Nuo ko priklauso ūkio sėkmė? Nuo gerų žemių, ją dirbančiųjų išmanymo, verslumo? Stiprūs rajono ūkininkai atskleidžia savo sėkmės receptus ir įvardija problemas.

Ūkininkauti bandė visi

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Genutė Staliūnienė, vadovaujanti Kauno rajono ūkininkų sąjungai, su vyru Juozu Staliūnu ūkininkauja Babtų seniūnijoje. Šiame krašte įsikūrę stipriausi rajono ūkininkai: vidurio Lietuvos žemė duoda geriausius derlius. Žinia, vien derlingų žemių ūkio sėkmei nepakanka. "Ūkininkas turi gerai išmanyti keliolika specialybių: nuo agronomo, veterinaro iki inžinieriaus, buhalterio, ekonomisto, psichologo", – įsitikinusi G.Staliūnienė.

Pasak jos, labai svarbus žemės ūkyje yra išsilavinimas, tų darbų, kurių imiesi, išmanymas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tikriesiems savininkams susigrąžinus žemes, griebėsi ūkininkauti jų vaikai, anūkai. Tuomet ir gydytojai, inžinieriai bandė tapti ūkininkais. "Daugeliui jų nepasisekė. Paaiškėjo, kad ūkininkaujantis inžinierius ar gydytojas – nesuderinami dalykai. Visur turi dirbti savo srities specialistai", – pastebi Staliūnai.

Viena didžiausių problemų rajono ūkininkai vadina yrančią melioracijos sistemą. Melioracijos įrenginiai priklauso valstybei, tačiau jų priežiūrai ir remontui skiriamos gana simbolinės sumos.

"Melioracijos įrenginiai turi būti nuolat prižiūrimi, tam reikia lėšų. O lėšų nuo pat nepriklausomybės atkūrimo tam skiriama per mažai, ir laukai mirksta balose – taip prarandame dalį derliaus. Lietuvos ūkininkų sąjungos rezoliucijose nuolatos kartojasi reikalavimas melioracijai skirti pakankamai lėšų, tačiau valstybės finansavimas nesikeičia", – pastebi G.Staliūnienė.

Remontuoja savo lėšomis

Užneštus, suardytus melioracijos įrenginius ūkininkams dažnai tenka remontuoti savo lėšomis, kita galimybė – teikti paraišką ES paramai gauti. Melioracijos asociaciją įkūręs J.Staliūnas gavo ES paramą melioracijos sistemos remontui. Darbų sąmata – 320 tūkst. eurų, 10 proc. ūkininkas turėjo įnešti savo lėšų. Šiuo atveju tai sudaro 32 tūkst. eurų. "Skaičiuojant senąja valiuta, tai yra per 100 tūkst. litų. Be to, reikėjo samdyti firmą, kuri įregistruotų asociaciją, parengtų projektą, vykdytų jo priežiūrą. Smulkiam ūkininkui tokiuose projektuose net neapsimoka dalyvauti. Nes gali išeiti taip, kad daugiau sumokės už projekto parengimą, nei gaus paramos", – aiškina J.Staliūnas.

Ne visi rajono ūkininkai priklauso juos vienijančiai sąjungai. Pastaruoju metu pageidaujančių tapti ūkininkų sąjungos nariais padaugėjo. Mat vertinant jų projektus, kuriems siekiama gauti ES paramą, pridedama po penkis balus.

Kitos problemos – kvalifikuotos darbo jėgos stygius, kelių valymas, lyginimas. Seniūnijoms tam dažnai pritrūksta lėšų, šiuos darbus ūkininkai dažnai atlieka savo lėšomis ir technika. Ūkininkams apmaudu, kad jų žvyruojamus, lyginamus kelius dažnai sugadina sunkiasvorė technika, kuria iš miškų vežama iškirsta mediena. "Turėtų būti griežtinamos miškų kirtimo taisyklės. Miško savininkai turėtų seniūnijoje pasirašyti sutartį, kad naudosis seniūnijos keliu. Jei sugadina, išmala kelią – patys turėtų sumokėti už kelio taisymą", – siūlė J.Staliūnas.

Sakoma, kad Kauno rajono ūkininkai – labai taikūs. "Skirtingai nei kitose savivaldybėse, mes jokių revoliucijų nedarome, nemitinguojame, nepiketuojame. Jei reikia, sėdame prie bendro stalo su rajono vadovais ir sprendžiame problemas", – pastebi G.Staliūnienė. Ji prisimena bene vienintelį atvejį, kai rajono ūkininkai mitingavo Babtuose. Taip jie protestavo prieš siūlymus skaldyti Kauno rajono savivaldybę į dvi dalis. Pašnekovės žodžiais, būtent ūkininkai tuomet apgynė savivaldybę kaip nedalomą vienetą.
Staliūnai džiaugiasi, kad abu jų sūnūs Andrius ir Povilas nenusigręžė nuo kaimo – taip pat ūkininkauja. "Sūnų, kitų jaunosios kartos ūkininkų požiūris į žemę, į tai, ką mes, tėvai, sukūrėme ūkyje, kiek kitoks. Mes keliamės ir gulamės su mintimis apie ūkį, auginamus augalus, orus. Jie gal sugeba labiau atsipalaiduoti, žiūri į tai kaip į verslą", – pastebi G.Staliūnienė.

Priverstas tinkamai tvarkytis

Važiuojant nuo Kauno link Babtų, dešinėje autostrados pusėje ties Sitkūnais ryškiai geltonuoja žydintys rapsai. Tai ūkininko Vytauto Žmuidzinavičiaus laukai. V.Žmuidzinavičiaus auginamų javų derlius vienas didžiausių rajone – gerais metais jis prikulia 8–10 t iš 1 ha kviečių. Kas tai lemia – derlingos žemės? "Vien derlingų žemių neužtenka. Daug metų žemės ūkio srityje dirbu – naudoju įgytas žinias. Kitas dalykas, kad mano laukai prie pat autostrados – kas pro šalį važiuoja, visi mato. Todėl negaliu apsileisti, esu tiesiog priverstas tvarkytis, siekti gerų derlių", – šypsosi ūkininkas.

Jo laukuose žaliuojantys žieminiai kviečiai tuoj leis paskutinį, vėliavinį lapą – tada ūkininkas purkš juos nuo ligų. "Šiemet buvo lengva žiema, pasėliai gražiai išsilaikė. Jei neužklups audros, gal ir rekordinio grūdų derliaus sulauksite?" – A.Žmuidzinavičiaus teiravosi Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika. "Rekordinis derlius nebus, nes buvo ankstyvas, šaltas, užsitęsęs pavasaris. Prasidėjus pavasariui, prognozuota, kad bus ankstyva javapjūtė. Dabar neatrodo, kad ji bus ankstyva", – aiškina ūkininkas.

Buvęs savivaldybės tarybos narys V.Žmuidzinavičius džiaugiasi, kad dabar, kai nebedalyvauja politikoje, laiko ūkiui gali skirti daugiau. "Anksčiau būdavo, apsirengi kostiumą, sėdi į mašiną, išvažiuoji, darbininkai mato – ir darbo ūkyje tą dieną jau nėra. O dabar aš visą laiką ūkyje", – prisipažįsta V.Žmuidzinavičius.

Politika ūkininkauti netrukdo

Kitoje Kauno rajono pusėje – Taurakiemio seniūnijoje, Margininkų kaime – ūkininkaujantis Audrius Banionis tikina, kad politika ūkininkauti jam netrukdo. Savivaldybės taryboje jis pradėjo dirbti šiemet. "Dirbant taryboje, reikia susipažinti su daugybe dokumentų, bet bandau suspėti viską. Tiesa, ūkis didelis, – užsiminė 1000 ha žemės turintis A.Banionis. – Pagrindinė mūsų veikla – gyvulininkystė, augalininkystę vystome tik tiek, kiek reikia pašarams. Auginame pieninių ir mėsinių galvijų, kiaulių bandą – tiek, kiek galime savo pašarais užsiauginti. Daugiau kiaulių ūkio neplėsime – nesinori iš kaimo daryti kiaulidės."

A.Banionio ūkyje žemės ūkio produktai užauginami ir patiekiami nuo lauko iki stalo. Ūkyje veikia mėsos ir pieno perdirbimo cechai, rapsų spaudykla, kepykla, esama automobilinių parduotuvių, iš kurių čia pagaminta produkcija prekiaujama ūkininkų turgeliuose rajone, Kaune ir Vilniuje, šia produkcija prekiaujama ir didžiuosiuose parduotuvių tinkluose.

"Mėsos gaminius išrūkome natūraliai, alksnio dūmuose", – rodydama malkomis kūrenamas rūkyklas užsimena ūkininko žmona Lina Banionienė.

