Po vienu stogu Kaune – bažnyčia, valgykla ir sporto salė

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Toks scenarijus skamba kaip laiminga filmo pabaiga. Išlošia tikintieji – jie atgauna savo turtą, išlošia universitetas – valgykla ir sporto salė persikelia į modernias ir suremontuotas patalpas, išlošia ir kauniečiai – dar vienas tarpukario modernizmo perlas atgyja naujam gyvenimui.

Tik ar viskas taip ir bus.

Išsikraustytų per trejus metus

Mykolo Romerio universiteto prorektorius Vladas Brakauskas mano, kad taip.

"Jaučiame moralinę pareigą atiduoti pastatą tikintiesiems, bet galiu patikinti, kad nieko blogo ir nieko šventvagiško dabar ten nedarome. Jau esame numatę, kur toliau vyks sporto užsiėmimai, valgykla persikels į fakultetą, bet tai yra gana sudėtingas ir brangus procesas. Šiuo metu deriname ketinimų protokolą su bažnyčia, nusiuntėme jiems pataisymą ir vos tik sutarsime dėl sąlygų tarpusavyje, pristatysime jį Švietimo ir mokslo ministerijai. Po to pradėsime išsikraustymo procesą ir per trejus metus paliksime bažnyčios patalpas", – pasakojo prorektorius.

Jaučiame moralinę pareigą atiduoti pastatą tikintiesiems, bet galiu patikinti, kad nieko blogo ir nieko šventvagiško dabar ten nedarome.

Viso pokalbio metu su prorektoriumi nesijautė, kad jis ar universitetas įsikibęs laikytųsi bažnyčios. Universitetui ji labiau kaip akmuo – mielai atiduotų turtą, bet nei maitintis, nei treniruotis kol kas neturi kur.

"Aš dar gimęs nebuvau, o ten treniravosi to meto milicininkai. Įleidome tikinčiuosius į antrą aukštą, kur kažkada buvo krepšinio salė, bet sutvarkėme, krepšių nebėra, jie pasistatė altorių. Stengiamės netrukdyti tikintiesiems. Manau, kad ir jie universiteto nemini blogu žodžiu", – kalbėjo prorektorius.

Pakalbėjus su tikinčiaisiais jie patvirtino, kad universitetas į pamaldas žiūri geranoriškai ir pagalių į ratus nekiša.

Per ilgas terminas

Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas T.Šernas į universiteto geranoriškumą žiūri rezervuotai. "Taip kalba politikai", – sakė jis.

Kunigo netenkina ketinimų protokole universiteto nurodytas penkerių metų išsikraustymo terminas, jo balse buvo girdėti netikrumas ir pyktis.

Jį lengva suprasti. Nors bažnyčia statyta tikinčiųjų lėšomis, bet visa situacija labai keista. Tikintieji bažnyčios nespėjo įregistruoti – atūžė karas. Labai panaši situacija yra ir sostinėje. Ten Vilniaus universitetas net nesiruošia grąžinti Šv. Jonų bažnyčios katalikams. Katalikų bažnyčia dėl to mažai ką praranda. Ir be Šv. Jonų bažnyčios jai priklauso keli kvartalai Vilniaus senamiestyje, tad evangelikai reformatai neturi daugiau jokio turto Kaune.

"Valstybei mes nerūpime, nes mūsų yra labai mažai", – kalbėjo T.Šernas.

Pamaldose sutikta Sandra mestelėjo įdomią mintį. Anot jos, bažnyčia yra žmonės, o ne sienos, bet turint patalpas, bažnyčia daug įdomesnė – su būreliais vaikams, jaunimui ir panašiai.

Paklausus T.Šerno, ką darys, kai patalpos atiteks bendruomenei, šis pyktelėjo. "Ką norėsime, tą ir darysime, čia jau mūsų reikalas. Galbūt ten įsikurs vaikų darželis. Taip, bažnyčia ir yra žmonės, bet be patalpų bendruomenė negali augti ir didėti. Patys matėte, kur renkamės – bažnyčia neremontuota nuo Stalino laikų", – sakė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Minas

Minas portretas
Dvasiskiai Kaune megsta ivairove.Juk ir uz kunigu seminarijos tvoros isikure naktinbaris.

priminsiu mentiaroms...

priminsiu mentiaroms... portretas
krikscionis-reformatorius

Tai ar suprantat kas yra biurokratija...

Tai ar suprantat kas yra biurokratija... portretas
nespejot iregistruot... prasidejo karas... pats faktas niekam neidomu.
VISI KOMENTARAI 27

Galerijos

Daugiau straipsnių