Raudondvario dvaro oranžerija „pagražinta“ padirbant parašus?

Kolegos ėmė šaipytis

Gal prie Raudondvario dvaro komplekso oranžerijos prilipdytos dvi laikinos stiklinės verandos, terasos ir trinkelių takas niekam nebūtų užkliuvę, jei architektė Raimonda Razulevičienė nebūtų sulaukusi kelių Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus inspektorės skambučių.

"Ar ne jūs projektavote Raudondvario dvaro paviljono priestatus?" – inspektorės klausimas R.Razulevičienei pasėjo nerimo.

"Kolegos ėmė replikuoti, lengvai šaipytis, ir galiausiai aš pati nuvažiavau pasižiūrėti į Raudondvarį. Iš tikrųjų – kakofonijos priestatai, tokio mėgėjiško braižo raiška. Profesionalus architektas tikrai nebūtų daręs šitaip", – stebėjosi architektė.

Kitoje oranžerijos pusėje puikuojasi terasos, romėniško stiliaus kolonos laiko stogą, šalia vienos terasos dar prisišliejęs šiltnamį primenantis stiklinis pastatas. Pasak architektės, šie statiniai atsirado jau po Raudondvario oranžerijos kapitalinio remonto.

Didžioji rakštis – ne tik tai, kokio lygio priestatai galbūt neteisėtai prisišliejo prie valstybės saugomo paveldo komplekso. R.Razulevičienė buvo priblokšta, kad po parengtu šių prielipų projektu atsirado jos parašas. Architektė kreipėsi į prokuratūrą dėl parašo panaudojimo be jos žinios įteisinant savavališkus priestatus.

Pripažino įtariamuoju

R.Razulevičienė nė sekundės nesuabejojo, kad naudotis kito žmogaus parašu yra nusikaltimas ir kad ją stos ginti valstybės vardu veikiantys prokurorai, todėl architektė tiesiog surašė pareiškimą ir pateikė jį prokuratūrai.

"Pirmas pareiškimas buvo lengvabūdiškai atmestas. Aš buvau priversta vėl rašyti skundą, samdytis advokatą ir tik tada, kai pasisamdžiau advokatę, prokuratūra ėmė kiek rimčiau žiūrėti", –  nieko gero nežadančios istorijos pradžią dėstė architektė.

Baudžiamajame kodekse toks veiksmas prilygsta dokumento suklastojimui ir suklastoto dokumento panaudojimui. Galiausiai R.Razulevičienė vis dėlto buvo pripažinta nukentėjusiąja, o V.Čičelis ir bendrovės "Komprojektas" konstruktorius Antanas Gražulevičius – įtariamaisiais. Tačiau prokuratūra priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Architektė tvirtino negalėjusi sutikti su tokiu prokuratūros sprendimu ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Rezultatas apgailėtinas – architektės skundus įvertinę Kauno apylinkės, o vėliau ir Kauno apygardos teismai paliko galioti prokuratūros nutarimą: nusprendė, kad architektės parašo panaudojimas siekiant įteisinti savavališkus statinius yra mažareikšmis nusikaltimas, ir V.Čičelį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

R.Razulevičienė pasidalijo abejone, esą V.Čičelis pasirūpinęs globa. "Kaip ją apčiuopti? Tačiau susidaro įspūdis, kad jis yra tiesiog globojamas. Aš to negaliu niekaip įrodyti, tačiau visi veiksmai, visi sprendiniai sudaro tokį įspūdį", – apie nebaudžiamumą už jos parašo panaudojimą svarstė architektė.

Susidaro įspūdis, kad jis yra tiesiog globojamas. Aš to negaliu niekaip įrodyti, tačiau visi veiksmai, visi sprendiniai sudaro tokį įspūdį.

Sumokėjo ir gavo

Kelių įmonių savininkas ir direktorius V.Čičelis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir atsakydamas į "Kauno dienos" klausimus kratėsi atsakomybės dėl naudojimosi architektės R.Razulevičienės parašu. "Dėl parašų kopijavimo nieko negaliu paaiškinti, kadangi projektą pagal sutartį rengė bendrovė "Komprojektas", tą projektą pridavė Urbanistikos skyriui ir gavo leidimą statybai", – paaiškino V.Čičelis.

Pasak verslininko, projekte yra daugiau kaip dvylika parašų, tarp kurių – ir jo paties, kaip užsakovo. V.Čičelis tvirtino, kad visai ne jo reikalas, kaip tie parašai buvo surinkti, o jis nesąs ekspertas ir negali nustatyti parašų tikrumo. "Aš sumokėjęs kaip atlygį gavau projektuotojų sukurtą projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas", – pareiškė V.Čičelis.