Santakos parke – įspūdingas Olivios gluosnis

Šiemet ypatingos arboristų globos ir dėmesio sulauks Santakos parke pernai pastebėtas įspūdingos išvaizdos ir amžiaus baltasis vitellina formos gluosnis.

Šiemet ypatingos arboristų globos ir dėmesio sulauks Santakos parke pernai pastebėtas įspūdingos išvaizdos ir amžiaus baltasis vitellina formos gluosnis.

Kas tie arboristai?

Sąvoka "arboristai" daugeliui iki šiol yra kažkokia abrakadabra, bet iš tiesų tai – 2010 m. įsteigto Lietuvos arboristikos centro žmonės, siekiantys globoti ir ginti vieną svarbiausių ir jautriausių ekosistemų – medžius.

Kaune veikiantis arboristų sambūris "Akademijos arboristai" pagrindinį dėmesį skiria ne miško, o miesto vienokiu ar kitokiu būdu žmogaus paveikto ar veikiamo kraštovaizdžio želdiniams. Apie jų nuveiktus darbus ypatingų, jų pastebėtų Kaune medžių priežiūros srityje galima sužinoti "Akademijos arboristai" tinklalapyje. Šį kartą atkreipiame skaitytojų dėmesį į "Akademijos arboristų" vadovo Leonardo Mekionio dukters Olivios Santakos parke aptiktą įspūdingą gluosnį.

Pastabioji dukra

"Tėti, pažiūrėk, koks storulis", – pernai atkreipė Leonardo dėmesį jo dukra į geltonšakį augalotą gluosnį Santakos parko smaigalyje. "Esu Lietuvos ornitologų draugijos narys ir 2014 m. sausį su dukra Olivia skaičiavome prie Neries ir Nemuno santakos vandens paukščius. Išgirdęs dukters žodžius apie storulį medį, apžvelgiau jį, supratau, kad Olivia pastebėjo nepaprastą baltąjį vitellina formos gluosnį. Beje, tik šios formos gluosnių šakos yra geltonos spalvos, jie žinomi jau du tūkstančius metus", – aiškino L.Mekionis.

Pasak pašnekovo, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), organizuojanti valstybės įsteigtų Saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, gali papildyti valstybės saugomų botaninių gamtos paveldo objektų sąrašą, į kurį gali patekti tik ypatingi medžiai.

Įtikinamos apimtys

"Aš domiuosi vien medžiais, kurie išsiskiria savo išvaizda, dydžiu, apimtimi ir dėl šių savybių gali būti paskelbti saugotinais. Šio baltojo gluosnio, augančio Santakos parke, prie Neries, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – matuojama būtent tokiame aukštyje – siekia 6,99 m, medžio aukštis – 21,2 m. Kamienas, kuriame yra dvi nedidelės drevės, dviejų metrų aukštyje išsišakojęs į tris. Šiam medžiui galėtų būti mažiausiai 100 metų", – vardijo L.Mekionis.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad jau baigia surinkti parašus Kauno savivaldybėje, kad šis įspūdingas medis taptų saugotinas – VSTT įtrauktų jį į gamtos paveldo objektų sąrašą. "Kai tai bus padaryta, galėsime apgenėti šį gluosnį, pašalinti ant vienos jo šakos įrengtas sūpynes. Beje, bet kokia šiam medžiui padaryta žala bus įvertinta įspūdinga, kaip ir pats medis, bauda", – įspėjo Leonardas.

Saugo valstybė ir savivaldybė

Pasak Kauno Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, šis gluosnis – rimtas kandidatas į gamtos paveldo objektų, saugotinų medžių sąrašą. Kuo daugiau tokių medžių, kaip šis gluosnis, tuo jiems geriau – bus atidžiau saugomi, prižiūrimi nuo vandalų.

Kaune auga ne vienas valstybės saugomas gamtos paveldo objektas: Lampėdžių liepa Gražuolė (Romuvos g. 57), senoji Kauno obelis (Senosios obels g. 18), Vytauto parko liepa (šlaitas šalia Parodos g.). Miesto savivaldybės iniciatyva gamtos paveldo objektais paskelbtos pušys sesės (Gintaro g. 11), Taikos kalno ąžuolas Kauno marių regioniniame parke (šalia Pažaislio vienuolyno ansamblio).


Šiame straipsnyje: Santakos parkasgluosnismedžiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Klausimas autoriui

Klausimas autoriui portretas
O kodėl tas gluosnis taip juokingai vadinamas "vitellina" - liet. "telyčaitė"?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių