Lietuvos oro uostų laukia plėtra

  • Teksto dydis:

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus numatoma visų trijų Lietuvos oro uostų plėtra.

Šių metų pabaigoje planuojama pradėti  ketverius metus truksiančią Vilniaus oro uosto rekonstrukciją.Tai leis praplėsti sostinės oro uosto pajėgumus ir dabar aptarnaujamų keleivių skaičių padvigubinti. Darbai turėtų kainuoti apie 40–50 milijonų eurų.

O štai Kaunas, 35 paras pavadavęs Vilnių, regis, tapo atradimu aviakompanijoms, kurios iki šiol jo nevertino ir nesvarstė vykdyti skrydžių iš Kauno. Jau baigiamos derybos su keliomis aviakompanijomis dėl jų skrydžių į Kauną, todėl jau artimiausiu metu turėtų atsirasti naujų krypčių, tiesa, kokių, kol kas neatskleidžiama.

Dėl tako rekonstrukcijos uždarius Vilniaus oro uostą ir skrydžius perkėlus į Kauną, buvo nemažai abejonių, ar viskas vyks sklandžiai. Tačiau, atrodo, Kauno oro uostas su iššūkiais susidorojo – vidurvasario rezultatai tris kartus aukštesni nei praėjusių metų. Prie 17 nuolatinių iš Vilniaus perkeltos dar 39 kryptys, tai Kaunui pridėjo daugiau kaip 1300 papildomų skrydžių. O iš viso jau aptarnauta per 2300 skrydžių, keleivių pervežta beveik ketvirtis milijono.

Kauno oro uosto direktorius Bruno Kasparas džiaugiasi, kad Kaunas tapo ryškesnis oro uostų žemėlapyje.

„Mes gavome daugiau dėmesio, tapome labiau matomi. Žiniasklaidoje daug svarstymų, ar mums reikėtų daugiau skrydžių, galbūt daugiau jų perkelti į Kauną. Keleiviai patenkinti, todėl neabejotinai sulaukiame gerokai daugiau dėmesio“, – sako B. Kasparas.

Vilniaus oro uosto tūpimo ir kilimo tako rekonstrukcija užtruko vos 35 dienas – paklota nauja danga, sutvirtinta skrydžių juosta, įrengtos naujos lietaus surinkimo ir drenažo sistemos, atnaujinta žiburių sistema. Iš viso sunaudota per 100 tūkst. tonų asfalto, elektros kabelių paklota daugiau nei pusantro šimto kilometrų, o signalinės sistemos žiburių sumontuota net tūkstantis. Takas buvo testuojamas kelias dienas ir patvirtinta, kad jis tinkamas. Ketvirtadienį po vidurnakčio čia nusileido pirmasis lėktuvas iš Rygos, o penktadienį ryte pirmasis orlaivis pakilo į Varšuvą. Kasmet vien Vilniaus oro uostas aptarnauja beveik 4 mln. keleivių, o turint naują taką, pasak ekspertų, šį skaičių galima padvigubinti ar net patrigubinti.

„Per dieną gali būti 10–12 tūkstančių keleivių aptarnavimo. Jau šiai dienai taip yra, o tai yra apie 140 lėktuvų bendroje sumoje“, – sako VĮ „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Vilniaus oro uoste paskutinius trejus metus keleivių skaičius auga milžiniškais šuoliais. Pavyzdžiui, kasmet augimas siekia apie 16 proc., kai visoje Europoje šis skaičius yra tik vienaženklis. Todėl greitai oro uostas nebesugebės tinkamai aptarnauti augančių srautų, jei nebus plėtros. Kartu su tako rekonstrukcija imtasi ir kitų darbų – tvarkomos oro uosto prieigos, kyla nauja automobilių stovėjimo aikštelė, pertvarkoma transporto sistema. Šių metų pabaigoje bus imtasi dar daugiau darbų.

„Būtų plečiamas pats keleivių terminalas. Visų pirma išvykimo terminalas. Pradėsime nuo komercinės zonos pertvarkos. Pertvarkysime aviacijos saugumo patikros zoną, kur šiuo metu susidaro gana nemažos eilės, tikslas yra tas eiles mažinti“, – sako VĮ „Lietuvos oro uostai“ vykdomasis direktorius Donatas Voveris.

O to itin reikės, nes naujų skrydžių atsiras ne tik Kauno oro uoste. Jau šiais metais iš Vilniaus tiesioginiais skrydžiais bus galima pasiekti Maroką bei Lenkijoje esantį Gdanską. Taip pat planuojama dar labiau plėsti skrydžių geografiją, deramasi ne su viena Europos oro kompanija. Kol vyksta derybos, daugiau detalių neatskleidžiama, tačiau teigiama, kad daugiau skrydžių bus ne tik Europos žemyne, bet ir už jo ribų. Kitą vasarą galbūt sulauksime didžiausios Jungtinės Karalystės oro bendrovės „British Airways“, tiesa, jei taip atsitiktų, būtų tik viena jos kryptis Vilnius–Londonas, tačiau yra ir kitų kompanijų su didesniais skrydžių krepšeliais. Vilniaus oro uostas tarptautines bendroves vilioja ir vienais žemiausių Europoje mokesčių, turi nuolaidų sistemą, skatinančią oro bendroves skraidyti į visus tris Lietuvos oro uostus.