Daug duoda bendruomenei

Ūkio darbų į juodus ir baltus neskirstantis A.Banionis džiaugiasi, kad prižiūrėti gyvulius dar vaikystėje jį išmokė tėtis. "Ūkininkas turi mokėti dirbti visus darbus, kokių tik gali prireikti. Aną dieną iškrito du mano darbininkai, viena jų – melžėja. Atsarginių darbuotojų neturime – stojau prie melžimo aparato ir pasimelžiau 20 karvių pats. Miego, aišku, buvo nedaug", – šypsodamasis užsimena ūkininkas.

Vienas stambiausių rajono ūkininkų A.Banionis – bendruomeniškas žmogus. Jis buvo vienas iš Margininkų bažnyčios remonto mecenatų, dabar ūkininkas planuoja steigti kaimo seklyčią, kuri taptų bendruomenės susibūrimų vieta, steigti dienos centrą vietiniams vaikams. Jo ūkyje dirba Kauno, Prienų, Kaišiadorių rajonuose ir Kaune gyvenantys žmonės. "Nuperku kokią bakūžę ir įleidžiu ten gyventi savo darbuotojus, jauną šeimą – tegul kuriasi, tvarkosi", – pasakojo stambus ūkininkas.

Pasakodamas apie savo ūkį, A.Banionis vis sako "mes". "Juk ne aš vienas čia viską sukūriau – dirbo ir tebedirba daug žmonių. Mūsų kolektyvas didelis – apie 100 žmonių, daugiausia – jaunimas. Visi skirtingi, juos suvienyti bandome visokiais renginiais: suorganizuojame kokią bendrą ekskursiją, išvyką. Šiemet važiuosime į Kuršių neriją, plauksime laivu", – vakarietišką patirtį primenančiomis komandos telkimo idėjomis dalijasi pašnekovas.

Komentaras

Alvydas Rimdeika
Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas

Kauno rajone kasmet auga žemdirbystės kultūra. Anksčiau ūkininkai gražiai prižiūrėdavo laukus, pakelės likdavo apžėlusios, o dabar sutvarkomos ir jos. Mažėja apleistų komercinės paskirties žemės plotų. Apleistų žemių savininkams ir nuomininkams (nuomotojams) taikomas 4 proc. mokesčio tarifas neatsižvelgiant į žemės paskirtį, o kiti savininkai moka 0,2–0,4 proc. nuo žemės vertės per metus. Piniginis svertas geriausiai veikia – gavę baudą, apleistų žemių savininkai paprastai greitai pradeda tvarkytis. Veikia ir teigiamas, baltas pavydas: jei kaimynas ūkininkas gražiai tvarkosi, tai ir kitas nori pasitempti.

Rajone užregistruota 3,5 tūkst. ūkininkų ūkių, deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas – beveik 60 tūkst. ha. Ūkiai čia šiek tiek stambesni nei vidutiniškai respublikoje: vidutinis deklaruojantis pasėlius ūkis Lietuvoje siekia 16 ha, o Kauno rajone – 19 ha ir jie linkę stambėti.

Daugiausia ūkininkų užsiima augalininkystės produkcijos gamyba (javai, rapsai, cukriniai runkeliai). Šių kultūrų derlius rajone – ganėtinai didelis. Pernai rajono ūkininkai grūdinių kultūrų prikūlė apie 6 t iš 1 ha, rapsų – apie 3 t iš 1 ha.

Pasėlius deklaruoja beveik 3 tūkst. ūkininkų, gyvulininkyste užsiima apie tūkstantis. Vidutinis čia melžiamo pieno riebumas – 4,2 proc. Tai yra vienas geriausių rodiklių šalyje.
Kauno rajono savivaldybės taryba yra atleidusi nuo žemės mokesčio pensininkus ir I–II neįgalumo grupę turinčius asmenis (visų paskirčių žemės sklypams). Žemės nuomos mokesčio lengvata (žemės ūkio paskirties žemei ir namų valdoms) pritaikyta pensininkams ir I–II neįgalumo grupę turintiems asmenims. Apleistų žemių savininkams ir nuomininkams (naudotojams) taikomas 4 proc. mokesčio tarifas neatsižvelgiant į žemės paskirtį.

Prieš gerus dešimt metų melioracijai rajone buvo skiriama 380–400 tūkst. eurų per metus. Dabar lėšos nurėžtos per pusę. Per metus skiriamų 180 tūkst. eurų turi užtekti ir melioracijos tvarkybos projektams parengti, ir ekspertizei, ir darbams. Darbams lieka labai mažai – vaizdžiai tariant, vos keletas balų už tas lėšas nusausinama. ES remiamiems melioracijos projektams įgyvendinti nuo šių metų savo lėšomis ūkininkai turi prisidėti 20 proc.