių žinau, kad sovietmečius fortai buvo aptverti kelių eilių spygliuotos vielos tvora, ją ardant, matyt, ne visa ji buvo išvežta. Šaudmenų radome palyginti nedaug, matyt, gausiau jų buvo viduje, pačiame forte“, – samprotavo pašnekovas.

Asociacijos vadovas pats dirbo Kauno III forto teritorijoje. „Man nesvetima kasti kastuvu. Kitų įmonių specialistai pagalvoja, kad aš paprastas darbininkas, ir nusistebi: ar jums galima dirbti su baltu šalmu? Aš, kaip vadovas, turiu dėvėti būtent tokios spalvos, todėl nevengiu pajuokauti: šefo nėra, tai ir užsidėjau baltą. Kaip sporte būna žaidžiantis treneris, taip aš esu dirbantis vadovas“, – šmaikštavo A. Janušonis.

Pokytis: III forte besilankantys žmonės jau jaučiasi saugūs ir gali mėgautis istoriniu paveldu. / Organizatorių nuotr.

Ūkininkų baubas

Iki šiol įvairiose Lietuvos vietose po žeme glūdi šimtai tūkstančiai neatrastų nesprogusių sprogmenų. Seni, įvairių aplinkos veiksnių ir cheminių procesų paveikti sprogmenys ypač pavojingi, nes gali sprogti nuo menkiausio prisilietimo.

Kai kurių regionų ūkininkai neįsivaizduoja savo pavasarinių ar rudeninių darbų be dirbamoje žemėje aptinkamų sprogmenų.

Buvęs VDU Žemės ūkio universiteto Mokomojo ūkio vadovas, dabartinis Kauno rajono savivaldybės tarybos narys Vladas Kurutis „Kauno dienai“ yra pasakojęs, kad ūkiui priklausančiuose žemės plotuose tiki šiol aptinkama sprogmenų. Per 30 vadovavimo metų labiausiai jam įsiminė 2007 m. tuomečiame Lietuvos žemės ūkio universitete ir jo Mokomojo ūkio bazėje vykęs didžiulis renginys – 54-osios pasaulio artojų varžybos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 40 pasaulio šalių artojai.

Įvairiais skaičiavimais, per abu pasaulinius karus į Kauno III fortą ir jo apylinkes pataikė apie 15 tūkst. įvairaus kalibro sviedinių.

„Kiekvienas renginys ūkyje darbuotojams buvo šventė, versdavo juos susikaupti, pasitempti, suvokti, kad ūkis yra neeilinis. Per tą ruošimąsi pamiršome, artojų varžybos vyks lauke, kuriame Pirmojo pasaulinio karo metu virė mūšiai ir iki šiol kiekvieną pavasarį išariame ar iškultivuojame po bombikę. Tuomet sustoja visi darbai, kviečiame išminuotojus, policiją, greitąją pagalbą. Vykstant varžyboms labai bijojau, kad neįvyktų toks incidentas, nes jos būtų nutrauktos, kiltų tarptautinis skandalas. Vis dėlto Dievas apsaugojo, niekas nieko panašaus neišarė, nors paskui vėl kiekvieną pavasarį situacija pasikartodavo“, – prisiminė V. Kurutis.

Tačiau istorijos su Pirmojo ar Antrojo pasaulinio karo radiniais ne visuomet baigiasi laimingai. „Pavojingiausia, kai žemės ūkio technika užkliudo sprogmenį. Nors nedažnai, bet pasitaiko, kad jie sprogsta. Paprastai tuomet stipriai apgadinama žemės ūkio technika, labai gaila, bet ir pasitaiko žmonių aukų. Kiekvienais metais Lietuvoje nuo likusių nuo karo nesprogusių sprogmenų žūva du trys žmonės“, – skaudžia statistika dalijosi A. Janušonis.

Vien pernai Lietuvos kariuomenės išminavimo specialistai vyko į 922 neplanines sprogmenų neutralizavimo operacijas.

Planavimas: asociacijos specialistai kruopščiai derina veiksmus darbo vietoje. / Organizatorių nuotr.

Verta pasitikrinti

Pavojų nestinga ir tvarkant rekreacines zonas, nes keičiant seną augalinį sluoksnį nauju, kyla grėsmė, kad žemės įšalas į paviršių iškels pavojingų sprogmenų – po Lietuvos teritorijoje vykusių karų išlikusių nesprogusių bombų, minosvaidžių sviedinių, artilerijos sviedinių, minų, granatų ir kitos pavojingos amunicijos. „Senas, tvirtas augalinis sluoksnis tokius objektus galėjo sulaikyti nuo iškilimo į žemės paviršių, bet, jį nuėmus, rizika susidurti su sprogmenimis labai išauga“, – tvirtino asociacijos vadovas.

Prieš porą metų Lietuvos kariuomenė portale Geoportal.lt publikavo žemėlapį, kuriame perspėjama apie riziką susidurti su sprogmenims įvairiose Lietuvos vietose. Dabar, prieš vykdant žemės judinimo ir tvarkymo darbus, galima įsivertinti, ar teritorija yra pavojinga ir imtis priemonių nelaimėms išvengti.

Patikimi pagalbininkai

Asociacijos „Karo palikimo grėsmės prevencija“ pagrindinis veiklos tikslas – vykdyti prevencinę veiklą siekiant sumažinti nuo karų laikų likusių sprogmenų keliamą grėsmę gyventojams ir turtui.

Asociacija konsultuoja vyriausybines institucijas, juridinius ir fizinius asmenis apsaugos nuo sprogmenų klausimais, organizuoja teritorijų ištyrimą ir jose pašalina po karų likusius sprogmenis, aktyviai vykdo šviečiamąją veiklą mokyklose ir įvairiose organizacijose.

Per dešimt gyvavimo metų asociacija „Karo palikimo grėsmės prevencija“ išvalė daugiau nei 220 ha teritoriją, neutralizavo daugiau kaip 400 didelės sprogstamosios galios sprogmenų.

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono savivaldybės meras

Kauno rajone esančių fortų valymas ir juose tūnančių grėsmių pašalinimas –ypač svarbus savivaldybės uždavinys. Kiek leis mūsų ištekliai, sieksime padaryti fortus ir aplink juo esančias teritorijas saugias lankytis ir iškylauti, organizuoti bendruomenių renginius, poilsiauti. Norime, kad fortuose besilankantys žmonės nebijotų dėl savo saugumo ir galėtų mėgautis istoriniu paveldu.