- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nepalaužtam tautos savanoriškumui – 90
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
-
Pagerbimas
Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ su J.Zikaro sukurtu bareljefu buvo pagerbtos Nepriklausomybės kovų aukos. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS) šią vietą pažymėti savo 90-metį pasirinko neatsitiktinai. Šis sovietmečiu sunaikintas tarpukario paminklas vėl buvo atstatytas 1990 m. iš nepriklausomybės kovų vietų atvežtų ir į piramidę sumūrytų akmenų. Kartu čionai iš Giedraičių buvo atvežti ir perlaidoti nežinomo kareivio palaikai. Juos atvežė 1990 m. lapkričio 23 d. prisiekę pirmieji atkurtos Lietuvos savanoriai.
Pasak LKKSS Kauno apskrities skyrius pirmininkės dr. Aušros Jurevičiūtės, 1918 m. Vasario 16-ąją paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę reikėjo apginti – lapkričio 23-ąją pradėta kurti savanorių kariuomenė kovas su priešais baigė 1923 m. Savanoriais Lietuvos kariuomenės kūrėjais buvo pripažinta daugiau nei 10 tūkst. karių – jie buvo apdovanoti Kūrėjų savanorių medaliu. Dalis karių liko tarnauti kariuomenėje, kita dalis grįžo į taikų gyvenimą.
alkas.lt nuotr. 1919 m.: į Lietuvos Vyriausybės paskelbtą atsišaukimą savanoriais stoti ginti šalies Nepriklausomybę per kelias savaites atsiliepė apie 3 tūkst. vyrų.
„Kariams savanoriams kūrėjams 1925 metais kilo mintis įkurti savo organizaciją. Ši idėja buvo realizuota 1927 m. sausio 8-9 dienomis Kaune vykusiame steigiamajame Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavime. Ši nepartinė organizacija turėjo savo vėliavą, antspaudą, ženklą ir 35 skyrius visoje Lietuvoje. LKKSS veiklos tikslas buvo ir tebėra: saugoti ir ginti Lietuvos nepriklausomybę, kelti ir ugdyti lietuvių tautinę savimonę, gerinti savo narių ekonominė būklę, rūpintis Lietuvos karžygių atminimo pagerbimu. Pirmuoju šios sąjungos pirmininku tapo ats. plk. Julius Čaplikas, vėliau – Kazimieras Matulevičius ir ats. plk. Petras Gužas, kuris buvo vienas iš savanorių, kėlusių trispalvę Gedimino pilies bokšte 1919 m. sausio 1-ąją. Šios Sąjungos iniciatyva pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu 1932 m. buvo pripažintas karininkas Kazys Škirpa, o pirmuoju savanoriu kareiviu – Stasys Butkus“, – priminė LKKSS 90-mečiui skirtame renginyje LKKSS Centro valdybos pirmininko pavaduotoja dr. A.Jurevičiūtė.
Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, LKKSS buvo uždaryta, o daugelis jos narių represuoti. Po Antrojo pasaulinio karo LKKSS buvo atkurta užsienyje. Kai Sąjungos vėliava 1949 m. buvo išvežta į JAV, ten plk. Jurgio Bobelio iniciatyva pradėta kurti skyrius ne tik Čikagoje, bet įvairiose pasaulio šalyse. Po J.Bobelio mirties sąjungos veiklai vadovavo div. gen. Mikas Rėklaitis, plk. ltn. Jonas Švedas.
Andriaus Petrulevičiaus nuotr. 1991 m.: trečioji savanorių kartą – sausio 11-ąją prisiekė Parlamento gynėjai savanoriai.
Anot dr. A.Jurevičiūtės, pirmoji Lietuvos savanorių karta išugdė antrąją – 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlius, partizaninio karo, rezistencijos dalyvius. Ši savanorių karta padėjo daugiausiai aukų ant mūsų valstybingumo ir laisvės aukuro ir atvedė šalį į 1990 m. Kovo 11-ąją. Pirmuoju 1991 m. savanoriu Sąjunga laiko prof. Vytautą Landsbergį. Pirmuoju Vilniuje 1993 m. sausio 23 d. atkurtos LKKSS pirmininku tapo Vytautas Jasulaitis. Dabar dešimties skyrių sąjungai vadovauja ats. plk. Bronislovas Juozaitis. LKKSS bendradarbiauja su visomis kariuomenę remiančiomis visuomeninėmis organizacijomis, su Krašto apsaugos ministerija, savivaldybėmis, mokyklomis, rengia akcijas, ekskursijas, propaguoja karybą, rūpinasi savo narių būtimi ir buitimi, prižiūri iškilių asmenybių, savanorių kapus, įamžina jų atminimą ir kt.