„Tokių naujų aviakompanijų atėjimas, stiprių žaidėjų, dar stipriau leis mums augti. Oro uostų gyvenime yra taip, kad kai oro uostas pasiekia 5 mln. keleivių ribą, o mums liko nedaug – apie milijoną Vilniaus oro uoste, atsiranda antras augimo etapas, t. y. pagal savo dydį oro uostas tampa įdomus toms aviakompanijoms, kurios iki tol jo taip nevertino“, – sako VĮ „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius G. Almantas.

Susisiekimo ministras sako, kad Vilniaus oro uostas dėl augančio keleivių skaičiaus greitai susidurs su nemažais sunkumais, todėl būtina ieškoti sprendimų. Pirmiausia dėl dabartinio oro uosto plėtros – naujų terminalų statyba, pavyzdžiui, pastačius du naujus būtų galima aptarnauti net 8 mln. keleivių per metus. Tačiau plėtrą riboja dabartinio oro uosto geografija – jis yra mieste. Antras variantas – naujo oro uosto statyba arba Kauną padaryti kaip pagrindinį, nes jam jau dabar numatytos naujos perspektyvos.

„Kaune mes numatome plėsti orlaivių remonto paslaugą ir jau dabar matome, kad Kaunas galėtų būti tas centras, kuriame būtų remontuojami orlaiviai, kur galėtų būti sukurta tūkstančiai darbo vietų, tad žiūrint iš valstybės aspektų naudos, kur Kaunas galėtų būti išnaudotas, tai būtent remonto veikla“, – sako Rokas Masiulis.

Kaune mes numatome plėsti orlaivių remonto paslaugą ir jau dabar matome, kad Kaunas galėtų būti tas centras, kuriame būtų remontuojami orlaiviai, kur galėtų būti sukurta tūkstančiai darbo vietų.

Pasak ministro, kol kas neskubama, būtina išnagrinėti visas galimybes, kaip būtų galima plėsti šalies oro uostų sistemą.

Tai įmanoma ir dėl vasaros pradžioje priimto Koncesijų įstatymo. Jis Lietuvai leidžia pritraukti privatų investuotoją ir vykdyti didesnį projektą, pavyzdžiui, kad ir naujo oro uosto statybą. Tiesa, pirmiausia reikalinga galimybių studija, tačiau naujo koncesininko konkursas galėtų būti skelbiamas jau kitąmet.

„Susidomėjimas nemažas. Europoje beveik visi oro uostai yra valdomi arba koncesininko, arba investuotojo, tai du būdai, kurie Europoje yra leidžiami. Europos Sąjunga neleidžia valstybei savo lėšomis vystyti oro uostų“, – sako R. Masiulis.

Be to, eilės laukia ir Palangos oro uostas, kuris dabar vienas labiausiai augančių mažųjų oro uostų Europoje. Praėjusiais metais keleivių srautų augimas siekė apie 70 proc., šiemet – apie 40 proc. Todėl, kaip teigiama, būtina taip pat pertvarkyti ir Palangos terminalą. Tą ruošiamasi padaryti per artimiausius dvejus metus.

Daugiau apie tai – Jevgenijaus Bardausko reportaže.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taigi

taigi portretas
Vilniaus aerouostas nori būti kaip ta kiaulė taupyklė pasakoje: vis griebė,griebė, pūtėsė,pūtėsė kol į ją nieks nebetilpo ir sprogo. Bet ir sprogdama rėkė- man,man,man.

būtų patogiau daugumai

būtų patogiau daugumai  portretas
Kaunas geriau pasiekiamas , didžiajai daliai Lietuvos gyventojų . Manau , kad jis labiau tiktų būti pagrindiniu šalies aerouostu .

keleivis

keleivis portretas
manau , "galimybių studija" atsakys į klausimą ar lengviau tokiai mažai šaliai išlaikyti 3neblogai dirbančius oro uostus , ar statyti ketvirtą. Atsakymas turbūt aiškus ir asi...O dėl plėtros problemų turinti sostinė gali neaimanuoti, nes...Kaune yra vietos ir antrai kilimo-tūpimo juostai, ir terminalo išplėtimui, ir lėktuvų remonto bazei...TAI būtų protingiausias sprendimas, nes ir darbuotojų atsirastų iš platesnės teritorijos [ kaip sakant vidurio Lietuvoje sumažėtų bedarbių ].
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių