Saugumui Kauno gatvėse – triskart didesnė suma

Kauno miesto savivaldybės politikai greitai turėtų patvirtinti specialų planą, kuriame numatytos eismo saugumo gerinimo priemonės. Šiemet tokiems poreikiams miesto biudžete numatyta tris kartus didesnė suma nei praėjusiais metais – daugiau kaip 330 tūkst. eurų.

Pinigai perėjoms

Praėjusių metų gruodį Kelių ir transporto instituto specialistai baigė tirti Kauno gatves ir nustatė 66 avaringiausias vietas. Iškart po to vyko konsultacijos su specialistais, kurių metu spręsta, kaip avaringiausias vietas paversti saugesnėmis. Vieno Kauno juodąsias dėmes tyrusių specialistų, Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininko Mindaugo Katkaus teigimu, pasiūlytos priemonės daugiausia susijusios su pėsčiųjų saugumu – greičio mažinimo kalnelių, pėsčiųjų perėjų apšvietimo, ženklinimo įrengimu.

Siūlyta intensyvesnėse gatvėse įrengti ir reguliuojamas pėsčiųjų perėjas.

"Reikia padaryti taip, kad pėsčiasis, kirsdamas gatvę, važiuojamojoje jos dalyje praleistų kuo mažiau laiko", – sakė M.Katkus.

Daug sudėtingiau išspręsti eismo saugumo problemas, kylančias miesto sankryžose. Specialisto teigimu, didėjant automobilių srautui, tačiau nesikeičiant sankryžų pralaidumui, didėja konfliktinių taškų, vietų, kuriose gali įvykti eismo įvykiai, skaičius.

"Yra vos keletas būdų, kaip galima mažinti avaringumą sankryžose, – turi būti aiškus, abejonių nekeliantis ženklinimas, padeda įrangos atnaujinimas. Tenka svarstyti ir eismo pakeitimo sprendimus. Pavyzdžiui, tam tikrose sankryžose reikia atsisakyti posūkių į kairę arba tam reikalinga papildoma šviesoforo sekcija", – sakė "Kauno dienos" pašnekovas.

Apie išskirtinį dėmesį pėsčiųjų saugumui kalbėjo ir Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis. "Dėl kiekvienos perėjos buvo sprendžiama atskirai. Svarstoma, kokias priemones taikyti. Teks keletą dabar esančių perėjų panaikinti, tačiau gretimose perėjose bus gerokai padidintas saugumas", – teigė politikas.

Jo tvirtinimu, daugiau kaip 330 tūkst. eurų bus išleisti įrengiant kryptinį apšvietimą perėjose, taip pat lėšos bus panaudotos iškilioms perėjoms įrengti, saugumo salelėms statyti. Biudžete numatytos ir atskiros eilutės naujiems šviesoforams įrengti miesto centre, keliams ženklinti ir kt.

Reaguojama iškart

Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas tikino, kad kai kurios vadinamosios juodosios dėmės jau yra išnykusios, nes, net ir neturėdami specialistų vertinimo, Kauno policininkai ėmėsi veiksmų eismo situacijai avaringiausiose miesto gatvėse gerinti.

"Saugumo situacija mieste stebima nuolat. Mes nelaukiame, kol bus pateiktos metų suvestinės apie avaringiausias vietas", – tvirtino D.Česnauskas.

Jo teigimu, pastaruoju metu policijos pareigūnus kauniečiai rytais ir vakarais gali dažnai išvysti šalia vieno Jonavos gatvės bendrabučių. Greta namo esančioje perėjoje prieš keletą mėnesių vakare buvo partrenkta pėsčioji. Tuomet vairuotojas dievagojosi, kad merginos, einančios į kitoje gatvės pusėje esančią autobusų stotelę, paprasčiausiai nepamatė.

"Šioje vietoje privalu reorganizuoti perėją, nes Jonavos gatvėje intensyvus ir pėsčiųjų, ir automobilių eismas. Pėstiesiems reikia kirsti itin platų kelio ruožą, todėl tokioje vietoje geriausia būtų požeminė perėja arba pėsčiųjų viadukas. Žinoma, tai pareikalautų didelių savivaldybės biudžeto lėšų, todėl pigiausia alternatyva yra įrengti iškilią perėją, kad vairuotojai būtų priversti mažinti greitį", – sakė pareigūnas.

Panaikino perėjas

D.Česnauskas teigė, kad avarinė situacija pagerėja ir įrengus šviesoforu reguliuojamas pėsčiųjų perėjas. Neseniai tokia buvo įrengta Taikos prospekto atkarpoje tarp Birželio 23-iosios ir Kovo 11-osios gatvių. Anksčiau šiame neilgame ruože buvo trys pėsčiųjų perėjos, o žmonėms tekdavo kirsti net šešias eismo juostas.