Ką daryti, kai tavo atžalai neatsiranda vietos valstybiniame vaikų darželyje? Įkurti savo. To nepabūgo septynios kauniečių bendraminčių šeimos, nuo rugsėjo atveriančios bendruomeninį Valdorfo vaikų darželį "Po saule" Aleksote.

Suvedė likimas

Viskas prasidėjo nuo to, kai prieš daugiau nei metus Kauno valstybiniame darželyje "Šaltinėlis" organizuojamose paskaitose apie Valdorfo pedagogiką susibūrė keletas šeimų, kurie vaikus norėjo ugdyti šios pedagogikos dvasia, bet į norimą valstybinį darželį patekti neliko vilties.

"Iniciatyvinėje grupėje susibūrusių tėvų ir pedagogų bendras siekis buvo sukurti šiltą, ramią ir namus primenančią Valdorfo darželio aplinką, kurioje vaikas vystytųsi natūraliai bei patirtų, kad pasaulis yra geras", – teigė viena darželio steigėjų, Kauno technologijos universitete dirbanti ir du mažylius auginanti Vida.

Iniciatyvinė grupė susitikinėjo ir idėją puoselėjo daugiau nei pusę metų, kol susiformavo septynių mamų bei pedagogių komanda, kurios ir tapo viešosios įstaigos steigėjomis.
"Mes tikime tuo, kad norint, viskas įmanoma, tik reikia dalytis idėja ir paskleisti žinią visatai. Taip radome vieni kitus ir per vos metus iš nepažįstamųjų tapome bendražygiais, kuriuos šiomis dienomis matome dažniau nei giminaičius", – pasakojo viena steigėjų Jolita.

Projektas įgavo pagreitį, kai Aleksote buvo rastos tinkamos patalpos – ramioje, žalioje vietoje esantis gyvenamasis namas, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, anksčiau gyveno dvi pedagogų kartos.

Vaikystės pedagogika

Valdorfo pedagogika neskubina vaikystės, vaikui suteikiama laiko intuityviai suprasti supantį pasaulį, atsižvelgiant į dienos, savaitės, metų ritmą, kaip juos diktuoja aplinkos, gamtos sąlygos.

"Dienos veiklos išdėstomos taip, kad vaikučiai turėtų laiko laisvam kūrybiniam žaidimui, kuris yra ypač svarbus jų vystymuisi", – pasakojo teisininkės į ikimokyklinio ugdymo pedagogės karjerą iškeitusi Gintarė.

Anot jos, kiekvienai savaitės dienai būdinga tam tikra prasminga veikla, pavyzdžiui, pirmadieniais vaikai su auklėtojomis tvarko žaislus ir grupės aplinką, penktadieniais lieja akvarelę, kasdien žaidžia pirštukų žaidimus ir dainuoja daineles.

Pedagogė Rūta džiaugėsi bendromis jėgomis drauge su tėvais kuriama darželio aplinka: "Žinant, kaip stipriai vaikus veikia išorės įspūdžiai, darželyje kuriame paprastą ir natūralią, šiltą, jaukią, artimą namų aplinkai erdvę. Pas mus dominuoja neišbaigti, skatinantys vaizduotę žaislai, daug gamtos dovanotų gėrybių: šakelių, akmenėlių, kriauklelių. Vaiko fantazija beribė, tereikia leisti jai natūraliai skleistis ir tuomet lino skiautė ar medžio šakelė kaskart virs vis kitu įsivaizduojamu personažu."

Valdorfo pedagogika grindžiama teorija, kuri teigia, kad žmogus vystosi visą gyvenimą, ir nagrinėja vaikystės tarpsnių sąsajas su suaugusio žmogaus gyvenimo laikotarpiais.
"Kiek esu sutikusi Valdorfo pedagogų, jie tikrai yra kitokie, pasižymi vidine ramybe, vidiniu spinduliavimu ir gėriu", – sakė Milda, akcentuodama, kad Valdorfo darželis yra ne tik ugdymo įstaiga vaikams, bet ir aplinka tėvų saviugdai.

Neturi vieno vadovo

Pasirinkę Valdorfo pedagogikos kelią, darželio kūrėjai nutarė eiti ir kitu ilgu bei nelengvu keliu – priėmė kolegialaus valdymo modelį, būdingą šią pedagogiką puoselėjančioms organizacijoms.

Anot darželio steigėjų, kai neegzistuoja valdymo piramidė, kiekvieno nuomonė ir požiūris yra vienodai svarbūs, visus privalu išklausyti. Susitarti sudėtingiau, bet, kai pavyksta, toks modelis organizaciją praturtina ir labai harmonizuoja.

Šis projektas taip pat yra tam tikras socialinis ir finansinis išbandymas.

"Visi labai skundžiamės, kad Lietuvoje to nėra, to negalima, tas negerai. O man įdomu, ar gali jauni žmonės, turintys ribotus materialinius resursus, bet kuriantys ir trykštantys entuziazmu, susirinkti ir padaryti kažką bendro dėl savo vaikų ir bendruomenės. Mūsų pasirinktas veiklos modelis – išsilaikanti, bet ne pelno siekianti organizacija", – aiškino vilnietė Milda, jau dvejus metus gyvenanti Kaune.

Laimingos čia ir dabar

Kai kurie darželio bendruomenės tėvai yra gyvenę užsienyje, bet grįžę atgal, nes Lietuva jiems pasirodė tinkamesnė šalis vaikams auginti.

"Kai pagyveni svetur, supranti, kiek daug turi čia ir koks su išlyga pigus ir kokybiškas gyvenimas yra Lietuvoje. Turėti tiek daug žalumos, galimybę į darbą nuvažiuoti ne per tris valandas, o per 15 min. Tai yra prabanga, kurią suprantame kaip natūralų dalyką, – vienbalsiai sutarė visos pašnekovės. – Geriau kurti kažką savo čia, o ne ieškoti laimės užsienyje."

Auklėtoja Gintarė papildė: "Vienas tokių Valdorfo pedagogikos aspektų yra sąmoningumas ir buvimas laimingam čia ir dabar. Turbūt nebūtume čia, jeigu nesijaustume sąmoningai laimingos čia ir dabar."

Pradėti nuo savęs

Pavyzdžiu įrodydamos, kad tikrai įmanoma įgyvendinti savo troškimus, darželio kūrėjos skatina ne sėdėti sudėjus rankas, bet veikti.

"Pasaulis yra toks, koks esi tu pats. Kaip į jį žiūrėsi, koks pats būsi, tokia bus ir visa tavo aplinka, – sakė Jolita. – Jeigu kiekvienas pradės nuo savo aplinkos, savo bendruomenės, paprasčiausiai nuo savo poreikio tenkinimo, tada įsivaizduokite, kiek bus sukurtų gerų dalykų. Galime labai daug, tik leiskime sau daryti."

"Visa Valdorfo pedagogika alsuoja vidine ramybe, tikėjimu ir pasitikėjimu pasauliu. Mūsų gyvenimo greitis dabar yra labai didelis, vaikai lekia iš paskos ir dažnai nespėja. Tad norėtume palinkėti sau ir kitiems įsiklausyti į vidų, ką jis sako, ir tikėti pasauliu, kad šis nukreips teisingu keliu", – linkėjo darželio kūrėjos.