Naujas mūšis dėl Stoties turgaus

Bendrovės "Stoties turgus" akcijų niekaip negalinti parduoti savivaldybė viliasi, kad pagaliau jai pavyks nusimesti mažesniųjų akcininkų jungą: sutvarkiusi žemės sklypo dokumentus, savivaldybė galės pati spręsti, kaip elgtis su dabar veikiančia prekyviete.

Nusibodo pataikauti?

"Savivaldybei iš "Stoties turgaus" jokios naudos nėra: sklypas neinventorizuotas ir nesutvarkytas, naudojamas be jokių dokumentų, lyg ore kabėtų. Nekilnojamojo turto mokestis, dividendai nemokami. Tokia patinė situacija nebegali toliau tęstis", – įsitikinęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Savivaldybės tarybos kolegija svarstė, kaip elgtis savivaldybei, turinčiai 51 proc. bendrovės "Stoties turgus" akcijų, tačiau tapusiai mažesniųjų akcininkų įkaite.

A.Kupčinskas įsitikinęs, kad atėjo metas spręsti sklypo, kuriame dabar veikia Stoties turgavietė, klausimą. "Reikia rengti sklypo detalųjį planą, formuoti sklypą šalia kelių esamų statinių. Savivaldybė turi palaikyti viešąjį interesą, o ne pataikauti mažesniesiems akcininkams", – laikosi nuostatos meras.

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius patvirtino, kad savivaldybė turi teisę pertvarkyti teritoriją, kurioje dabar kauniečiai perka bulves, morkas, kojines ir batus, nes tik keli turgavietėje esantys statiniai yra įteisinti.

N.Valatkevičius prognozuoja, kad šalia jų galima suformuoti maždaug 20 arų žemės sklypą, o likusioje teritorijoje tvarkysis savivaldybė.

"Dauguma tų turgaus balaganiukų – laikini ir neįteisinti, prie jų negali būti formuojami sklypai, todėl šioje žemėje savivaldybė galės suformuoti sklypą", – sakė miesto urbanistas.

Šiuo metu prekyvietė užima iki 0,5 ha plotą, o prijungus ir prie turgaus prisišliejusias dvi automobilių stovėjimo aikšteles susidarytų beveik 1 ha dydžio sklypas. Toks gardus kąsnis pačiame miesto centre tikrai gardžiai kvepia.

Pamiršti susitarimai

Pasak Kauno mero, dar pagal 1985–1987 m. įvykusius susitarimus dabartinė vieta turgavietei buvo paskirta laikinai, kol iškils nauji "Stoties turgaus" pastatai Šiaulių g. Keitėsi santvarkos ir laikai, o laikinoji situacija užtruko.

"Per tuos pokyčius įvyko dalinė privatizacija ir išsitrynė ar sąmoningai buvo ištrinti įsipareigojimai pastatyti naują turgavietę. Situacija pasidarė visiškai nenaudinga savivaldybei 2000-aisias, kai taryba nubalsavo už bendrovės įstatų pakeitimą", – vardijo meras.

Bendrovės įstatuose nurodyta, kad sprendimus valdyboje galima priimti tik tuo atveju, jei jiems pritaria du trečdaliai valdybos narių, tad 51 proc. akcijų paketas savivaldybei jokių reikšmingų galių valdant įmonę nesuteikia. Dėl to jau ne vienus metus stringa ir savivaldybei priklausančio akcijų paketo pardavimas.

A.Kupčinskas neslepia turįs vilčių, kad pokyčiai tvarkant su "Stoties turgumi" susijusios žemės reikalus padės užbaigti rekordiškai ilgai užtrukusį akcijų paketo privatizavimo procesą.

Siūlo savo scenarijų

A.Kupčinsko teigimu, savivaldybės Privatizavimo komisijos pirmininkas Židrūnas Garšva maždaug prieš mėnesį pasiūlė pertvarkyti bendrovę "Stoties turgus", išskaidant ją į dvi bendroves. Viena jų užsiimtų tik turgaus prekyba, o kita rūpintųsi Šiaulių g. nebaigtų statyti pastatų pardavimu. Pats Ž.Garšva "Kauno dienai" situacijos nenorėjo komentuoti.

Mero nuomone, tokiam siūlymui pritardama savivaldybė stipriai rizikuotų. "Jeigu dabar negauname dividendų iš pelningai dirbančios bendrovės, nes kiti akcininkai tam nepritaria, tai, pardavus nekilnojamąjį turtą, už jį gautus pinigus matysime kaip savo ausis be veidrodžio. Tada nebus nei turto, nei pinigų", – galimą grėsmę įžvelgė miesto vadovas.

A.Kupčinskas prasitarė norįs tikėti kolegos tarybos nario Ž.Garšvos naivumu, bet sykiu paragino jį labiau įsigilinti į ne vienus metus narpliojamą "Stoties turgaus" istoriją ir situaciją.
"Matau visokias povandenines sroves ir norą sumažinti savivaldybei priklausančių akcijų paketo kainą, kad jos būtų parduotos pusvelčiui", – jau ne pirmą kartą prasitarė A.Kupčinskas. Mažinti akcijų kainą dar šiemet siūlė ir Privatizavimo komisijai vadovaujantis Ž.Garšva, tačiau meras laikosi nuostatos, kad kaina šiuo metu jau negali mažėti, nes nekilnojamojo turto rinka atsigauna.

Seniai žada tvarkyti

Nors per pastaruosius metus Stoties turgavietėje tvarkos padaugėjo, tačiau Kauno meras netrykšta džiaugsmu dėl geležinkelio stoties pašonėje veikiančios prekyvietės.

"Geležinkelio stotis seniai sutvarkyta. Tai – miesto vartai, o kitoje gatvės pusėje vyrauja chaosas", – pastebėjo A.Kupčinskas. Jis sakė pats kartu su Viešosios tvarkos tarnybos specialistais ir policijos pareigūnais ne kartą dalyvavęs reiduose, kai turgaus tvarka kėlė nemažai abejonių. "Nesinori įtarti, kad ten šešėlinė ekonomika, bet kai tik pasirodo pareigūnai, vienas po kito dingsta prekiautojai. Kai pradedi domėtis, kieno ant prekystalių prekės, tuomet mums aiškinama, kad tai tik prekių ekspozicija pasižiūrėti", – juokėsi miesto vadovas.

Pasak N.Valatkevičiaus, dar 1990–1993 m. "Miestprojekto" architektai buvo parengę šio miesto vartais vadinamo kvartalo sutvarkymo projektą, kuriame apšiurusiam turgui vietos nebuvo numatyta, tačiau koks dabar to projekto juridinis statusas, nebeaišku.

Komentaras

Saulius Tumonis, bendrovės "Stoties turgus" direktorius

Pernai bendrovės valdyba buvo pasiūliusi akcininkams skaidyti veiklą į dvi bendroves. Buvo sukurta darbo grupė, pasiūlymas pateiktas savivaldybės tarybos kolegijai, nuspręsta derėtis tarp akcininkų, bet aš pats nesu akcininkas, nelabai žinau. Ta idėja dabar kažkieno iniciatyva vėl atgimė, nes tai yra logiškas sprendimas, o ką nuspręs akcininkai, sunku pasakyti. Sklypo, kur dabar veikia turgavietė, sutvarkymą vertinu teigiamai. Tegul turgus būna čia, kur dabar yra, M.K.Čiurlionio g. 25. Šiaulių g. 30, kur buvo pradėta statyba, bendrovė investavo 9,6 mln. litų. Statybos nebaigtos, bendrovė išteklių neturi. 2005 m. apskaičiavimais, užbaigti reikėtų 35 mln. litų. Bendrovė tokių pinigų neturi ir neturės, pasiskolinti iš bankų galimybės taip pat nebus. Belieka parduoti nebaigtą statybą ir turgavietę eksploatuoti senosios turgavietės vietoje. Visi kauniečiai pamena, kad čia turgus veikia nuo, atrodo, 1950-ųjų metų. Pagaliau čia gi dirba prekiautojai – iš viso apie 250 darbo vietų. Jeigu ateitų į Kauną koks investuotojas ir sukurtų tiek darbo vietų, visi rankomis plotų. Reikia vertinti tą dalyką. Ar gauna dividendų kiti akcininkai? Negali vienas gauti, o kitas ne. Nėra tokio sprendimo. Bendrovės nepaskirstytas pelnas yra 3,67 mln. litų, bet visas pelnas investuotas į nebaigtą statybą. Pardavus nebaigtą statybą, akcininkai galėtų tikėtis išsimokėti dividendus. Čia tik ekonomika ir matematika, nieko daugiau.