Pirmieji paminklai Lietuvos lakūnams

2016-07-18 21:15:00
Virginija Skučaitė
Teksto dydis:
Spausdinti

2008 m.: lakūnų 75-ųjų žūties metinių minėjimas prie paminklo Babtuose. Babtų kraštotyros muziejaus archyvo nuotr.
1940 m.: taip po septynerių metų nuo pastatymo atrodė pirmasis Lietuvoje paminklas S.Dariui ir S.Girėnui Babtuose. Babtų kraštotyros muziejaus archyvo nuotr.
2016: paminklo priežiūra – A.Kazakevičiaus ir jo žmonos rūpestis Elijaus Kniežausko nuotr.
1958 m.: J.Pavalkis nufotografavo paminklo Babtuose prieš nugriovimą fragmentus. Babtų kraštotyros muziejaus archyvo nuotr.
1989 m: atstatytą paminklą Babtuose šventino kunigas Ričardas Mikutavičius. Babtų kraštotyros muziejaus archyvo nuotr.
1933 m.: paminklo atidengimo šventė Padainupyje. L.Šlapkauskas stovi nuo kunigo dešinėje, šalia kariškio. Fotografijos iš A.Kazakevičiaus ir Lietuvos aviacijos muziejaus rinkinių
1988 m.: kryžių į paminklo viršų kelia J.Kazakevičiaus sūnus Juozas. Fotografijos iš A.Kazakevičiaus ir Lietuvos aviacijos muziejaus rinkinių
1993 m.: B.Pundzius nepaliko paminklo skulptūrų eskizų. Laimėjęs konkursą, jas sukūrė skulptorius Juozas Šlivinskas, o nuliejo Vilniaus „Dailės“ kombinato meistrai. Fotografijos iš Lietuvos aviacijos muziejaus ir Jono Čepo rinkinių.
1993 m. : paminklo projekto vadovas Kęstutis Linkus (kairėje) ir ir aviacijos istorikas Jonas Balčiūnas prie baigiamo atstatyti paminklo. Fotografijos iš Lietuvos aviacijos muziejaus ir Jono Čepo rinkinių.
1993 m.: liepos 17-ąją iškilusį paminklą pašventino Kauno vyskupas Sigitas Tamkevičius. Fotografijos iš Lietuvos aviacijos muziejaus ir Jono Čepo rinkinių.
1992 m.: lapkričio 18-ąją paminklo kertinį akmenį pašventino monsinjoras P.Juozapavičius. 1992 m.: lapkričio 18-ąją paminklo kertinį akmenį pašventino monsinjoras P.Juozapavičius.
2016 m.: lakoniška, didinga ir subtilu – taip kalbama apie šį paminklą Kaune. Elijaus Kniežausko nuotr.
1988 m.: Padainupyje surasti senojo paminklo gabalai buvo panaudoti jį atstatant. (akmenų luitai su vainikais ir tripalve) diena.lt
1937 m.: paminklo maketas, sukurtas pagal B.Pundziaus projektą Fotografijos iš Lietuvos aviacijos muziejaus ir Jono Čepo rinkinių.
1989 m.: liepos 16-ąją į Padainupyje vykusias atstatyto paminklo iškilmes buvo atvykusi ir L.Šlapkausko dukra Nijolė. Fotografijos iš A.Kazakevičiaus ir Lietuvos aviacijos muziejaus rinkinių

Lietuvos aviacijos muziejus surengė fotografijų parodą, skirtą paminklams, kurie buvo pirmieji pastatyti žuvusiems pačiame 1933 m. vasaros žydėjime Lietuvos sakalams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui atminti.

Iškilo Babtuose

"Kai 1933 m. liepos 19-ąją į Kauną buvo atvežti S.Dariaus ir S.Girėno palaikai, Babtų valsčiaus organizacijų ir visuomenės atstovai, pirmininkaujant generolui Vladui Nagevičiui, nutarė pagerbti lakūnų atminimą ir pastatyti didvyriams paminklą. Jo statybos komitetas, kurio pirmininku buvo išrinktas P.Baronas, nutarė atnaujinti seną, griuvėsiais virtusį kryžių ant Stabaunyčios kalno, paverčiant jį paminklu didvyriams. Pagal inžinieriaus Algirdo Šalkausko projektą per tris mėnesius iškilo gražus baltas paminklas su kryžiumi ir ankstyvojo baroko stiliaus elementais", – pasakojo aviacijos muzejaus vyresnysis muziejininkas Jonas Čepas.

Paminklinėje lentoje buvo įrašyta: "17.VII.1933 m. Šventaisiais Jubiliejaus metais Babtų visuomenė ir šauliai atnaujino, atstatė griuvėsiais virtusį senovės kryžių, kad neužmirštume lakūnų Dariaus ir Girėno žygių."

Kartu buvo įrašyti inžinieriaus Prapuolenio-Pašeimiškio sukurti žodžiai: "Jie, perskridę Atlanto vandenyną,/ Išaukštino tuo Lietuvą Tėvynę./ Nors žuvo tragiškai, staiga/ Ties numylėta Lietuva,/ Teragina jie mus visus/ Tėvynei dirbti darbus prakilnius".

Iš dangaus krito gėlės

Paminklas buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas 1933 m. spalio 1-ąją. Į Babtų parapijos klebono kunigo Juozo Sirtauto aukojamas šv.Mišias susirinko labai daug žmonių, tarp kurių buvo ir aukšti valstybės pareigūnai, užsienio šalių ambasadų atstovai.

Prie paminklo buvo išsirikiavę vietos šauliai ir ugniagesiai, grojo iš Kauno atvažiavęs Karo muziejaus orkestras. Iškilmių prie paminklo metu trys iš Kauno atskridę lėktuvai barstė gėles ir mėtė vainikus toje vietoje, kur iškilo pirmasis Lietuvoje paminklas žuvusiems didvyriams atminti.

1965 m. šį paminklą sovietų valdžios įsakymu teko nugriauti. Vietiniai gyventojai išsaugojo tik paminklinę lentą ir skydą.

R.Mikutavičiaus pėdsakas

"Atgimimo metais mintis atstatyti paminklą kilo Babtų vidurinės mokyklos direktoriui Juozui Sauliui, muziejaus vadovei Marijai Markauskienei, klebonui kunigui Ričardui Mikutavičiui. Projektą pagal Babtų muziejuje išsaugotą paminklo nuotrauką atkūrė architektas Edmundas Kondratas. Darbus atliko inžinieriaus Jono Jegersko ir Gintauto Remeikos vadovaujami darbininkai", – vardijo J.Čepas.

R.Mikutavičiaus lėšomis įsigytos medinės skulptūros (autorius Virginijus Šerdvytis) buvo įmontuotos paminklo nišose. Jame buvo įstatyta ir išsaugota paminklinė lenta bei skydas. 1989 m. liepos 16-ąją, dalyvaujant gausybei žmonių, atstatytą ant Stabaunyčios kalno paminklą S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui atminti pašventino kun. R.Mikutavičius: "Tvirčiausias paminklas yra žmonių širdyje. Ir jo niekas nepajėgia išgriauti. Tas pamatas – Lietuva, jos žmonės… Šis paminklas dabarčiai. Tegul jis būna amžinas."

Paminklinis kryžius Padainupyje

Važiuojant nuo Garliavos Pažėrų link, Padainupio kaime gyvenantis Antanas Kazakevičius neatsitiktinai 1988 m. sugalvojo čia statyti paminklinį kryžių S.Dariui ir S.Girėnui. Šiame kaime 1933 m. tokį paminklą statė 25-ojo Padainupio būrio šauliai. Statybą inicijavo šaulių vadas mokytojas Leonas Šlapkauskas, o Jurgis Dulinskas rinko lėšas, pasiūlė posmą, kuris buvo užrašytas ant paminklo: "Minėki per amžius/ Vaikams Lietuvos:/ Tas tikras didvyris,/ Kas žuvo dėl jos!/ 1933.VII.17".

Paminklas sovietų valdžios įsakymu buvo sunaikintas 1964 m. Kryžių sutrupino, paminklą perskėlė per pusę ir paskandino durpyne.

J.Dulinskas prisiminė, kaip atvažiavo į sovietinį ūkį tuometis rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Tamašauskas ir dar du vyrai, matyt, saugumiečiai. J.Dulinskui buvo įsakyta skirti du traktorius paminkliniam kryžiui nuversti, bet traktorininkai nepakluso. Tuomet saugumiečiai į ūkį atvažiavo antrą kartą, o direktorius vėl išsikvietė J.Dulinską į savo kabinetą, kur atvykėliai jam pasakė: "Jei kryžius liks, tai tavęs neliks. Jei neturit technikos, tai su plaktukais nudaužykit." J.Dulinskui teko nurodymą įvykdyti.