2004 m. Sąjunga įsteigė savo medalį „Buvome, esame ir būsime!“ (idėjos autorius kūrėjas savanoris Zigfridas Jankauskas), o juo apdovanoti 642 Sąjungos nariai, iškilūs asmenys. Šiuo medaliu yra apdovanoti (po mirties) Loreta Asanavičiūtė, Artūras Sakalauskas, Gintaras Žagunis, gen. ltn. Arvydas Pocius, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas ir kt. „Tautos savanoriškumo principas buvo ir liko nepalaužtas – būtent tai leido atkurti mūsų valstybės nepriklausomybę. Todėl mūsų medalyje įrašyta: „Buvome, esame, būsime!“ – sakė dr. A.Jurevičiūtė.
Genocido aukų muziejaus nuotr. 1947 m.: antroji savanorių banga – partizanai, tarp kurių buvo ir vienas garsiausių iš jų Juozas Lukša – Daumantas. Nuotraukoje jis drauge Kazimieru Pypliu – Audroniu (priklaupę) prieš išvykdami į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukmergės gatvėje neliks 35 medžių: kas čia planuojama?41
Kauniečiai jautriai reaguoja į kertamus medžius. Ir vėl sulaukėme panašaus kreipimosi. ...
-
Žolės deginimas – rizika ne tik gauti baudą, bet ir pavojus gyvybei
Kiekvieną pavasarį, pradžiūvus žemei, padaugėja skambučių bendruoju pagalbos telefonu 112 – ugniagesiai gelbėtojai kviečiami gesinti padegtos pernykštės žolės. Taip pat dažnai skambinama ir klausiama, ar galima deginti atliekas. ...
-
Islandijoje taikytos priemonės puikiai tiktų Kauno rajone2
Pastaruoju metu visoje Lietuvoje daugėja skaudžių istorijų, susijusių su psichoaktyvių medžiagų pavartojusiais paaugliais. Atsižvelgiant į šią opią problemą ir poreikį aktyvinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, Kauno raj...
-
Kukliose V. Kūloko arklidėse Žiegždriuose – čempionai ir artistai2
Besižvalgydamas į bundančią gamtą, Vido Kūloko žirgyną Žiegždriuose gali ir parvažiuoti. Tačiau kuklios arklidės slepia įspūdingo grožio augintinius – čempionus ir artistus. ...
-
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programą pakaunėje jau galima vadinti sėkminga ir populiaria1
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programa Kauno rajone startavo tik 2022 m., tačiau ir tiek laiko užteko, kad ją būtų galima vadinti sėkminga ir populiaria. Per dvejus metus pakaunėje atnaujinti 35 daugiabučių namų kiemai. ...
-
Teisėjų taryba prašo prezidento stabdyti Kauno teisėjos V. Jegorovienės įgaliojimus14
Teisėjų taryba per neeilinį posėdį pirmadienį nusprendė kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos Vidos Jegorovienės įgaliojimų stabdymo. ...
-
Kauno „Akropolyje“ – piklbolo turnyras: kuo žavi žaibiškai populiarėjanti naujovė6
Vos prieš keletą metų Čikagos lietuviai į mūsų šalį atvežė naują sporto šaką – piklbolą. Ši sporto šaka sparčiai populiarėja, mat į „Akropolį“ surengtą piklbolo turnyrą susirinko gausus b...
-
Kaune pražygiavo eitynės „Laisvė Palestinai“: nuo provokacijų saugojo pareigūnai240
Šeštadienį Laisvės alėjoje apie pusšimtis dalyvių žygiavo eisenoje „Laisvė Palestinai“, tačiau buvo ir tokių, kurie išskleidė Izraelio vėliavas. Siekiant išvengti galimų provokacijų, eisenos dalyvius n...
-
G. Nausėda ištesėjo pažadą – Kaune su rinkėjais susitiko kavos122
Prezidentas Gitanas Nausėda buvo pažadėjęs išgerti kavos su už jį pasirašiusiais rinkėjais. Būtent Kaune įsikūrusioje kavinėje „Kultūra“ laimingą bilietą ištraukę žmonės galėjo susitikti ir pasikalbėti rūpim...
-
Gyvybės langelyje paliktos dvimetės tėvai susigrąžinti vis dar nepanoro1
Gyvybės langelyje, Kaune, pernai, gruodį rasta dvejų metų mergaitė toliau gyvena pas globėjus, tėvai dėl jos nesikreipė. ...