Naująjį Kauno muzikinio teatro sezoną – premjeros originalo kalba

Europos krepšinio čempionatas nesutrukdys laiku pradėti naująjį Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) sezoną. "Dėl krepšinio kiekvienas lietuvis pamišęs. Rungtynes žiūrėsime vakarais, repetuosime rytais", – šypsosi teatro vadovas Benjaminas Želvys.

Likus vos daugiau nei mėnesiui iki pirmosios premjeros, teatro kūrybinis kolektyvas triūsia kasdien nuo ankstyvo ryto. Spalio 1 d. teatras kultūros mylėtojams vėl atvers duris: 71-ąjį kūrybinį sezoną laukia keturios premjeros, dvi iš jų – italų kalba.

Naujas veidas – D.Ibelhauptaitė

– Naująjį sezoną pradedate premjera. Gaetano Donizetti trijų dalių operos "Liučija di Lamermur" meno vadovė – Dalia Ibelhauptaitė. Ar sunku buvo prisivilioti šiuo metu pasaulyje bene labiausiai žinomą lietuvių kilmės muzikinių scenos projektų režisierę?

– Dalia bus visiškai naujas žmogus mūsų teatre – iki šiol Kaune ji nedirbo. Operos "Liučija di Lamermur" meno vadovė mielai sutiko bendradarbiauti: jai atrodė įdomu išbandyti jėgas mūsų teatre, ji greitai susipažino su trupe. Naujas žmogus kūrybinėje erdvėje yra įdomu ir naudinga teatrui: atlikėjai įgyja naujų įgūdžių, susipažįsta su režisierių savitu darbo braižu. Susisieti su vienu režisieriumi yra pavojinga, todėl kiekvieną naują sezoną suki galvą, kas būtų įdomu žiūrovui ir naudinga teatrui: dirbome su Andželika Cholina, Vyteniu Pauliukaičiu, Kęstučiu Jakštu, Nerijumi Juška ir kitais... Dabar bus D.Ibelhauptaitė.

Beje, ši opera nebuvo pastatyta mūsų teatre – ją kauniečiai ir miesto svečiai pamatys pirmą kartą. Iki šiol operų tekstai buvo verčiami į lietuvių kalbą, viena naujovių šį sezoną – "Liučija di Lamermur" ir "Atilą" išgirsite originalo kalba – italų. Žiūrovai galės skaityti subtitrus. Šiame spektaklyje vaidins ir mūsų trupės solistai, ir kviestiniai solistai iš Vilniaus.

– Ar spektaklių afišose pamatysime ir daugiau garsių, spaudoje mirgančių režisierių ar aktorių pavardžių?

– Režisierių amplitudė teatre vis labiau plečiasi. Juk įdomu susipažinti ir dirbti su tais žmonėmis, apie kuriuos rašo spauda. Žiūrovai susidomi tais kūrėjais ir ateina pasižiūrėti jo darbų. O su jų kūryba gali susipažinti tik tuose teatruose, kuriuose jų darbai yra statomi.

– Kalbama, kad KVMT kolektyvo choreografija ims rūpintis Eglė Špokaitė arba Nerijus Juška. Kiek šiose kalbose yra tiesos?

– Choreografai nesikeis. E.Špokaitės ir N.Juškos pavardės, šiuo atveju, neturi nieko bendra su mūsų profesionaliu teatru. Po viešo konkurso paaiškės, kas dirbs su šokti norinčių vaikų studija. Teatras yra suinteresuotas, kad vaikų grupė dirbtų čia, kad galėtume juos užimti ir spektakliuose. Tačiau jokio tiesioginio ryšio su teatru ši studija neturi.

– Kritikai vis dažniau pastebi, kad KVMT, kviesdamas ryškiausius scenos meistrus, atkakliai veržiasi iš vieno miesto teatro į platesnius vandenis. Kita vertus, ryškios žvaigždės turi ir savo kainą. Ar nauja teatro kryptis pasiteisina finansiškai?

– Apsimoka. Kiekvienais metais iš bilietų surenkama vis daugiau pinigų – tai yra normalu. Negalima visą laiką virti savo sultyse. Antai kinai pasistatė Didžiąją kinų sieną, kad neišduotų šilko paslapties. Ir kas iš to išėjo? Atėjo vienuolis, išsinešė tą paslaptį – ir visas pasaulis apie tai sužinojo. Tačiau toks mąstymas ir bendravimas su išoriniu pasauliu kinams padarė daug žalos – jie nežinojo, ką žmonės daro už sienos. Mūsų teatras siekia plėstis, rasti naujų būdų žavėti lankytojus, pritraukti jų ne tik iš Kauno.

Naujajame repertuare yra gausu pavardžių, kurios turėtų sudominti ne tik Kauno publiką, bet ir Vilniaus. Tačiau kodėl mes skirstome į Kauno ir Vilniaus publiką – ši opera turėtų sudominti visos Lietuvos žmones. Pagal išpirktų bilietų kiekį matome, kad mūsų spektakliuose lankosi ne tik Kauno miesto ir rajono kultūros mylėtojai, bet atvažiuoja ir vilniečių, klaipėdiečių, šiauliečių ir panevėžiečių. Tai yra visų teatras – tai yra Lietuvos teatras.

– Ar liko bilietų į sezono atidarymo spektaklį?

– Jei nesnausite, bilietų dar rasite. Į pirmą premjerą liko labai mažai bilietų – susidomėjimas labai didelis. Ypač daug publikos dėmesio sulaukė šį pavasarį pastatyta Eltono Johno "Aida". Į miuziklą važiuoja pulkais.

– Sakoma, kad jauni žmonės į teatrus vaikšto retai. Ar tikrai daugelis spektaklių gerbėjų – senjorai?

– Jauni žmonės, kurie domisi kultūra, ir toliau eina į teatrą. Galiu pasakyti, kad ne tik mūsų teatre lankosi daug jaunų žmonių, jų matau ir kituose teatruose. Beje, mes bandome juos ir sudominti: tarkim, pažiūrėję E.Johno miuziklą, jie greičiausiai susidomės ir Giuseppe Verdi kūriniu. Mes juk statome ir šokio spektaklius, kurie irgi domina jaunuolius. Jauniems žmonėms yra smalsu matyti scenoje savo bendraamžius: spektakliuose paauglių jau nebevaidina garbaus amžiaus artistai, jauni žmonės mato savo bendraamžius. Tuomet neretai jiems kyla mintis patiems išbandyti jėgas scenoje.

– Kokiais spektakliais ir naujovėmis šiemet bandysite prisijaukinti jaunąjį žiūrovą?

– Labai gaila, bet šiemet vaikams ir paaugliams neplanavome statyti naujų spektaklių. Sekmadieniais 12 val. ir trečiadieniais nuo 17 val. rodomi spektakliai jaunimui.

– KVMT šią vasarą dalyvavo tarptautiniame projekte, kai kartu su estais statė G.Verdi operą "Atila". Jos premjera Kaune – lapkritį. Kaip jums sekėsi įgyvendinti šį projektą?

– Pirmos premjeros šiemet vasarą buvo parodytos Estijoje: birželio pirmosiomis dienomis – Pernu "Endlos" teatre ir Tartu miesto "Vanemuine" teatro žiūrovams.

Šiais metais pasirinktą G.Verdi operą "Atilą" pastatė estų menininkai: dirigentas Erkis Pehkas, kuris yra ir šio festivalio meno vadovas, režisierius Üllaras Saaremäe, dailininkas Madis Nurmsas, choreografas Olegas Titovas, šviesos dailininkas Margusas Vaiguras. Operoje dainavo žymūs operos atlikėjai iš įvairių šalių.

Kaunui spektaklyje atstovavo teatro choro dainininkai, orkestro muzikantai, dirigentas Virgilijus Visockis, kuris dirigavo ir vieną spektaklį Pernu festivalyje. Nedidelę tenorinę Uldino partiją operoje dainavo mūsų teatro choro dainininkas Evaldas Kondrackis. Pagrindinę moters partiją operoje atliko nuostabusis Lietuvos sopranas Sandra Janušaitė – ji sublizgėjo.

Atilos vaidmenį atliko "Klaudia Taev" konkurso 2009 m. laureatas Anatolis Siuko iš Baltarusijos. Dainininkas žavėjo ne tik gražaus tembro bosu, puikia išvaizda, bet ir neįprastai jaunu amžiumi – jam tik 23-eji.

G.Verdi opera "Atila" iki šiol Lietuvoje nebuvo statyta – jos premjera muzikinio teatro scenoje įvyks lapkričio 25 d. Operoje dainuos Estijoje pasirodę dainininkai A.Siuko, S.Janušaitė, amerikietis Erikas Fentonas, baltarusis Vladislavas Sulimskis, taip pat Dainius Stumbras, teatro solistai Algirdas Janutas, Tadas Girininkas.

– "Atilos" dekoracijoms buvo sunku pritaikyti KVMT sceną?

– Tartu ir Pernu, kur mes rodėme šį spektaklį, teatrų scenos beveik identiškos mūsų teatro scenoms, tad su dekoracijomis problemų nebuvo.

– "Liučija di Lamermur" ir "Atila" – operos. Kokio žanro kūrinių dar žadate parodyti?

– Mūsų repertuare – 35 spektakliai. Nė vienas teatras tiek neturi. Kai kurie spektakliai rodomi jau kelis dešimtmečius, tarkim, "Vienos kraujas". Aišku, jie yra atnaujinami, tačiau jų nenaikiname – žmonėms jie patinka. Po Naujųjų pristatysime Johanno Strausso operetę "Čigono baronas". Apie kitą premjerą – miuziklą – norėčiau dar patylėti.

Be to, teatre bus paminėti ir pripažintų menininkų jubiliejai. Spalio 9 d. skambės Georges Bizet opera "Karmen", skirta solistės Ritos Preikšaitės kūrybos 25-mečiui, spalio 30 d. Charleso Gounod opera "Margarita (Faustas)" bus skiriama režisieriaus, buvusio ilgamečio teatro vadovo Ginto Žilio 70-mečiui, o lapkričio 20 d. į koncertą-susitikimą teatro Baltojoje salėje tokio pat jubiliejaus proga ištikimuosius savo gerbėjus pakvies dainininkas Juozas Malikonis.