Seimas žadėtų milijonų Panemunės tiltui neatseikėjo, bet leido skolintis

Seimo nariai nesutiko iš Valstybės investicijų programos Panemunės tiltui kitąmet skirti 15 mln. litų, tačiau Kauno miesto savivaldybei leido daugiau skolintis.

„Buvo siūloma tilto statybai skirti 15 mln. litų iš Valstybės investicijų programos (VIP), tačiau Seimas tam nepritarė. Nuspręsta skirti po 5 mln. litų kasmet“, – aiškino Seimo narė Orinta Leiputė.

Pasak Kauno mero Andriaus Kupčinsko, lėšų skyrimas iš VIP būtų buvęs pats protingiausias sprendimas, o šiuo atveju miesto valdžia vėl turės įtikinėti Vyriausybę skirti lėšų tiltui iš kitų šaltinių.

„Jeigu kitąmet iš valstybės tiltui bus skirta tik 5 mln. litų, tai bus amžiaus statyba. Savivaldybė savo lėšomis tilto nepastatys. Kalba buvo apie 15 mln. litų, kurie niekaip „neatvežami“ į Kauną“, – ironiškai dėstė A.Kupčinskas.

Ketvirtadienį Seimo nariai balsavo už tai, kad būtų leista Kauno savivaldybei skolintis daugiau pinigų, jog būtų galima atsiskaityti su tilto statytojais už jau atliktus darbus. 

Seime Kaunui padaryta išimtis – padidintas skolinimosi limitas 10 punktų: nuo 40 iki 50 proc. miesto pajamų dydžio. Tai leis savivaldybei pasiskolinti 20 mln. litų Panemunės tilto statyboms finansuoti. Kauniečių į Seimą išrinkta socialdemokratė O. Leiputė pripažįsta, kad skolintis nėra gerai, tačiau šiuo atveju tai palengvintų savivaldybės naštą.

Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau buvo teigęs, kad nedidins savivaldybių galimybių skolintis, nes jų skolos 2013 m. viduryje siekė 75 proc. pajamų.

„Dabar labai svarbu, kad tie pinigai būtų naudojami investiciniams projektams – pirmiausia – Panemunės tiltui, o ne rinkiminėms programoms ar kokiems nors renginiams finansuoti. Griežtai kontroliuosime“, – nusiteikusi O.Leiputė.

Bendrovei „Kauno tiltai“, statančiai Panemunės tiltą, kol kas sumokėta 12 mln. litų, nors darbų atlikta už 32 mln. litų. Savivaldybė tikisi, kad padidinus skolinimosi limitą bus galima bendrovei sumokėti daugiau. Panemunės tiltui pastatyti reikia 106 mln. litų.

Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius pripažįsta, kad skolinimosi limito didinimas yra labai svarbus sprendžiant Panemunės tilto finansavimo klausimą. Anot jo, dabar projektams, kurie nefinansuojami Europos Sąjungos lėšomis, savivaldybė skolintis jau negali, nes yra pasiekusi leistiną 40 proc. skolinimosi limito ribą.

Bet ir teigiamas Seimo sprendimas nepanaikins Finansų skyriaus vedėjo galvos skausmo dėl skylėto miesto biudžeto. Gruodžio 1-ąją miesto piniginėje trūko 37 mln. litų. Tai vieno mėnesio Kauno miesto pajamos.

„Kiekvieną dieną padėtis keičiasi, nes gruodį būna daugiausiai įplaukų“, – optimistiškai nusiteikęs Finansų skyriaus vedėjas. Vis tik jis pripažįsta, kad iki metų pabaigos vargiai pavysk surinkti planuotas pajamas. Kurioms sritims metų pabaiga bus liūdniausia, savivaldybėje kol kas garsiai nekalbama.